Geriausias Lietuvos ledo ritulininkas Dainius Zubrus po devynerių metų pertraukos prisijungė prie nacionalinės komandos. Puolėjas žaidžia elitinės NHL lygos klube „New Jersey Devils”, todėl visi tikisi, jog Vilniuje vyksiančiame pasaulio čempionate jis bus lietuvių lyderis. Pats Dainius primena, jog padėti rinktinei galima įvairiais būdais, ne tik įmuštais įvarčiais.
1 nuotr.
Pasaulio čempionato I diviziono B grupės varžybų kovos Vilniuje prasidės jau rytoj. Pirmąją turnyro dieną lietuviai surems lazdas su Olandijos ledo ritulininkais. Be šių ekipų varžybose dalyvaus Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos ir Kroatijos rinktinės. D.Zubrus nacionalinėje komandoje nežaidė nuo 2005 m. Į Lietuvą 35 metų puolėjas atskrido užvakar, o vakar jau dalyvavo rinktinės treniruotėje ir pasidalijo mintimis apie artėjančias varžybas.
- Iš Lietuvos išvažiavote vaikystėje, turėjote galimybę atstovauti kitai šaliai. Kodėl priėmėte sprendimą žaisti Lietuvos rinktinėje?
- Atsakymas yra labai paprastas: aš buvau, esu ir būsiu lietuvis. Kur bežaisčiau, žmonės aplink mane tai žino. Anksčiau nebuvo galimybių. Arba žaisdavau NHL atkrintamosiose varžybose, arba sutrukdydavo trauma. Šiemet viskas susiklostė taip, kaip dabar yra. Aišku, buvo nelabai malonu nepatekti į atkrintamąsias varžybas, bet dabar esu čia. Visos mano jėgos bus skirtos čempionatui, kad kuo geriau sužaistume, kad padėčiau komandai kažką pasiekti.
- Ar daug liko jėgų po ilgo NHL sezono? Ar pavyko išvengti traumų?
- Po 17 metų NHL beveik neįmanoma būti 100 proc. sveikam. Aš apie tai net negalvoju. Šį sezoną sužaidžiau visas rungtynes. Viskas yra gerai, jokios traumos man neturėtų trukdyti.
- Kaip į norą žaisti rinktinėje reagavo „Devils” vadovybė?
- Gal šiek tiek ir nustebo. Net nežinau, ar jie žinojo, jog Lietuvoje bus čempionatas. Ir klubo kontoroje viską tvarkę žmonės į tai žiūrėjo tarsi nustebę, su šypsena. Bet jie supranta, kad man reikia čia būti. Jie neprieštaravo, o kaip tik klausė, kuo gali padėti, gan greitai sutvarkė draudimo reikalus.
- Kaip manote, jums labiau reikės prisitaikyti prie komandos, ar komandai prie jūsų? Visgi komandos draugai bus žemesnio lygio?
- Gal man reikės labiau prisitaikyti. Dar reikės kalbėtis su treneriu, perprasti sistemą. Man reikia įsilieti į šią komandą. Nelabai žinau šį lygį, o komandiniame sporte visada yra daug niuansų.
- Kas labiausiai įstrigo į atmintį iš 2005 m. čempionato, kaip tada pavyko įsilieti į komandą?
- Atsimenu, kad buvo nelengva kelionė autobusu. Buvau gan pavargęs po ilgo sezono Rusijoje. O dėl komandos - viskas buvo gerai. Vyrai žaidė kaip galėjo. Kiek pamenu, buvo lygių rungtynių. Pora pergalių daugiau, ir būtume grįžę su medaliais. Jei dabar lygis bus panašus, žinosiu, ko tikėtis. Apskritai atsiminimai yra labai malonūs.
- „Devils” klube įvarčių mušimas galbūt nėra jūsų pagrindinis uždavinys. Čia iš jūsų tikrai bus tikimasi įvarčių...
- Mūsų komandoje per vienerias rungtynes galiu sužaisti būdamas visose trijose puolėjo pozicijose - centro, dešiniojo krašto, kairiojo. Paskutinius porą metų treneris kuo dažniau mane leidžia tada, kai komanda žaidžia mažumoje, kai mūsų žaidėjus išvaro. Šiemet mūsų mažuma buvo geriausia NHL, gal ir yra kuo didžiuotis. (Juokiasi.) Bet šiaip ledo ritulys yra toks sportas, kad galima daug kuo padėti komandai. Aš niekada nemaniau, kad jei neįmuši įvarčio, tai reiškia, kad nepadarai nieko gero.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
