respublika.lt

Dziudo kare taikos dar nesimato (3)

2020 lapkričio mėn. 15 d. 06:30:48
Aistė LABINAITĖ

Lietuvos dziudo bendruomenė išgyvena anaiptol ne pačius geriausius laikus. Situacija čia labiau primena mūšio lauką, o ne vieningai gyvenančią šeimą. Vienoje barikadų pusėje įsitaisiusi Lietuvos dziudo federacija (LDF) su 18-a metų jai vadovaujančiu prezidentu Vigmantu Sinkevičiumi, kitoje - jo veikla nepatenkinti sportininkai ir treneriai. Pastarųjų teigimu, LDF ne tik nesudaro sąlygų treniruotis bei vykti į varžybas, bet dar ir tyčia kenkia siekti išsvajotų rezultatų. Ieškodami teisybės, sportininkai ir treneriai net pradėjo federacijai atidavinėti aukščiausią meistriškumo lygį įrodančius juoduosius diržus. Dėmesys visuomenėje sukeltas, bet permainų vėjų dar nesijaučia.

×
nuotr. 1 nuotr.
Pernai Andrejus Klokovas įvykdė visus reikalavimus, bet į pasaulio čempionatą vis tiek registruotas nebuvo. Kipro Štreimikio (LTOK) nuotr.


- Nuo ko ir kada prasidėjo nesutarimai su LDF? - „Vakaro žinios" paklausė buvusio dziudo imtynininko, Europos ir pasaulio čempionatų prizininko, Nacionalinės dziudo asociacijos (NDA) prezidento Mariaus Paškevičiaus.

- Tai tęsiasi jau ne vienus metus, tai vyko dar tada, kai pats buvau sportininku. Jei kildavo probleminių klausimų, pavyzdžiui, dėl finansavimo, važiavimo į stovyklas ar varžybas galimybių, treneriams tekdavo kovoti su LDF. Tačiau tuomet situacija dar nebuvo tokia aštri. Nors ji vis aštrėjo. Situacija dar labiau pasikeitė, kai buvo panaikintas Lietuvos olimpinis sporto centras ir viskas atiduota į federacijų rankas. Jos puikiai išmoko tuo manipuliuoti. Turbūt tai dar labiau paaštrino konfliktą, o tai galiausiai atvedė iki juodų diržų atidavimo akcijos ir visų kitų dalykų. Tas sisteminis pasikeitimas lėmė tai, jog situacija pasiekė tokį tašką. Labai ryškiai pasijautė, kaip valdoma federacija.

- Federacija tarsi turėtų būti sportininkų namais, prieglobsčiu, kur jie gali ateiti paklausti patarimo, paprašyti pagalbos ar pan. Manote, viena namų šeimininkų „nesvetingumo" priežasčių gali būti susijusi su finansais?

- Labai teisingai pasakyta „turėtų būti namais". Tačiau nemanau, jog priežastis yra finansai. Mes pripratę, kad iš LDF lėšų nelabai ir gaudavome, finansavimas buvo menkas. Žinoma, tie, kurie rodė rezultatą, finansavimą turėjo. O „smulkesni" nelabai ką gaudavo. Esame pripratę patys išgyventi, treneriai irgi patys ieško pinigų. Kaip jūs ir sakote „federacija turėtų rūpintis". Tu tik važiuok į varžybas, parodyk norą, siek aukštesnio meistriškumo. Juk tokių norinčių ir daug ką dėl tikslo aukojančių pas mus nėra labai daug. Tačiau, negana to, LDF dar net neregistruoja į varžybas.

Juodų diržų atidavimo akcija kilo dėl elementaraus požiūrio į sportininką. Tu dirbi, ruošiesi, o galiausiai tavęs tiesiog neregistruoja į varžybas, nors, pagal visus reikalavimus, tu gali ten dalyvauti. Juk dirbame ne fabrike, kur pagaminęs detalę gali parduoti rytoj ar poryt. Fizinę formą pakeli konkrečioms varžyboms. Tačiau likus savaitei iki jų sužinai, kad tavęs tiesiog neužregistravo. Treneris skambina, rašo į LDF, o jie tiesiog neatsako.

- Tad kas ir už kokius nuopelnus važiuoja į tas varžybas?

- Kadangi reikalavimus nustato LDF, vadinasi, jie gali būti bet kokie. Aišku, yra ir Vykdomasis komitetas, bet pas mus viską sprendžia prezidentas. Taigi jis ir sugalvojo reikalavimus. Juose gali įžvelgti net tam tikrą finansinę diskriminaciją. Pavyzdžiui, norint praverti pagrindinių čempionatų duris, prieš tai privalai dalyvauti trijuose turnyruose. LDF to nefinansuoja. O jei sportininkas neturi pinigų? Sutikčiau, jei LDF nuveštų visus pirmus mūsų numerius į tas trejas varžybas, o tada iš jų atrinktų, kas važiuos į Europos ar pasaulio čempionatus. Tačiau to nėra. Visi reikalavimai „lenkti į save". Neradai pinigų, nenuvažiavai? Tavo problemos. LDF už nieką neatsakinga. Jie nejaučia atsakomybės į varžybas užregistruoti sportininką, kuris joms ruošėsi ir nori į jas važiuoti. Tokie dalykai stipriai paveikia sportininko motyvaciją, kenkia sporto vystymuisi. Taip pat, jei sportininkas nenuvažiuoja į didžiuosius turnyrus, vadinasi, neatveža patirties, kuri būtina, kuria galėtų dalytis ir mūsų sportas augtų. Tuo niekas nesirūpina.

- Situacija tęsiasi ne vienus metus, ar kreipėtės, pavyzdžiui, į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, ministeriją? Ką jie sako, negi palieka su „jūsų reikalas, jūs ir aiškinkitės"?

- Būtent taip. Tiesiog yra Asociacijų įstatymas. Jis sako, kad biudžetinės įstaigos negali kištis į asociacijos vidinius reikalus. Nors net teismas yra įrodęs, kad Lietuvos rinktinė yra aukščiau už federacijos reikalus, tai yra Lietuvos reikalas. Tačiau niekam neįdomu, nes turbūt reikėtų priimti kažkokius nepatogius sprendimus. Jeigu atvirai, kol kas kovojame vieni. Dabar, pasikeitus politinei situacijai, tikimės, kad ir pas mus kažkas pasikeis. Rašėme laiškus visoms Lietuvos instancijoms, taip pat ir tarptautinėms dziudo organizacijoms. Gavome atsakymą iš Seimo nario Andriaus Kupčinsko, kad mielai prie mūsų prisijungs. Norime padaryti forumą, kur surinktume visas instancijas, trenerius, sportininkus ir išsakytume savo pozicijas. Pas mus tikrai nėra gerai. Ir tai nėra vieno ar dviejų žmonių kažkokios ambicijos, norai ar troškimai. Tai bendruomenės, kuri nusivylusi ir sukilusi, klausimas. Pavyzdžiui, per juodų diržų atidavimo akciją, jų atsisakė apie 50 žmonių.

- Prie socialiniuose tinkluose garsiausių mūsų šalies dziudo imtynininkų pradėtos akcijos su žodžiais „Juodas diržas - tai didelio darbo, pasiekimų, atsidavimo, orumo ir pagarbos ženklas", prisidėjote ir jūs.

- Iš esmės, galima sakyti, jog tai jau buvo paskutinis lašas. Ši akcija daugiau rodo tai, jog atsisakome federacijos moralinės teisės suteikti mums diržus. Neatsisakome savo pasiekimų ar savo iškovotos teisės ryšėti juodus diržus. Atsisakome, kad būtent ši organizacija juos mums suteikia. Atsisakome LDF suteiktų sertifikatų. Nelaikome jų galinčiais suteikti mums tuos diržus, šiuo metu jie yra morališkai neadekvatūs. Įsivaizduokite, kokia gili problema, jei kiekvienas, atiduodamas diržą, rašo savo kažkokią istoriją, kiekvienas susidūręs su kažkokia federacijos neteisybe.

- Prieš porą metų įkūrėte alternatyvią organizaciją - NDA. Kiek šiuo metu turite narių, kiek sportininkų perėjo į šią barikadų pusę?

- Šiuo metu NDA vienija 46 narius. Tai yra veikiantys klubai, sporto centrai, mokyklos. Norėčiau pabrėžti žodį „veikiantys". Tai didžioji dauguma mūsų sporto pasaulio veikiančių klubų. Kai kurie dar dvejoja prisijungti, nes bijo, kad toks žingsnis gali turėti neigiamų pasekmių. Kiti galbūt abejoja mūsų sprendimo teisingumu. Federacija turi apie 37 narius. Tačiau 7-9 iš jų yra neveikiantys, 5 iš pastarųjų yra kažkokios prezidento parduotuvės, klubai. Ir tie neveikiantys klubai „sprendžia" mūsų likimą. Nors realiai sprendžia tik vienas žmogus. Nėra kažkokio vieno dalyko, kurį pakeitus, viskas pasikeistų. Viskas taip sudėliota, kad prezidentas ir toliau gali manipuliuoti situacija.

- Koks NDA narių santykis su federacijos pusėje likusiais sportininkais?

- NDA kūrėme ne tam, kad kažką supriešintume. Šioje situacijoje ne sportininkai kalti. Tiesiog darome savo varžybas, kuriame sistemą, bandome, kiek įmanoma, gerinti situaciją, kovojame už sportininkų ir trenerių teises. Iki šiol niekas jiems neatstovavo, kiekvienas turėjo kovoti už save.

- Sakoma, jog tik per pokalbį galima išspręsti problemas. Ar bandėte susėsti su prezidentu, išsakyti savo nuogąstavimus ir ieškoti visiems tinkančių sprendimų?

- Jums reikėtų pabandyti su juo pabendrauti, kad tai neatrodytų tik mano nuomonė. Jis moka pašnekėti, puikiai manipuliuoja pokalbiu. Jei atvirai, tai beprasmis reikalas. Tiesiog pasišneki apie nieką. Nėra konstruktyvaus pokalbio. Jis tiesiog ateina su nuostata „kas jūs tokie ir ką su jumis kalbėti?"

- Artėja Europos dziudo čempionatas, tačiau svarbiausia, kad artėja ir olimpinės žaidynės. Kaip sportininkui, renkančiam taškus, atiduodančiam visas jėgas, būti tikram, jog „savi" neužkirs kelio siekiant olimpinio kelialapio, ar apie tai net nebereikėtų svajoti?

- Galima sakyti, jog olimpinių taškų pas mus siekia penki sportininkai. Pavyzdžiui, Santa Pakenytė ir Sandra Jablonskytė (pastaroji treniruojasi prezidentui priklausančiame klube - aut. past.) yra olimpiniuose sąrašuose. Tačiau, kadangi Santa yra vienoje svorio kategorijoje su Sandra, jai buvo sudaromos problemos. Karolį Baužą federacija jau praktiškai „prametė". Kęstutis Vitkauskas ir Andrejus Klokovas važinėja po turnyrus už klubo lėšas, bet, pavyzdžiui, pernai nebuvo registruoti pasaulio čempionate, dabar Europos pirmenybėse irgi neregistruojami. Žmonės stengiasi, bet jų neregistruoja. Taip jie ir „kovoja" dėl olimpinės svajonės. Nežinau, kodėl LDF nesuinteresuota, kad mūsiškiai kovotų dėl olimpinių kelialapių. Tikrai nesuprantu ir, kaip buvusiam sportininkui, man tai atrodo, tragedija. Žinau, kiek reikia įdėti darbo, kad tame lygyje galėtum išlaikyti savo pozicijas. O galiausiai tau dar per kojas lygioje vietoje savi duoda. Pasikartosiu, jūs puikiai pasakėte, „federacija turėtų būti namai, kuriuose padėtų". Tačiau susidaro vaizdas, jog jiems nieko nereikia, nereikia rezultatų, pastangų. Tiesiog sėdėkite visi tyliai, niekam nieko nesakykite ir draugausime. Mes draugausime, jei jūs tylėsite.

- Tad, kokios yra LDF funkcijos?

- Labai geras klausimas. Tiesiog, kai prezidentui patogu, jis sako, jog LDF atsakinga už viską. Kai paklausi, kodėl nedaroma tas ar anas, atsakoma, jog LDF tik administruojanti institucija. Jei pasakome, kad padarysime patys, atsakoma, jog LDF už viską atsakinga.

LDF prezidentas V.Sinkevičius į „Vakaro žinių" klausimus nei telefonu, nei el. paštu neatsakė.

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. GODOS PRIE SUSKILUSIOS „GELDOS”
2. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
3. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
4. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
5. Vitas TOMKUS: JUOKAI JAU BAIGIASI, arba TEGYVULIUOJA PIDERALDEMOKRATIJA!
6. N.Venckienė: Jie teisia, o aš vaidinu, kad tikiu
7. Globaliame pasaulyje nekorektiška vadintis lietuviu
8. Laukėt, kad Dulkys virusą patvarkytų?
9. Didina pensijas, o jos vis nekyla (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
10. Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
11. Prieš 30 metų dėl laisvės buvome pasiruošę viskam
12. Nesiskiepysi nuo COVID-19 - greitai lėksi iš darbo?
13. Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu
14. O.Strikulienė: KAPITOLIJAUS ŠTURMĄ INICIJAVO NE TRAMPAS
15. O jeigu karas?
16. Policijos veteranai užsigeidė privilegijų
17. Vitas TOMKUS: RINKTI AR NERINKTI?
18. Vakarams bus labai blogai, Lietuvai - tik blogai
19. Zigmas Vaišvila: Siaubiamiškio pasaka Nr.2 („Siaubiamiškio pasakų kūrėjas ir jo alaviniai kareivėliai")
20. Užkalti karstai kelia dar daugiau įtarimų (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
21. Lengviau sukurti vakciną nuo Covid-19, nei ištirti bylą (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
22. Ką atnešė Žiurkės metai
23. 2020-ieji - ne tik pandemijos metai
24. Algimantas RUSTEIKA: atėjo numirėlių metas
25. Koronaafera 3. Globali psichozė mistikos fone

Dienos klausimas

Esant didelei minusinei temperatūrai laiką leidžiate namuose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar karantinas pakeitė Jūsų apsipirkimo įpročius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-17 -12 C

-13 -8 C

 

-4 -2 C

-11 -8 C

-3 +2 C

 

+2 +4 C

0-4 m/s

1-6 m/s

 

1-6 m/s

       

Nuorodos