Dziudo peštynės buvo pratęstos Seime

Palikti be pinigų

Rietenos dziudo bendruomenėje tęsiasi jau kelerius metus. Dalis trenerių ir sportininkų buvo nepatenkinti prezidento Vigmanto Sinkevičiaus vadovaujamos Lietuvos dziudo federacijos (LDF) veikla. Pasigirdo vieši abipusiai kaltinimai, kai kurie pajėgūs sportininkai atsisakė jų meistriškumą įrodančių diržų. 2018 m. balandį užregistruota alternatyvi organizacija - Nacionalinė dziudo asociacija (NSA), vadovaujama olimpiečio Mariaus Paškevičiaus.

Kai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna suteikė žodį konkuruojančių organizacijų atstovams, tapo aišku, kad jos taikytis neketina. Iš abiejų stovyklų girdėjosi kaltinimai. LDF generalinė sekretorė Justina Stalionė pirmiausiai apkaltino Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM). „Mūsų pagrindinė problema ta, kad šiais metais ministerija neskyrė federacijai finansavimo pagal aukšto sportinio meistriškumo programą. Visi metai prarasti, jau vykstant olimpinei atrankai negalėjome normaliai ruoštis ir atstovauti Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose. Olimpietei Sandrai Jablonskytei turėjome rasti lėšų, kad galėtų dalyvauti pasaulio čempionate, tačiau ji vyko viena, be trenerio", - skundėsi J.Stalionė.

Ji priminė, kad federacija padavė ŠMSM į teismą ir šis pripažino ministeriją buvus neteisią. Nepaisant to, finansavimo LDF negavo iki šiol. ŠMSM viceministras Linas Obcarskas patikslino, kad teismas įpareigojo sprendimą neskirti finansavimo svarstyti iš naujo, o ne paskelbė jį neteisėtu.

Vertindama konkuruojančią organizaciją, J.Stalionė pareiškė, kad vienintelis NSA tikslas - perimti valdžią. Šiuo metu organizacijos vykdo varžybas atskirai viena nuo kitos. Visgi oficialiai Lietuvai atstovauja tik LDF, ji yra IJF narė.

Neatstovaujama dauguma

M.Paškevičius tikino, kad NSA bando kalbėtis su federacija, bet jos niekas neklauso: „Visos problemos išliko. Federacijoje tebėra problemų su naryste, jos nariai vis dar yra tie patys klubai ir veikla vykdoma taip pat, kaip anksčiau. Buvome neoficialiai susitikę, kalbėjome, bet mūsų siūlomus sprendimo būdus atmetė. Bandėme dalyvauti federacijos susirinkime, tikėjomės jos nariams pateikti gaires, kaip viską sureguliuoti, bet federacija atsisakė mus priimti. O neoficialus pokalbis niekur nenuvedė. Mes vykdome savo čempionatus, bandome palaikyti šį sportą. O iš federacijos pusės palaikymo nėra. Dabar, kai neliko finansavimo, dėmesio sportui iš federacijos dar mažiau, bendruomenė palikta pati sau."

„Skilimas atsirado todėl, kad bendruomenė neapsikentė savivaliavimo, piktnaudžiavimo valdžia, priminė dziudo treneris, NSA atstovas Linas Šantaras. - Pavyzdžiui, sportininkai tampa Lietuvos čempionais ir jiems priklauso tapti rinktinės nariais, bet jie neįtraukiami į sąrašus, vietoj jų įtraukiamas prezidento klubo sportininkas, užėmęs septintąją ar devintąją vietą."

Problemos iš dalies panašios į tas, dėl kurių ietys laužomos Lietuvos futbole - federacijos valdymas ir klubų narystė. Įdomu, kad NSA jungia didesnį sportininkų būrį nei oficialiai Lietuvai atstovaujanti LDF. Pasak L.Šantaro, NSA sudaro 52 nariai (klubai), sportuoja apie 3 tūkst. žmonių. LDF turi 30 narių.

Vienintelė Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavusi Lietuvos dziudo kovotoja, LDF sporto direktorė S.Jablonskytė atkirto, kad svarbi ne kiekybė, o aukštas meistriškumas. Pasak S.Jablonskytės, oponentai patys kalti, jei nepriklauso federacijai: „Kaip galima kalbėti apie narystę, kai 8 klubai išėjo savo noru. Išeiname, tada grįžtame, keliame kažkokias sąlygas." Beje, kovingai nusiteikusi S.Jablonskytė nustebino Seimo narius, savo kalbas paįvairinusi žodžiu „bliamba".

Keis įstatymus

Narystės federacijoje principai politikams atrodo įtartini. „Ar tiesa, kad kai kurie federacijai priklausantys klubai neturi nieko bendro su dziudo", - klausė ekspremjeras Algirdas Butkevičius. S.Jablonskytė pripažino, kad yra federaciją remianti drabužių parduotuvė. Be rėmėjų ji esą nebūtų išvykusi į pasaulio čempionatą. „Yra vienas klubas, mūsų rėmėjas. Nematau čia problemų", - neslėpė ir J.Stalionė.

Politikams visgi neatrodo, kad čia nėra problemų. „Būtų keista, jei lošimų bendrovė, kaip rėmėja, taptų Lietuvos krepšinio federacijos nare", - replikavo Seimo narys Viktoras Fiodorovas. „Matome bendrą problemą, ne tik dziudo. Federacijų narėmis turėtų būti sporto organizacijos, vykdančios aukšto meistriškumo sporto veiklą. Matome prasmę, kad tai būtų sutvarkyta įstatymiškai. Siūlysime pakeitimus pavasario sesijoje", - žadėjo L.Obcarskas.

L.Šantaras apibendrino, ko norėtų iš politikų, kaip derėtų keisti sporto įstatymą: „Pirmas dalykas - laisva narystė. Organizacija, ugdanti sportininkus ir dalyvaujanti aukšto meistriškumo varžybose, turi turėti galimybę be kliūčių įstoti į federaciją. Dabar taikomas 1000 eurų stojimo mokestis yra per didelis mažoms organizacijoms. Kitas dalykas - valdymo organus turi rinkti tiesioginis narių susirinkimas. Panašiai, kaip dabar siūloma futbole. Šiuo metu pasirenka pats prezidentas, jis praktiškai išsirenka vykdomąjį komitetą."

Palyginimai su futbolu posėdyje girdėjosi ne kartą. „Reiktų imtis veiksmų, kaip ir dėl futbolo", - ragino Seimo narys Andrius Kupčinskas. Tiesa, jei futbole politikai grasina įvesti tiesioginį futbolą, tai dziudo federacijai toks likimas negresia. Kita vertus, komisijos nariai sutarė, kad, kaip ir futbole, reikia kreiptis į tarptautines organizacijas. Seimūnai norėtų, jog atvyktų IJF atstovai, kurie pabendrautų ne tik su LDF vadovais, bet ir su jų konkurentais bei politikais. A.Kupčinskas dar pasisiūlė imtis iniciatyvos ir registruoti įstatymo pataisas, tačiau V.Alekna jo įkarštį kiek atvėsino, pataręs šį darbą palikti ministerijai.