32-ejų dviratininkas atsisveikino su dešimtmetį trukusia profesionalia karjera ir „važiuoja" į naują gyvenimo etapą. Pasak jo, tokie faktoriai kaip šeima ar sušlubavusi sveikata priverčia viską vertinti kitaip, suvokti, jog be sporto yra ir kitų, net svarbesnių dalykų. „Žinoma, nostalgija sportui bus visada, bet ateina laikas, kai užsinori normalaus gyvenimo", - teigė vienas geriausių Lietuvos dviratininkų.

Atėjo laikas

Praėjusią savaitę, kaip jau rašėme, R.Navardauskas paskelbė apie profesionalios karjeros pabaigą. Galbūt sporto bendruomenei tai ir buvo netikėta naujiena, tačiau pats dviratininkas pripažįsta, jog pastaroji mintis jo galvoje sukosi jau ne vienus metus.

„Dažnai sportininkams norisi mesti sportą, atrodo, be to gyvenimas būtų kitoks, galbūt geresnis. Tačiau vis nemesdavai, nes būdavo gaila įdėto darbo, - kalbėjo R.Navardauskas. - Turbūt didžiausias lūžis, privertęs pagaliau žengti šį žingsnį, buvo 2017 m., kai truputį sustreikavo sveikata ir teko operuotis. Dar tais metais būčiau metęs sportą, bet turėjau dvejų metų kontraktą. Taigi, neleidau sau sustoti, norėjau grįžti į formą, kokią turėjau prieš operaciją."

Tačiau, pasak dviratininko, kitais metus po operacijos veikiausiai jis į sportą vis dėlto grįžo per anksti ir per smarkiai. Tuomet buvo daug stovyklų, daug varžybų, o forsuotas sugrįžimas jam nieko gero nedavė. 2018 m. dviratininkui buvo labai sudėtingi, kiekvienose varžybose jis vis galvodavo, kodėl dar sportuoja, nors sezono finišą vis dėlto pasiekė. Tačiau teko keisti komandą, pereiti į žemesnį lygį. R.Navardauskas manė, jog ten galbūt bus geriau, ramiau, varžybos bus jo lygio. Tačiau pirmi metai irgi nebuvo lengvi.

„Maniau, jog tai tikrai bus mano paskutiniai metai. Tačiau pasiryžau važiuoti toliau, o viduryje sezono ir geriau sektis pradėjo. Taigi, pagalvojau, kad galbūt vis dėlto liksiu sporte ir grįšiu į buvusį lygį. Tačiau galiausiai prasidėjo 2020 m. Sezono pradžioje labai stengiausi, tai rodė ir neblogi rezultatai. Atrodė, grįžinėju į savo formą. Tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko. Paskui vienose varžybose sekėsi sunkiau, galiausiai atėjo ir koronaviruso pandemija. Taip viskas ir pakibo", - pasakojo dviratininkas.

Pasak R.Navardausko, panašu, jog po pastarųjų įvykių laikas nuleisti rankas ir pradėti galvoti apie ateitį: „Juk sportas tarsi investicija, kuri greitai baigsis. Sportinė karjera nesitęsia iki pensijos. Taigi reikia galvoti, ką darysi pasibaigus karjerai. Galbūt dabar tas periodas, kai reikia susimąstyti, ką toliau veiksiu. Turbūt kitais metais „korona" niekur nedings, sporte bus nelengva, tad pats laikas susimąstyti."

Be visų į vieną vietą susidėjusių dalykų, kurie ir nulėmė taško padėjimą karjeroje, dviratininkas paminėjo ir birželio pradžioje gimusį pirmagimį Herkų. „Tai mūsų didžiausias džiaugsmas. Vaikas keliasi anksti, reikalauja režimo. Pradedi vertinti kitus dalykus, ypač po to, kai sušlubuoja sveikata, kai atsiranda šeima. Pradedi suprasti, jog gyvenime be sporto yra ir kitų dalykų, kurie svarbesni. Pradedi galvoti, kad galbūt laikas pasidžiaugti šeima, paprasta buitimi. Kartais tų visų žemiškų dalykų labai pasiilgsti", - atviravo dviratininkas, kuriam 2017 m. rugpjūčio pabaigoje buvo atlikta širdies operacija.

R.Navardauskas užsiminė, jog pastaruoju metu apie karjerą ir, kiek per ją atiduota, pasikalba su kitais mūsų šalies sportininkais: „Visi sako, jog daug aukojo, atidavė didžiąją gyvenimo dalį sportui. Tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, šimtadieniai, paskutiniai skambučiai, gimtadieniai, Kalėdos, Naujieji metai, visiems yra įprasta, bet ne sportininkams. Mes dažniausiai tokių švenčių neturime ir esame prie to pripratę. Tačiau po kiek laiko pradedi to ilgėtis, gailiesi tų praleistų metų."

Ateities rebusai

Per 10 profesionalios karjeros metų pasiekta nemažai pergalių, išbandyta nemažai prestižinių trasų. Tačiau dviratininkas išskyrė 2011 m., kai pirmą kartą pravėrė profesionalaus sporto duris.

„Supranti, jog tie dalykai, kuriuos matydavai per televiziją ir manei yra labai toli, dabar tau pasiekiami. Tiesą sakant, niekada negalvojau, jog čia būsiu ilgiau nei dvejus metus. Save laikiau labai silpnu. Tačiau patekau į gerą komandą, kuri man sudėliojo gerą varžybų grafiką, labai patobulėjau. Paskui prasidėjo pergalės", - pridūrė R.Navardauskas.

Karjera baigta, kas toliau? Į šį klausimą dviratininkas atsakė, jog nebus taip, kad sėdės pas mamą ant pečiaus. Primename, jog birželį R.Navardauskas buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos dviračių sporto federacijos viceprezidentu. O ką veiks daugiau be šių pareigų, dar nežino.

„Pradžioje, kiek įmanoma, bandysiu prisidėti prie LDSF veiklos. Norisi atiduoti duoklę, kad kitiems sportininkams būtų geriau. Galbūt atnešiu kažką naudingo. O ką veiksiu, kol kas nežinau. Reikės kažką galvoti, kažką daryti. Galbūt per kitus metus kažkas susidėlios ir kartu - aš ir mano žmona (buvusi dviratininkė Gabrielė Jankutė - aut. past.) - pradėsime kažką daryti", - pridūrė dviratininkas.

R.Navardauskas yra baigęs studijas Klaipėdos universitete ir turi diplomą, leidžiantį jam dirbti treneriu, mokytoju. Taigi vaikinas neatmeta ir šios galimybės: „Tikrai to norėčiau. Esu gana jaunas, tad ir kelionės nebūtų problema. Galbūt galėčiau dirbti su vyresnių grupe, kurie dažniausiai ir būna išvykę į užsienį. Tačiau dar nežinau, ką norėčiau veikti ateityje. Su žmona nusprendėme, jog pirmus metus po karjeros baigimo skirsime sau, truputį pailsėsime. Aišku, norėjome pakeliauti, bet to turbūt nepavyks padaryti. Bet kuriuo atveju, kol kas didelių planų neturiu."

Šiuo metu R.Navardauskas yra Ispanijoje. Jis tikisi, jog baigus karjerą bus įmanoma sėsliau gyventi, nes šeima dar nežino, ar liks šiltuose kraštuose, ar grįš gyventi į gimtinę.

„Ispanijoje turime šiek tiek užgyvenę nekilnojamojo turto. Dabar kraustomės iš didesnio buto į mažesnį. Iš tiesų viskas tik į gera, - teigė dviratininkas. - Tačiau norėtųsi grįžti į Lietuvą, nors nesinori pamiršti ir Ispanijos. Turime draugų abiejose šalyse. Galbūt Ispanija liks atostogoms, jei apsigyvensime Lietuvoje."

Tėvystės pareigomis dviratininkas taip pat nesiskundžia. Sako, jog su žmona buvo pasiruošę viskam, nors būna ir sunkesnių, ir lengvesnių dienų. Bet kuriuo atveju, pora labai džiaugiasi trečiuoju šeimos nariu bei kasdieniais jo mažais „laimėjimais".

„Karjera baigta. Baigtas vienas gyvenimo etapas. Naujame etape linkiu sau ramybės, nestresuoti dėl dalykų, dėl kurių to daryti nereikia. Gyvenimas bėga toliau, svarbiausia, kad aplink būtų geri, protingi žmonės, taip niekada nebus blogai", - sakė R.Navardauskas.

Dosjė:

- Gimė 1988 m. sausio 30 d. Kvėdarnoje

Profesionalios komandos

- 2011-2016 m. „Garmin-Cervelo" (JAV)

- 2017-2018 m. „Bahrain-Merida" (Bahreinas)

- 2019-2020 m. „Nippo Delko One Provence" (Prancūzija)

Pasiekimai

- 2012 m. po ketvirtojo ir penktojo etapų buvo „Giro d'Italia" lyderis;

- 2012 m. Londono olimpinės žaidynės - 21 vieta (asmeninės lenktynės), 59 vieta (grupinės lenktynės);

- 2013 m. pergalė „Giro d'Italia" etape;

- 2014 m. laimėjo „Tour de France" etapą;

- 2015 m. pasaulio čempionato bronzos medalis (grupinės lenktynės);

- 2015 m. išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku;

- 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės - 35 vieta (grupinės lenktynės);

- Lietuvos dviračių plento čempionatuose iškovojo 17 medalių - 7 aukso bei po 5 sidabro ir bronzos.