Visai neseniai, spalio 25 d., vykusiame 12-ajame 2020 m. sezono pasaulio „Formulės-1" automobilių lenktynių čempionato etape L.Hamiltonas perrašė istoriją. Tuomet britas iškovojo savo 92-ąją pergalę karjeroje, kuri jam suteikė „Grand Prix" laimėtų etapų visų laikų rekordininko titulą. Pastarasis iki to laiko priklausė M.Šumacheriui, turinčiam 91-ą laimėjimą. Istorija buvo perrašyta Portugalijoje, kuri šias lenktynes vėl priėmė pirmą kartą nuo 1996 m., o „Algarvės" trasai tai išvis buvo debiutas. L.Hamiltonas anksčiau čia „Formulės-1" bolido irgi nebuvo vairavęs.

Saldus startas

Ne paslaptis, jog automobilių, o ypač „Formulės-1", sportas yra nepigus malonumas. Atrodo, jog tik lenktynininkai iš turtingos aplinkos ar turintys solidžią finansinę paramą gali praverti šių varžybų duris. Tad ir M.Šumacherio, ir L.Hamiltono tėvams teko daug paaukoti dėl sūnų aistros greičiui. Vokiečio tėvų darbų neužteko, tad ankstyvąją jo karjerą kartinguose dar rėmė ir vietos verslininkas. O brito tėvas Entonis (Anthony) vienu metu dirbo net trijuose darbuose ir užstatė namą. Tėvų atsidavimas ir pasiaukojimas dėl sūnų atsipirko, abiejų karjeros „Formulėje-1" prasidėjo gana įspūdingai.

L.Hamiltonas savo pirmąją pergalę iškovojo jau šeštosiose karjeros lenktynėse, būdamas 22 metų. Britas turėjo galimybę net laimėti debiutinį čempionatą 2007 m. sezone. Tuomet jis ir jo komandos draugas ispanas Fernandas Alonsas (Fernando Alonso) galutinėje įskaitoje atitinkamai užėmė antrąją ir trečiąją vietas, surinkę po 109 taškus. Tačiau titulas atiteko suomiui Kimiui Raikonenui (Kimi Raikkonen), kurio sąskaitoje buvo 110 taškų.

Britas, būdamas 22 metų ir 287 dienų amžiaus, būtų tapęs jauniausiu „Formulės-1" pasaulio čempionu. Nepaisant to, jis pastarąjį titulą laimėjo kitais metais, būdamas 23 metų ir 300 dienų.

L.Hamiltonas savo karjerą pradėjo tuo metu dominavusioje „McLaren" komandoje. M.Šumacheris susidūrė su neabejotinai rimtesniu starto išbandymu, jis vairavo „Benetton" automobilį, kuris varžėsi su geriausiais „McLaren", „Williams", „Ferrari" bolidais.

1992 m. pirmenybėse „Williams" atstovas britas Naidželas Manselas (Nigel Mansell) laimėjo devynis iš 16 etapų. Jo komandos draugas italas Rikardas Patresė (Riccardo Patrese) - vieną, „McLaren" atstovai brazilas Airtonas Sena (Ayrton Senna) ir austras Gerhardas Bergeris - penkis. Vienas etapas „liko" M.Šumacheriui. Tai buvo pirmasis jo laimėtas etapas, o galutinėje įskaitoje vokietis buvo trečias. Pergalę jis iškovojo Belgijoje, trasoje, kur prieš metus debiutavo.

1994 m. M.Šumacheris pirmą kartą laimėjo pasaulio „Formulės-1" čempionatą. Aukso likimas sprendėsi paskutiniajame etape Australijoje. M.Šumacheris, visą laiką mėgęs „viskas arba nieko taktiką", susidūrė su „McLaren" atstovu britu Deimonu Hilu (Damon Hill) ir abu nebaigė lenktynių. Tačiau vokietis vis tiek galutinėje įskaitoje laimėjo vieno taško skirtumu. Tiesa, dėl pastarojo titulo dar ir šiandien netrūksta diskusijų - tai buvo tyčinis ar netyčinis susidūrimas.

Komandos draugai

Yra netgi tokia „teorija", jog spręsti apie tai, kiek geras yra lenktynininkas, galima iš jo komandos draugų pasirodymų. Vėlgi abu - tiek M.Šumacheris, tiek L.Hamiltonas - lyginant su komandos draugais, yra pasiekę įspūdingų rekordų. 68 proc. lenktynių (1991-2006 m.), kuriose startavo, M.Šumacheris finišavo pademonstruodamas geresnius rezultatus nei komandos draugai. Tuo metu L.Hamiltonas (2007-2019 m.) turi 85 proc. rekordą prieš komandos draugus.

Žvelgiant į užbaigtus sezonus, tik dukart per 13 baigtų sezonų L.Hamiltonas buvo pralenktas komandos draugų. Veikiausiai jo dominavimas bus pratęstas ir šiemet, tuomet būtų du kartai per 14 sezonų.

Prieš sugrįžimą į „Formulės-1" lenktynes 2010 m. M.Šumacheris 1991-2006 m. už komandos draugų nugarų finišavo tik trijuose iš 16 sezonų. Tiesa, 1991 m. sezoną sunku vertinti, mat tuomet „Jordan" komandai jis atstovavo tik viename etape, o „Benetton" - penkiuose. Kiti du kartai „už nugarų" buvo 1997 ir 1999 m. 1997 m. pirmenybių vėlgi paskutiniajame etape su „Ferrari" vokietis pateko į avariją. Jis, lenkiamas kanadiečio Žako Vilnevo (Jacques Villeneuve, „Williams"), nepasidavė ir jie susidūrė. M.Šumacheriui lenktynės iškart baigėsi, o kanadietis atvažiavo trečias ir tapo čempionu. Dėl incidento kaltu pripažintas M.Šumacheris buvo diskvalifikuotas, iš jo atimtas vicečempiono titulas. O 1999 m. Didžiosios Britanijos „Grand Prix" vokietis pateko į avariją ir jam lūžo koja.

Žinoma, jeigu būtų pridėti ir sugrįžimo po pertraukos į pirmenybes metai (2010-2012 m.) „Mercedes" komandoje šalia vokiečio Niko Rozbergo (Nico Rosberg), M.Šumacherio statistika būtų - šeši per 19 sezonų. Vienas iš L.Hamiltono „paslydimų" prieš komandos draugus irgi susijęs su N.Rozbergu. 2016 m. vokietis kovoje dėl titulo 5 taškais įveikė britą.

Prizininkų pakyla

Pilotų didybę liudija ir tai, jog jie daug dažniau lenktynes baigia ant prizininkų pakylos nei neužlipę ant jos. L.Hamiltono startų ir pergalių santykis yra daugiau nei viena pergalė per trejas lenktynes. Šioje kategorijoje geresni rezultatai priklauso tik argentiniečiui Chuanui Manueliui Fangijui (Juan Manuel Fangio, 24 pergalės per 52 lenktynes) bei italui Albertui Askariui (Alberto Ascari, 13/33). Žvelgiant į tuos lenktynininkus, kurie dalyvavę 100 ar daugiau lenktynių, prie pastarųjų arčiausiai yra britas Džekis Stiuartas (Jackie Stewart, 27/100), prancūzas Alenas Prostas (Alain Prost, 51/202) ir A.Sena (41/162). L.Hamiltonas laimi 35 proc. lenktynių, kuriose startuoja.

Grįžtant prie M.Šumacherio ir L.Hamiltono, jų podiumų ir laimėjimų skaičiai yra panašūs, tačiau vienoje kategorijoje britas visa galva ir net pečiais yra aukščiau už vokietį. Tai „pole" pozicija, pirmoji starto vieta. Čia žymiai pranašesnis L.Hamiltonas - 97 prieš 68.

Tiek M.Šumacheris, tiek L.Hamiltonas turi savo sėkmingiausias trasas. Skaičiai vėlgi labai panašūs. „Hungaroring" trasoje Vengrijoje britas laimėjo aštuonis iš 14 pasirodymų (57 proc.), M.Šumacheris „Magny-Cours" trasoje Prancūzijoje triumfavo aštuonis iš 15 etapų (53 proc.). Tiesa, vokietis 12 kartų ant podiumo finišavo net trijose skirtingose trasose (Ispanijoje, Kanadoje ir San Marine). O britas 10 podiumų turėjo gimtinėje, „Silverstouno" trasoje. 8 „pole" pozicijos L.Hamiltono sąskaitoje „Grand Prix" etapuose Australijoje, o M.Šumacherio taip pat 8 - Japonijoje.

Ateities perspektyvos

M.Šumacheris 2013 m. gruodžio pabaigoje slidinėdamas Alpėse patyrė galvos traumą ir nuo to laiko jo būklė vis dar sunki. O L.Hamiltonas toliau tęsia savo puikią karjerą. Šiemet jis jau laimėjo devynis iš 13 etapų. 14-asis etapas lapkričio 15 d. vyks Turkijoje. Iki čempionato pabaigos liko keturi etapai, tad tik laiko klausimas, kada britas užsitikrins septintąjį nugalėtojo titulą. Taip jis dar kartą susilygintų (o ateityje gal ir pranoktų) su legenda - M.Šumacherio sąskaitoje yra septyni titulai.

M.Šumacheris buvo 37-erių, kai jis pirmą kartą paskelbė apie karjeros pabaigą 2006 m. Paskui, po trumpo sugrįžimo į sportą, paskutinėse savo lenktynėse jis finišavo būdamas 43-ejų. Daug metų vokietis buvo visų idealu. 2001 m. jis pagerino A.Prosto 51-o laimėto „Grand Prix" etapo rekordą ir paskui dar penkerius metus su „Ferrari" sėkmingai pildė savo laimėjimų kraitį.

L.Hamiltonui dabar yra 35-eri. Jo fronte jokių lėtėjimo požymių dar nesimato, tad britas gali ir toliau gerinti rekordus. Jeigu, žinoma, jis tęs karjerą „Formulės-1" lenktynėse, 100-oji pergalė turėtų būti pasiekta kitą sezoną, o galbūt ir aštuntasis čempiono titulas.

Taigi M.Šumacherio didybė yra „užcementuota" istorijoje, tačiau L.Hamiltonas žygiuoja toliau, galbūt į dar didingesnį pripažinimą ateityje.