Dėl karo nukentės ir sportas

Ryškiausias pavyzdys, kaip politika veikia sportą, buvo 1980 m. Maskvos ir 1984 m. Los Andželo olimpinių žaidynių boikotai. 1980-aisiais 66 valstybės boikotavo žaidynes dėl SSRS įsiveržimo į Afganistaną, taigi tuometinė situacija šiek tiek primena dabartinę. XX amžiaus pabaigoje dėl karingumo nukentėjo Jugoslavija, kuriam laikui išstumta iš didžiųjų sporto renginių. Pavyzdžiui, šios valstybės futbolo rinktinė buvo išmesta iš 1992 m. Europos čempionato, o krepšininkai - iš 1993 m. Europos čempionato.

Ukrainos sportą nuolatinės kalbos apie Rusijos agresiją paveikė dar iki karinių veiksmų pradžios. Iš krepšinio klubų išvyko daugelis legionierių, visų pirma - amerikiečiai. Keli Ukrainos klubams atstovavę Lietuvos krepšininkai bei treneriai užsibuvo ilgiau, bet ir jie jau evakavosi arba bandė evakuotis vakar. Krepšinio Čempionų lygoje žaidžiančio Kamianskės klubo „Prometey" vadovai dar praėjusią savaitę vyrų komandą perkėlė į Čekiją, o moterų - į Bulgariją.

Ukrainos vyrų krepšinio rinktinė vasario 27 d. turėjo Kijeve žaisti 2023 m. pasaulio čempionato atrankos antrojo lango rungtynes su ispanais. Šis mačas perkeltas į trečiąjį atrankos langą, bet neaišku ar birželio pabaigoje padėtis jau bus iš esmės pagerėjusi.

Ukrainos jaunimo reikalų ir sporto ministerija dar iki karo veiksmų paskelbė, kad visos varžybos šalyje stabdomos, kol joje galios nepaprastoji padėtis. Taigi artimiausiu metu Ukrainos rinktinės ir klubai galės rungtyniauti nebent užsienyje.

Rusijoje kol kas labiausiai nerimauja Maskvos futbolo klubas CASK, nes JAV paskelbė sankcijas jį valdančiam VEB bankui. Futbolo klubas negali turėti jokių reikalų su JAV kompanijomis, užblokuotos visos sąskaitos doleriais. Jei sankcijas bankui paskelbs ir Europos Sąjunga, CASK bus dar labiau suvaržytas. Iki kovo 24 d. bankas gali parduoti klubo akcijas. Tinklalapis championat.com teigia, kad, jei parduoti nepavyks, klubas bus atskirtas nuo pasaulio.

Savaitgalį turėtų vykti Rusijos futbolo čempionato turas, bet svarstoma galimybė jį nukelti, mat daug Rusijos oro uostų dėl karinių veiksmų laikinai sustabdė veiklą.

Pirmieji sunkumai yra menkniekis, palyginti su tuo, kaip agresija gali atsiliepti Rusijos sportui netolimoje ateityje. Didžiausias praradimas gali būti futbolo Čempionų lygos finalo perkėlimas. Finalas turėtų vykti gegužės 28 d. Sankt Peterburge, tačiau Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) dar vakarykščių karinių veiksmų sulaukė didelio spaudimo atimti renginį iš Rusijos.

„Futbolo turnyrai negali vykti Rusijoje, kuri puola nepriklausomas valstybes", - pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson). Kiti britų politikai paragino UEFA nutraukti ryšius su vienu svarbiausių jos rėmėjų „Gazprom". UEFA kol kas apsiribojo patikinimu, kad „seka situaciją".

Britų balsas svarbus, ypač kai kalbama apie Čempionų lygos finalą. Pernai jame žaidė dvi Didžiosios Britanijos komandos - Londono „Chelsea" ir „Manchester City". Šiemet po pirmųjų aštuntfinalio rungtynių puikias galimybes patekti į ketvirtfinalį turi visi keturi turnyre dalyvaujantys Anglijos klubai. Papildomos sumaišties įneša tai, kad „Chelsea" savininkas yra Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius.

Nors daugiausiai kalbama apie Čempionų lygos finalą, Rusijoje šiemet numatyti dar keli svarbūs sporto renginiai. Nuo birželio 1 d. joje turėtų vykti Europos fechtavimo čempionatas, nuo liepos 26 d. - šachmatų olimpiada, nuo rugpjūčio 26 d. - vyrų tinklinio pasaulio čempionatas. Rugsėjo 25 d. Sočyje numatytas „Formulės-1" lenktynių etapas, kurį jau raginama atšaukti.

Žinoma, tarptautinės sporto organizacijos kol kas neskelbia apie varžybų perkėlimą kitur, nes tokie sprendimai nepriimami per keletą valandų, tačiau, jei kariniai veiksmai nesiliaus, dideli renginiai Rusijoje bus vis sunkiau įsivaizduojami.

Savo žodį dėl rungtynių Rusijoje dar turėtų tarti Eurolyga. Kauno „Žalgirio" krepšininkams tai tikrai aktualu, nes jų laukia dvi išvykos į Rusiją. Kovo 25 d. žalgiriečiai turėtų Maskvoje žaisti su CASK, o balandžio 8 d. - Sankt Peterburge su „Zenit".

„Kauno „Žalgiris" neignoruoja įvykių Ukrainoje ir organizuoja pokalbį su Eurolygos vadovybe, norint kartu įvertinti susidariusią situaciją ir sutarti dėl tolimesnių veiksmų. Taip pat šiuo klausimu jau kalbamės su keliais klubais ir nagrinėsime šią situaciją visi lygos mastu. Šiuo atveju yra būtinas vieningas lygos sprendimas", - paskelbė „Žalgiris".

Savo ruožtu Lietuvos krepšinio federacija rekomendavo savo nariams „nutraukti visus artimiausiu metu turėjusius vykti sportinius kontaktus su Rusijos ir Baltarusijos sporto subjektais". „Šiaulių" klubas atšaukė penktadienį Šiauliuose turėjusias vykti Šiaurės Europos krepšinio lygos rungtynes su Krasnojarsko „Jenisej".