D.Draudvila: “Laimėti reikia sąžiningai”

Pagalba varžovui

Per pusę metų D.Draudvila pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukė du kartus. Pirmasis kartas buvo per liepos mėnesį Barselonoje vykusį Europos lengvosios atletikos čempionatą. Lietuvis dešimtkovės varžybose užėmė aukštą šeštą vietą, bet pagyrų sulaukė ne dėl rezultato. Vykstant šuolių su kartimi rungčiai, sulūžo baltarusio Andrejaus Kreučenkos įrankis. Nuo pasitraukimo iš varžybų jį išgelbėjo D.Draudvila, paskolinęs savo kartį.

“Visų klausiau, ar neturi karties, ir D.Draudvila, kuris tuo metu buvo pirmoje vietoje, man padėjo. Paklausiau jo, kaip jis pats šoks. Jis atsakė, kad turi dar vieną kartį. Tai išsaugojo mano šansus iškovoti bronzą”, - apie įvykį pasakojo A.Kreučenka, čempionate užėmęs trečią vietą. Antrą kartą D.Draudvilos pavardė nuskambėjo šių metų pradžioje, kai Tarptautinė sporto žurnalistų asociacija (AIPS) paskelbė 10 nominantų į “Fair Play” prizus. Lietuvis paminėtas tarp jų. Kas taps laureatais, paaiškės sausio 27 d. Lozanoje.

Maloniai nustebo

Pasak D.Draudvilos, žinia apie nominaciją jam buvo netikėta. “Aš net nežinojau, kad tokie apdovanojimai apskritai yra. Man tai atrodė normalus dalykas - paskolinti kartį, jei žmogui taip nutiko. Aš net negalvojau apie tai, kad jei neduosiu jam karties, tai galbūt pakilsiu viena vieta aukščiau. Buvau maloniai nustebęs, kad esu nominuotas šiam apdovanojimui. Tikrai nemanau, kad padariau kažką ypatingo. Mano manymu, reikia laimėti sąžiningoje kovoje”, - pažymėjo sportininkas.

Jis teigia, kad daugiakovininkai dažniausiai tarpusavyje sutaria draugiškai ir nesveikos konkurencijos nebūna. To paties D.Draudvila negalėjo pasakyti apie visą šiandieninį sportą. Lengvaatletis pritarė minčiai, kad varžybas pernelyg užvaldė komercija ir “Fair Play” principai vis mažiau kam rūpi. “Nors ir kaip gaila būtų su šia nuomone sutikti, turiu tai padaryti. Šiandien daugumoje sporto šakų, ne tik lengvojoje atletikoje, trūksta sąžiningumo. Viskas sukasi apie pinigus”, - teigė pretendentas į garbingą prizą.

Lietuvių prieglobstis

Iki šiol anaiptol ne visi Lietuvos sporto mėgėjai žinojo D.Draudvilos pavardę. Lengvaatletis dar 2003 m. sausį išvyko iš gimtosios šalies ir pradėjo studijuoti JAV. “Aš, kaip ir dauguma sportininkų, išvykau iš Lietuvos dėl geresnių sąlygų sportuoti. Po 2002 m. pasaulio jaunimo čempionato gavau pasiūlymą atvykti į Kanzaso valstijos universitetą ir sutikau. Ten tuo metu mokėsi Austra Skujytė. Turėjau dar porą pasiūlymų, bet pasirinkau Kanzaso valstijos universitetą dėl trenerio”, - prisiminė D.Draudvila. Jis jau trejus metus yra vedęs amerikietę vardu Džolin (Jolynn), todėl planuoja likti gyventi anapus Atlanto. “Tačiau į Lietuvą mes grįžtame kiekvienais metais. Visa mano šeima gyvena Lietuvoje”, - pasakojo D.Draudvila.

Studijas jis baigė 2006 m. gruodį. Anot Dariaus, net ir tokioje turtingoje šalyje sportininkų kelias nėra rožėmis klotas. Ypač studentų, kurie pagal taisykles negali už varžybas gauti piniginių prizų. “Iš užsienio atvykusiems sportininkams nėra taip lengva, kaip kartais žmonės mano. Taip, pragyvenimas yra apmokėtas ir maistui pinigų užtenka, bet daugiau niekam pinigų tikrai nėra ir dirbti negalime niekur”, - teigė D.Draudvila. Visgi Lietuvos lengvaatlečiai ir toliau važiuoja į JAV. Kanzaso valstijos universitete dabar studijuoja daugiakovininkas Mantas Šilkauskas ir sprinteris Martynas Jurgilas. Juos treniruojantis Klifas Roveltas (Cliff Rovelto) anksčiau dirbo su D.Draudvila. Darius tvirtino, kad tėvynainiai Kanzasą renkasi ne jo dėka: “Aš galiu tik paminėti treneriui kurį nors sportininką arba sportininkui universitetą, bet daugiau jų nekalbinu. Tai tiesiog ne mano “biznis”. Treneris abu juos susirado pats”.

Nuoskaudos užmirštos

Į JAV išvykstantys lengvaatlečiai ne visada sulaukia supratimo Lietuvoje. Pavyzdžiui, M.Jurgilas yra sakęs, kad finansinė parama išvykus nutrūko. “Tai, kad išvažiavau į JAV, nereiškia, kad išdaviau Lietuvą, nors galbūt kažkam taip ir atrodo”, - neseniai teigė sprinteris. Jis nelabai draugiškai išsiskyrė su treneriu Aleksu Stanislovaičiu. D.Draudvila sutiko, kad požiūris kartais būna neigiamas: “Aš manau, kad dauguma trenerių vis dar nenori išleisti savo sportininkų studijuoti į JAV. Per pastaruosius kelerius metus viskas juda gera linkme, bet M.Jurgilui buvo iškilę nemažai problemų dėl jo išvykimo. Manau, viskas priklauso nuo to, pas ką sportuoji”.

Problemų yra turėjęs ir pats D.Draudvila. 2008 m. jis įvykdė Pekino olimpiados B normatyvą, bet Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) sprendimu nebuvo pakviestas į žaidynes. Tuomet sportininkas nuoskaudą išliejo JAV lietuvių spaudoje. Jis teigė, jog normatyvas neįskaitytas dėl to, kad buvo įvykdytas JAV. “Nuo to laiko, kai išvažiavau, LLAF valdžia nusiteikusi prieš mane - nepriėmė ir nekvietė į jokias varžybas už jų lėšas. Tik į tas, į kurias nuvykdavau pats už savo pinigus, o jei kas nepasisekdavo, vis reikšdavo man priekaištus”, - po olimpinių žaidynių kalbėjo daugiakovininkas.

Praėjus porai metų, D.Draudvila sako, kad padėtis pagerėjo. “2008 m. federacijoje buvo kiti žmonės. Su dabartine federacija sutariu gerai ir jokių priekaištų neturiu”, - pažymėjo sportininkas. Jis yra įtrauktas į 2012 m. Londono olimpiados kandidatų antrąjį sąrašą. “Dabartinė federacijos vadovybė mane morališkai palaiko, - patikino Darius. - Šiokią tokią finansinę paramą irgi gaunu. Per daug skųstis negaliu”.

Mintyse - Londonas

Užmiršus praeities nesusipratimus, galima galvoti tik apie sportą. D.Draudvilai praėjęs sezonas klostėsi sėkmingai. Šešta vieta Europos čempionate daug kam buvo netikėta. Be to, Barselonoje atletas surinko 8032 tšk. ir pagerino asmeninį rekordą. Gerai sekasi ir šiemet. Praėjusią savaitę varžybose Vičitoje Darius pagerino asmeninį rekordą 60 m barjeriniame bėgime (7,96 sek.) ir pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą šuolių su kartimi varžybose (4,41 m).

Daugiakovininkas mano, kad gali pasiekti ir geresnių rezultatų. Jis dar tikrai ne veteranas. “Viskas priklauso nuo to, kaip sportuoji, bet iki 30-31 metų tikrai galima asmeninius rezultatus gerinti. Aš tikrai nemanau, kad esu pasiekęs savo galimybių ribą”, - sakė D.Draudvila. Kaip ir kiti sportininkai, jis vis dažniau mąsto apie Londono žaidynes. “Jei traumos nekamuos, turėtų pavykti į jas nuvažiuoti. Apie vietas sunku kalbėti. Negali žinoti, kaip ten seksis pačiam ir kitiems sportininkams. Niekas juk nesitikėjo, kad užimsiu šeštą vietą Europos čempionate”, - svarstė sportininkas.

Darius Draudvila

Gimė 1983 m. kovo 29 d. Vandžiogaloje (Kauno r.).
Sporto šaka - lengvoji atletika (daugiakovė).
Startai: 2002 m. pasaulio jaunimo čempionate užėmė šeštą vietą. 2006 m. dalyvavo Europos čempionate, bet nebaigė varžybų dėl traumos. 2010 m. Europos pirmenybėse užėmė šeštą vietą.
Asmeninis rekordas dešimtkovėje - 8032 tšk.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Sporto žmonės"