respublika.lt

Čiuožimui pašvęstas gyvenimas

(0)
Publikuota: 2020 sausio 12 15:51:58, Aistė LABINAITĖ
×
nuotr. 6 nuotr.
Lilija Vanagienė prisipažino, jog nesijautė verta apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

„Apie čiuožimą galvoju daugiau nei apie anūkus ir vaikus. Mano visas gyvenimas „verda“ apie čiuožimą“, - teigė Lilija Vanagienė. Tačiau netgi kiekvieną minutę atiduodama šiai sporto šakai 70-metė dailiojo čiuožimo legenda nesijaučia verta apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“. Juk svarbiausia, kad mūsų sportininkai demonstruotų aukštus pasiekimus, turėtų sąlygas treniruotis ir dailiojo čiuožimo lygis Lietuvoje kasdien tik kiltų.

 

Tarp L.Vanagienės treniruotų sportininkų yra geriausia visų laikų Lietuvos dailiojo čiuožimo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Juos čiuožimo specialistė lydėjo į penkerias olimpines žaidynes - 1992 m. Albervilio (16-oji vieta), 1994 m. Lilehamerio (12), 1998 m. Nagano (8), 2002 m. Solt Leik Sičio (5) ir 2006 m. Turino (7). Duetas dalyvavo ir daugybėje pasaulio bei Europos čempionatų, kuriuose jiems pavyko tris kartus užkopti ant prizininkų pakylos. Pati L.Vanagienė 10 kartų yra tapusi Lietuvos dailiojo čiuožimo čempione. Ilgametė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė nuo 2012 m. yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vykdomojo komiteto narė, LTOK viceprezidentė. Iki praėjusių metų kovo ji dar dirbo ir trenere Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“.

- 2019 m. pabaiga jums buvo įsimintina, „LTeam apdovanojimų“ iškilmėse įteiktas prestižiškiausias prizas „Už viso gyvenimo nuopelnus“. Ant scenos sakėte, jog to visiškai nesitikėjote. Kokios emocijos užplūdo, mintys kilo sulaukus tokio įvertinimo? - „Sporto gyvenimas“ paklausė Lilijos Vanagienės.

- Jei atvirai, buvau netoli infarkto (juokiasi). Man tai buvo labai netikėta. Tikrai nesijaučiu verta tokio apdovanojimo. Lietuvoje yra daug nusipelniusių žmonių. Man net minčių nebuvo, buvo šokas. Taip dar turbūt niekada gyvenime nesijaudinau. Užlipusi ant scenos praradau kalbos dovaną. Visiems mano tokia reakcija labai patiko. Juk buvo išlaikyta paslaptis, nieko nežinojau, net neįtariau, kad galiu gauti prizą. Paskui iš manęs visi juokėsi, kad buvau labai pasimetusi (juokiasi). Tačiau, nors tai ir buvo labai netikėta, labai paglostė širdį. Prieš akis vėl iškilo visi karjeros epizodai, pavyzdžiui, pirmosios mūsų Albervilio olimpinės žaidynės. Tuomet buvo daug kliūčių, įšokome, faktiškai, į jau išvažiavusį traukinį. Visa Lietuvos komanda jau buvo Albervilyje, o mes dar čia tik aiškinomės, kaip mums patekti į žaidynes. Jeigu ne šios olimpinės žaidynės, mes dailiojo čiuožimo poros tikrai nebūtume turėję. Turbūt ir tokio dailiojo čiuožimo suklestėjimo nebūtų buvę. Viskas būtų buvę kitaip, mėgėjiško lygio dailusis čiuožimas. Galima sakyti, tos olimpinės žaidynės viską išgelbėjo. Iš tiesų, mano sūnus Povilas nebuvo nusiteikęs ilgai čiuožti, jis turėjo kitokių planų. Tačiau, kai atsirado olimpinė viltis, jis liko treniruotis Maskvoje (Rusija). Nuo to viskas ir prasidėjo, nors šiaip jis buvo tik „laikinas“ čiuožėjas. Matote, kaip viskas gyvenime susiklosto. Manau, tai tiesiog likimas. Tačiau, žinoma, mes buvome to likimo kalviai. Tada prasidėjo mūsų „ilgas žygis per kopas“. Taigi dabar, kai gavau apdovanojimą, tie visi prisiminimai per akimirką sukilo. Taigi turbūt, kai išeisiu į pensiją, rašysiu knygą (juokiasi). Tiek visokių dalykų per gyvenimą buvo...

- Būtent Albervilį ir išskirtumėte kaip „didžiausią nuopelną“ karjeroje?

- Pagrindas veikiausiai buvo Albervilis. Margarita su Povilu juokiasi, jog sakiau, kad, kai jie baigs savo karjerą, baigsiu ir aš. Tačiau, žiūrėkite, kiek praėjo jau olimpinių žaidynių, po jų atsisveikinimo, bet aš dar toliau dirbu. Ir, atrodo, kuo toliau, tuo daugiau įsivažiuoju. Dar negaliu sustoti. 2018 m. LČF mane perrinko dar ketverių metų kadencijai. Nors sakiau, kad ilgiausiai iki 2020 m. būsiu. Pastarųjų metų pabaigoje bus ir rinkimai LTOK. Sakau, jog dar dvejus metus federacijoje sutinku būti, įkalbėjote. Tačiau žiūriu, jog ateina 2021 m. ir per pasaulio čempionatą vyks atranka į 2022 m. olimpines žaidynes. Jaučiu, jeigu viskas bus gerai, dar pabūsiu iki žaidynių. Nors iš tiesų visi tie pilietybių klausimai jau nemažai gyvenimo atėmė. Dėl to teko lankytis aukščiausiose valdžios institucijose. Juk dažnai priekaištaujama, kad pas mus tik mišrios poros. Tačiau, ką daryti? Mes džiaugiamės, kad mūsų sportininkai nestartuoja už kitas šalis. Jie visi lieka ir pritraukia kitų šalių partnerius. Taigi tikrai visą laiką „yra, ką veikti“.

- 2019 m. atšventėte savo 70-metį. Kiek metų jau atidavėte dailiajam čiuožimui? Kada susipažinote su šia sporto šaka?

- Tuomet man buvo aštuoneri. Kauno laikraštyje perskaičiau skelbimą, kad trenerė Marija Daugėlaitė priima į dailiojo čiuožimo grupę, renka vaikus. Čiuožti aš jau mokėjau labai gerai. Kaune gyvenu prie Ąžuolyno, ten - visi malonumai - slidės, kalniukai, būdavo pilna atvirų čiuožyklų. Ir klimatas tuomet buvo visai kitoks. Kai nuėjau, norinčiųjų čiuožti atėjo labai daug, turbūt daugiau kaip 100. Man labai patiko. Buvau lyderė. Taip ir pradėjau. Tuomet mano tėtis Algirdas Žalys labai įsijungė į šį reikalą. Jis buvo didelis sporto entuziastas. Brolis buvo Lietuvos šuolių į aukštį čempionas. Taigi, mūsų visa šeima buvo sportiška. Tėtis tiek įsijungė, kad pastatė pirmą atvirą čiuožyklą Lietuvoje. Be projekto, be lėšų, tiesiog suorganizavo tokius pačius sporto mylėtojus. Taip pas mus atsirado dirbtinio ledo čiuožykla. Pamenu, kaip į tą vietą, kur dabar stovi Kauno ledo arena, važiuoja mašinos su ilgiausiais vamzdžiais. Arena buvo atidaryta 1976 m. Tokia buvo pradžia. Tėtis sakė: „Dukrai nespėjau, tai pastatysiu anūkui.“ Povilui tada buvo 6 metai. Vėliau Radijo gamykla pastatė stogą, sienas... Gaila, tėtis nesulaukė Europos čempionato medalių. Taip pat prieš Japonijos žaidynes 1998 m. jis „išpranašavo“, kad Povilas su Margarita bus dešimtuke. Jie tada užėmė aštuntąją vietą.

- Dabar dažniausiai prisimenate savo auklėtinių pasiekimus, o koks jūsų sportinės karjeros pasiekimas pats brangiausias?

- Tais laikais dar buvo privalomi pratimai. Turėjome daryti aštuoniukes. Jos vykdavo be muzikos. Laisvąją programą visada čiuoždavau labai gerai, tačiau per pratimus visada pralaimėdavau. Kai vykdavo Baltijos šalių varžybos, visada likdavau, pavyzdžiui, trečioje vietoje. Vienu metu dėl to labai supykau. Į mokyklą ėjau po pietų, tad pradėjau prieš pamokas „zulinti“ tas figūras. Ateidavau viena ir valandų valandas treniruodavausi. Ten reikia labai daug darbo įdėti, nes kiekvieną kartą reikia pravažiuoti tuo pačiu pėdsaku. Išbraižai aštuoniukę ir po to dar šešis kartus turi kuo tiksliau į tas pačias linijas „įvažiuoti“. Viena pati užsispyrusi daug dirbau, nes mano trenerė pagal specialybę buvo medikė. Tad treniruotes vaikams ji vesdavo tik vakarais. Taip savo juodu darbu pasiekiau, kad tapau Baltijos čempione. Visas varžoves nugalėjau, nors latviai ir estai jau tais laikais turėjo dirbtinio ledo čiuožyklas. O pas mus paskutinius jos atsirado. Nenorėjau niekam užleisti pozicijų, 10 kartų buvau Lietuvos čempionė. Išėjau nenugalėta. Mano klasiokės, su kuriomis keturiomis dar bendraujame, ir šiandien vadina mane „čempionka“ (šypsosi).

- Dirbate ir LTOK, ir LČF, neseniai atsisveikinote su darbu „Baltų ainiuose“. Kaip viską spėjate? Kas vis veda į priekį - noras, kažkokio tikslo siekimas ar begalinė meilė čiuožimui?

- Turbūt taip įpranti ir kitaip nebemoki gyventi. Sakau, jog man galima skambinti 24 val. per parą. Iš tiesų pati dažnai susimąstau, jog nuolat galvoju apie čiuožimą. Ir savaitgaliais, ir į namus darbų parsinešu. Apie čiuožimą galvoju daugiau nei apie anūkus ir vaikus. Mano visas gyvenimas „verda“ apie čiuožimą.

- Dabar dažnai sakote, jog šiuo metu mūsų dailiajame čiuožime yra pakilimas, mat sėkmingai čiuožia ledo šokėjai Elison Ryd (Alison Reed) ir Saulius Ambrulevičius, yra būrys stiprių merginų solisčių. Tad vis dėlto, dabar ar Povilo ir Margaritos laikais buvo pakilimas?


- Iš tiesų tik dabar pradedu įvertinti Povilo su Margaritos pasiekimus. Kai pagalvoju, kiek įvairių varžybų jie laimėjo, buvo prizininkai. Net tris metus iš eilės jie laimėjo „Grand Prix“ varžybų finalo bronzą. Dabar, kai pagalvoju, turbūt dar negimė sportininkas, kuris pademonstruotų tokius pasirodymus. Jų pasiekimas buvo labai didelis. Tačiau, žiūrint į šias dienas, dabar vėlgi jaučiamas pakilimas. Nors sąlygos Lietuvoje ir prastos. Baisu, kad Vilniuje nėra sporto mokyklos, treneriams tenka vaikus treniruoti su masiniu čiuožimu. Tai absurdas. Mūsų sostinė turi blogiausias sąlygas tarp visos mūsų tarptautinės federacijos šalių narių. Tą drąsiai ir garsiai galiu pasakyti. Tačiau ir tokiomis salygomis pas mus kiekvienais metais atsiranda vis koks „perliukas“. Bet, kad iš to „perliuko“ padarytume ką daugiau, reikia čiuožyklų, sąlygų. Atsiduriame užburtame rate. O tai, kad mūsų dešimtemės atlieka visus trigubus šuolius, manau, jau didelis pasiekimas. Laimime ir prieš estes, ir prieš latves, ir baltaruses, ir ruses, ir kitų stiprių šalių sportininkes. Tai džiugina. Man tai prideda jėgų ir motyvacijos.

- Prasidėjo 2020 m. Kokie šio sezono Lietuvos dailiojo čiuožimo tikslai?

- Šio sezono tikslai labai sudėtingi ir dideli. Norime pagerinti rezultatus tiek Europoje, tiek pasaulyje. Kalbu ir apie Saulių su Elison, ir apie merginas. Taip pat, šiandien dar nei viena mūsų mergina neturi kelialapio į pasaulio čempionatą. Taigi, dabar truputį yra įtampos. Laukia daug turnyrų, matysime, ar kuriai pavyks, nes reikalavimai, „kelialapio kaina“ dar pakilo.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s