Į Dušniki Zdrojaus vietovėje vyksiančias Europos pirmenybes Lietuva delegavo savo geriausius biatlonininkus, startuojančius ir pasaulio taurės varžybose. Mūsų šaliai Lenkijoje atstovaus penki A komandos vyrai: Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis, Tomas Kaukėnas, Linas Banys bei Maksimas Fominas, ir dvi moterys - Natalija Kočergina bei Gabrielė Leščinskaitė. Prie jų prisijungs keli B komandos nariai, tačiau iš pastarųjų daug nesitikima.

„Nespėjo baigtis pasaulio taurė, prasideda Europos čempionatas, o iškart po jo - pasaulio čempionatas. Mums jis yra labai ne laiku ir ne vietoje", - padėtį įvertino A.Daugirdas. Biatlonininkai dar savaitgalį startavo šeštajame pasaulio taurės etape Antholce (Italija), o jau vasario 10 d. Pokliukoje (Slovėnija) prasidės svarbiausios sezono varžybos - pasaulio čempionatas.

Posakis, kad sąlygos visiems vienodos, šiuo atveju netinka. Norvegai, prancūzai, vokiečiai ar rusai gali suformuoti po kelias stiprias komandas. Patys pajėgiausi biatlonininkai kaip paprastai Europos čempionatą praleidžia ir ramiai ruošiasi pasaulio pirmenybėms. Kuklesnės komandos, tokios kaip Lietuvos, visur siunčia tuos pačius sportininkus.

„Siunčiame visus, nes neturime kito pasirinkimo. Aplinkybės verčia siųsti. Viena iš priežasčių - valstybės finansavimas. Kad išgyventume, esame priversti startuoti pagrindinėse varžybose, o tokių startų yra trys - pasaulio ir Europos čempionatai bei jaunimo pasaulio čempionatas", - teigė A.Daugirdas. Formulėse, pagal kurias skirstomas valstybės finansavimas, neatsižvelgiama į tai, kad biatlone Europos čempionato statusas nėra labai aukštas.

Gerai, kad šį sezoną komandoje buvo nedaug susirgimų, išvengta rimtų traumų. T.Kaukėnas lapkritį užsikrėtė koronavirusu, bet varžybos Antholce parodė, kad organizmas jau atsistatė. Prieš pusantros savaitės šiek tiek sunegalavo L.Banys.

„Iš daktaro ir trenerių informacija tokia, kad visi sveiki. Tik tiek, kad sportininkai visiškai neturi laiko atsigavimui. Įprastai prieš tokį rimtą renginį jie gaudavo bent savaitę kryptingam pasirengimui. O dabar, kaip sako rusai, „iš laivo į puotą". Prieš keletą dienų jie dar startavo pačioje sunkiausioje rungtyje - asmeninėse lenktynėse - Antholce. Tai vyko 1,7 km aukštyje. Nepraėjus nė savaitei, jie toje pačioje rungtyje startuos Europos čempionate. Tik tiek, kad jau ne kalnuose", - svarstė A.Daugirdas.

Tai, kad Europos čempionatas vyks lygumų trasoje, dar vienas iššūkis. Mat Antholcas yra kalnuose, kaip ir pasaulio čempionato trasa Pokliukoje. „Fiziologiškai būtų žymiai geriau, jei Europos čempionatas taip pat vyktų kalnuose, nes organizmai labiau įprastų. Matėme, kiek daug sportininkų Antholce ne iškart prisitaikė prie kalnų. Ne visi juos lengvai perneša. Jei prieš tai su jais ilgai nedraugavai, būna sudėtinga. Pavyzdžiui, T.Kaukėnas prieš sezoną ilgiau ruošėsi kalnuose ir Antholce tai jautėsi", - teigė biatlono federacijos prezidentas.

Pasaulio taurės varžybose ir planetos pirmenybėse vyksta atranka į 2022 m. Pekino olimpines žaidynes. Europos čempionatas atrankai jokios reikšmės neturi, bet jis Lietuvos sportininkams patrauklus kitu atžvilgiu - galimybe užimti aukštas vietas. Iki šiol Europos pirmenybių prizininke yra tapusi tik Diana Rasimovičiūtė, 2010 m. pelniusi du sidabro medalius. Pastaraisiais metais prie podiumo artėjo Lietuvos vyrai. Užpernai K.Dombrovskis užėmė šeštąją vietą asmeninėse lenktynėse, pernai
V.Strolia sprinte liko ketvirtas, per plauką nuo medalio.

Visgi šansus patekti tarp prizininkų federacijos vadovas vertino atsargiai. „Žinome, kad tokie sportininkai, kaip V.Strolia, K.Dombrovskis ir T.Kaukėnas, gali drąsiai pretenduoti į dešimtuką. Jie tai yra įrodę. Medaliai? Šiemet, kitaip nei anksčiau, neturime tendencingo pasirengimo čempionatui. Potencialas yra, o kaip bus - priklausys nuo sportininkų sugebėjimo adaptuotis. Matysime, ar organizmai prisitaikys prie lygumų sąlygų", - sakė A.Daugirdas.