„Burbule“ prasideda kelias į Pekiną

Daugiau laiko namie

Palyginti su vasaros sporto šakomis, biatlonas dėl pandemijos nukentėjo mažiau. Kovą buvo atšauktas paskutinis - devintasis - pasaulio taurės etapas, praėjęs sezonas tuo baigėsi, o naujasis prasidės tik dabar, kai sporto pasaulis jau turi patirties, prisitaikant prie naujos realybės.

Kita vertus, pandemija veikė pasiruošimo planus. „Įprastai nuo gegužės pradžios pradėdavome intensyviai sportuoti. Šiemet kurį laiką vyko savarankiškos pratybos ir tik nuo birželio pirmosios savaitės visus surinkome centralizuotam pasirengimui. Be to, daug nevažinėjome. Anksčiau važiuodavome į Baltarusiją, Latviją, Estiją, o šiemet stengėmės kuo ilgiau būti Lietuvoje.

Užsienyje, kalnuose, buvo tik dvi stovyklos, kurių būtinai reikėjo, nes kitaip būtų sudėtinga pasiruošti sezonui. Pirmojoje, Austrijoje, buvo atlikti ir tyrimai biatlonui puikiai tinkančiame sporto medicinos centre. Ten keliaujame jau kelintus metus iš eilės. O rugpjūčio pabaigoje buvo stovykla Italijoje", - apie pasirengimą pasakojo A.Daugirdas.

Iš Suomijos - į Austriją

Lapkričio 9 d. rinktinė paliko Lietuvą ir nukeliavo į Suomiją, kur bus iki kitos savaitės pabaigos. Užsibūti vienoje vietoje reikia dėl Tarptautinės biatlono federacijos (IBU) sumanymo sumažinti varžybų vietų skaičių. Anksčiau atskirose trasose vykdavo ne daugiau kaip po vieną pasaulio taurės etapą, bet šiemet norima riboti kelionių skaičių ir sportininkams sukurti kuo saugesnes sąlygas. Dėl to Suomijos mieste Kontiolahtyje įvyks ir sezono atidarymo varžybos, ir pirmasis taurės etapas. Kontiolahtis taps pirmuoju saugumo „burbulu" biatlone. „Burbuluose" gali atsidurti tik sportininkai ir aptarnaujantis personalas, kurių COVID-19 testai buvo neigiami.

„Priimta bendra tvarka, kaip gali į „burbulą patekti ir iš jo ištrūkti. Pavyzdžiui, nebus viešų maitinimų, viskas vyks per pristatymus. Ir žiniasklaida lengvai neprieis prie sportininkų, tik tam tikroje zonoje ir per atstumą", - sakė A.Daugirdas. Tačiau, kitaip nei „burbuluose", kurie iki šiol organizuoti kitose sporto šakose, Kontiolahtyje varžybas galės stebėti žiūrovai. Suomijos vyriausybės taisyklės šiuo metu to nedraudžia. Savaitės pradžioje jau buvo parduota maždaug 4,5 tūkst. bilietų.

Sezono atidarymo varžybos yra naujovė. „Lapkričio pabaigoje vykdavo Norvegijos atviras čempionatas ir ten suvažiuodavo daugelio valstybių sportininkai. Mes ten nuolat važiuodavome. Tos varžybos įgavo vos ne neoficialaus pasaulio taurės etapo statusą, nes buvo jų poreikis. Tarptautinė biatlono sąjunga pagalvojo: kodėl tuo turėtų užsiimti norvegai ir darytis iš to sau verslą?" - naujovės atsiradimą paaiškino A.Daugirdas. Naujosios varžybos, nors oficialiai nevadinamos pasaulio taurės etapu, jam prilygs tuo, kad rezultatai bus įtraukiami į Nacijų taurės įskaitą.

Iš Kontiolahčio „burbulo" sportininkai persikels į Hochfilceno „burbulą" Austrijoje, ten vyks antrasis ir trečiasis pasaulio taurės etapai. Trečiasis baigsis gruodžio 20 d., taigi „burbuluose" lietuviai gyvens beveik iki Kalėdų.

Vėliavnešio pauzė

Kontiolahtyje susirinko šeši Lietuvos biatlonininkai. Moterų komandą sudaro Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė, vyrų - Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis, Linas Banys ir 20-metis Maksimas Fominas. Šiame sąraše trūksta Tomo Kaukėno, kuris 2018 m. Pjongčango olimpinėse žaidynėse buvo Lietuvos delegacijos vėliavnešys ir užėmė aukščiausias vietas -
13-ąją bei 17-ąją. Tomas sezonui ruošėsi atskirai, jis Švedijoje darbavosi su Latvijos rinktine, o maždaug prieš savaitę patyrusį biatlonininką sustabdė teigiamas COVID-19 testas.

Lietuvos biatlono bendruomenei tai buvo didelis netikėtumas, nes, pasak A.Daugirdo, iki tol nebuvo užsikrėtę nei sportininkai, nei jų šeimų nariai, nei rinktinės personalas. Be to, T.Kaukėnas sportavo atokiame miestelyje Švedijos šiaurėje. Koronavirusu galėjo „pasidalinti" kažkuris kitas biatlonininkas, nes į kontrolines varžybas Švedijoje prigužėjo sportininkų iš įvairių šalių. Vakar turėjo būti daromas pakartotinis testas. Priklausomai nuo jo rezultatų ir T.Kaukėno savijautos bus sprendžiama, ar jis dar spės į kito savaitgalio varžybas Suomijoje, ar prisijungs prie komandos austriškame „burbule".

Teigiamas testas federacijos, be abejo, nenudžiugino, tačiau sulaukti jo dar prieš sezoną nėra pats blogiausias variantas. Tokiais atvejais geriau anksčiau, nei vėliau. „Kai sezonas įsibėgėja, jaučiasi išsekimas, susilpnėja imunitetas. Tokiu metu galėtų būti ir rimtesnių pasekmių, kurie galėtų atsiliepti sveikatai", - svarstė A.Daugirdas.

Tvirtesnės pozicijos

Praėjusį sezoną Lietuvos vyrai Nacijų taurės įskaitoje užėmė 16-ąją, o moterys - 25-ąją vietą. Būtent pagal Nacijų taurės rezultatus, kuriuos komandos pasieks šį sezoną, bus sprendžiama, kiek sportininkų valstybė deleguos į Pjongčangą. Lietuvos vyrai galėtų netgi šiek tiek nuleisti kartelę, nes ir 20-oji pozicija garantuoja komandinį kelialapį, tai yra keturių sportininkų kvotą.

Į Nacijų taurės įskaitą įtraukiami sprinto, asmeninių lenktynių ir estafečių rezultatai. Šios rungtys lietuviams bus svarbiausios. Praėjusį sezoną užimta
16-oji vieta padidino šansus kovoti dėl kelialapių, nes ji suteikė teisę į sprintą bei asmenines lenktynes deleguoti keturis sportininkus. Pernai šiose rungtyse galėjo startuoti trys Lietuvos vyrai.

A.Daugirdas neabejoja, kad padidėjusi kvota yra svarbus pasiekimas: „Iš keturių sportininkų visada lengviau atrinkti tris įskaitinius rezultatus. Aišku, būtų dar geriau, jei tie keturi būtų vienodo, aukšto lygio. Bet gali būti ir taip, kad kažkam iš lyderių nepasiseks, gal jis prastai pataikys, o atsarginio rezultatas bus geresnis."

2018 m. Pjongčange Lietuvai atstovavo du vyrai ir dvi moterys. Ir prieš šias žaidynes svajota apie komandinį kelialapį, bet šiemet mūsiškių argumentai atrodo svaresni. Bene svarbiausias argumentas - praėjusio sezono rezultatai. Taškus į asmeninę pasaulio taurės įskaitą pirmą kartą iškovojo net trys mūsų vyrai: V.Strolia, T.Kaukėnas ir K.Dombrovskis. V.Strolia viename iš etapų užėmė Lietuvos vyrams rekordinę pasaulio taurėje 20-ąją poziciją. Kitame etape estafetės komanda finišavo 14-a, tai taip pat rekordas.

„Visi pagrindiniai mūsų sportininkai per parengiamąjį laikotarpį tikrai nesusilpnėjo. Atvirkščiai - tik pridėjo. Atsirado patirties bagažas. Šie dalykai leidžia tikėtis, kad jie nestartuos blogiau. Be to, atsirado papildoma kvota, ji tarsi saugiklis, jog neprarasime taškų, jei kažkam nesiseks. Gavau Suomijoje vykusių kontrolinių varžybų rezultatus ir matau, kad netgi M.Fominas startavo tikrai neblogai. Todėl yra vilčių, kad jaunimas padės, o ketvirtas numeris visada svarbus estafetėse, taigi sustipriname atsarginių suolelį. Šiuo metu esame tiek subrendę ir apsidraudę, kad kristi žemiau dvidešimtos vietos būtų nesolidu. Daug prielaidų rodo, jog atranka turėtų baigtis sėkmingai", - teigė A.Daugirdas.

Be užnugario

Deja, optimistiškai nuteikia tik vyrų komandos padėtis. Moterys pretenduoja nebent į asmeninius olimpinius kelialapius, į Pekiną, geriausiu atveju, pateks dvi Lietuvos biatlonininkės. Konkurencijos tarp moterų nėra - pasaulio taurėje startuos tik N.Kočergina ir G.Leščinskaitė. Jų artimiausiu užnugariu turėjusios tapti Ana Jesipionok ir Raminta Dindaitė apskritai pasitraukė iš biatlono.

„Potencialiai jos jau galėjo būti pasaulio taurės dalyvėmis ir tai gerokai sustiprintų mūsų pozicijas. Tačiau tiek viena, tiek kita mergaitė ne vieną sezoną turėjo sveikatos problemų, kurios taip ir neišsisprendė. Jos tiesiog nematė prasmės toliau save kankinti. Nors dėmesio joms buvo skiriama daug. Taip jau išėjo, ką padarysi. Sportininkai - ne robotai. Mergaitės neatlaikė. Turime 18-mečių mergaičių, dar metai ir jos priartės prie pasaulio taurės normatyvo. Turime ir nemažą būrį 16-mečių, bet jas reikia išsaugoti. Visais laikais tokiame amžiuje jų buvo daugiau nei vaikinų, bet mergaites sunkiau ir išsaugoti, paskatinti sportuoti profesionaliai", - sakė A.Daugirdas.

Paragauti tarptautinių varžybų skonio kol kas galės tik elitas. Antrosios pagal rangą varžybos - IBU taurės - prasidės ne anksčiau nei sausio viduryje, o jaunių taurės etapai dėl pandemijos apskritai atšaukti. Kad rezervas neliktų be startų, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos federacijos ketina organizuoti Baltijos taurės varžybas. Jos turėtų prasidėti gruodžio pabaigoje Estijoje, Otepės trasoje.

Preliminarus tvarkaraštis:

Lapkričio 28-29 d. - sezono atidarymo varžybos Kontiolahtyje
(Suomija);

gruodžio 3-6 d. - pasaulio taurės etapas Kontiolahtyje (Suomija);

gruodžio 11-13 d. - pasaulio taurės etapas Hochfilcene (Austrija);

gruodžio 17-20 d. - pasaulio taurės etapas Hochfilcene (Austrija);

sausio 7-10 d. - pasaulio taurės etapas Oberhofe (Vokietija);

sausio 13-17 d. - pasaulio taurės etapas Oberhofe (Vokietija);

sausio 21-24 d. - pasaulio taurės etapas Antholce (Italija);

sausio 27-31 d. - atviras Europos čempionas Dušnikuose-Zdrojuje (Lenkija);

vasario 10-21 d. - pasaulio čempionatas Pokliukoje (Slovėnija);

vasario 26 - kovo 1 d. - pasaulio taurės etapas Pekine (Kinija);

kovo 11-14 d. - pasaulio taurės etapas Nove Meste (Čekija);

kovo 18-21 d. - pasaulio taurės etapas Holmenkolene (Norvegija).