respublika.lt

Breikas savo olimpinį šokį dar sušoks (5)

2021 balandžio 03 10:00:00
Aistė Labinaitė

Turbūt visi yra kažką girdėję, matę ar bent įsivaizduoja, kas yra breikas. Tačiau susidomėjimas juo Lietuvoje dar labiau išaugo visai neseniai, kai breikas oficialiai tapo olimpine sporto šaka. Pasak Lietuvos sportinių šokių federacijos Breiko lygos direktoriaus Mindaugo Bružo, breikas anksčiau buvo traktuojamas kaip gatvės kultūros dalis, pramoga, kuri gražiai atrodo, nes, pavyzdžiui, kažkas sukasi ant galvos: „Apie breiką anksčiau daugiau žinojo tie, kurie šoko, ar kurie domisi hiphopu. Dabar tuo susidomėjo ir kitų sporto šakų atstovai, ir kitų stilių šokėjai, ir didesnė dalis visuomenės." Atrodo, laiko iki debiutinių žaidynių dar yra ir visus judesius galima nušlifuoti iki tobulumo, bet siekti olimpinės svajonės kiek trukdo ir karantino sustabdytas gyvenimas: „Tikrai nepadeda, jog Lietuvoje visos grupinės sporto, laisvalaikio veiklos yra prioritetų absoliučiame dugne."

×
nuotr. 6 nuotr.
LSŠF Breiko lygos vadovas Mindaugas Bružas breiką šoka jau apie 15 metų. Mindaugo Bružo nuotr.

 

Pristabdytas startas

Olimpinę dienos šviesą breikas pirmą kartą išvydo 2018 m. Argentinoje. Tuomet Buenos Airėse vyko jaunimo vasaros olimpinės žaidynės. Tačiau suaugusiems breiko šokėjams savo olimpinio debiuto dar teks palaukti. Mat tik 2019 m. kovo mėnesį Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Vykdomasis komitetas rekomendavo šią sporto šaką įtraukti į 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes. O žalia šviesa geriausiems viso pasaulio breikeriams buvo uždegta praėjusių metų gruodžio pradžioje, kai IOC Vykdomasis komitetas patvirtino Paryžiaus žaidynių programą. Taip į olimpinę šeimą buvo priimtas dar vienas narys.

Tuo metu LSŠF Breiko lyga buvo įkurta 2019 m. rudenį.

„Apie LSŠF Breiko lygą pradėta galvoti prieš dvejus metus, kai Buenos Airėse įvyko jaunimo olimpinės žaidynės, buvo pradėtos tarptautiniu mastu kurti taisyklės, reglamentai. Tačiau tuomet nespėjome visko susiorganizuoti, - „Vakaro žinioms" pasakojo M.Bružas. - Jaunimo olimpinės žaidynės breikui buvo tarsi „testinis" įvykis. Visas pasaulis ir IOC pamatė, jog tai yra įdomu, patrauklu jaunimui. O, žvelgiant į Paryžiaus žaidynes, juk Prancūzijoje šokis, menas yra gana populiarus. Tad buvo nuspręsta į programą įtraukti breiką. Pasaulio sportinių šokių federacija (WDSF) pasisiūlė administruoti visą organizavimą, pasiruošimą, teisėjavimo sistemos sukūrimą ir apskritai breiko įtraukimą į olimpines žaidynes. Natūraliai LSŠF pas save irgi įsitraukė breiką."

Pasak M.Bružo, tuomet LSŠF susisiekė su Lietuvos breiko bendruomene - tiek treneriais, tiek šokėjais - ir po kelių susitikimų buvo nuspręsta įkurti LSŠF Breiko lygą: „Taip buvo galima pradėti vykdyti oficialius projektus, į breiką žiūrėti ne kaip į pramogą, o kaip į tikrą sportą. Įkurta Breiko lyga, galima sakyti, 100 proc. suvienijo visus Lietuvos breiko šokėjus, studijas, mokyklas. Tuomet buvo pradėtas bendradarbiavimas su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, kuris skyrė tam tikrą finansavimą. Tiesa, lyginant su kitomis sporto šakomis, jis nėra labai didelis, bet pradžiai ir tai yra gerai. Juk svarbiausia, kad breikas buvo pripažintas kaip sporto šaka ir yra įvertintas Lietuvoje. Taip pat svarbu, kad vyksta šalies pirmenybės, atstovai siunčiami į tarptautines varžybas, pasaulio čempionatus. Manau, tai yra didelis pasiekimas."

Tiesa, gana sudėtinga vardyti per pastaruosius pusantrų lygos veiklos metų nuveiktus darbus. Juk didžiąją to laikotarpio dalį pasaulyje karaliauja virusas ir karantinas. „Breikas yra sceninis šokis, jis demonstruojamas renginiuose. O ir treniruotės vyksta studijose, jos būna grupinės. Tad pandemija tai šiek tiek pristabdė. Tačiau, nepaisant to, darėme tai, kas įmanoma. Pavyzdžiui, pernai rudenį, kai kurį laiką buvo galimi renginiai, suorganizavome Lietuvos čempionatą ir jau turime oficialius geriausius šalies šokėjus. LTOK juos įtraukė į olimpinę pamainą. Tuomet spėjome dar kelis renginius suorganizuoti. O kai jau viskas vėl užsidarė, stengiamės ir su užsienio lektoriais nuotolinius mokymus organizuoti, ir kurti iniciatyvas, skatinančias šokėjus treniruotis namie", - kalbėjo lygos vadovas.

Jei situacija šiltuoju metų laiku su virusu ir visais ribojimais bus nors kažkiek optimistiškesnė, M.Bružas tikisi, jog birželį pavyks surengti Lietuvos čempionatą, o nugalėtojai paskui galės vykti į Europos ar pasaulio pirmenybes: „Norisi, kad šokėjai turėtų bent progą pasitikrinti savo jėgas varžybose. Nors, žinoma, kai dabar neleidžiamos grupinės treniruotės, visi, kurie rimtai užsiima breiku, tai daro savarankiškai vieni namie ar vaizdo skambučiais su treneriais. Tie, kurie yra užsidegę, žino, kad karantinas nesitęs amžinai ir jie, besitreniruodami savarankiškai, bus pralenkę visus, kurie karantino metu tiek nesistengė. Nors, aišku, nuovargis jaučiasi. Visiems atsibodo treniruotis namie vieniems, nuo visų atskirtiems. Aišku, kai kurie šokėjai taip ir „atkrinta". Tikrai nepadeda, jog visos grupinės sporto, laisvalaikio veiklos yra prioritetų absoliučiame dugne. Net nėra kalbama apie jų kažkokius „atlaisvinimus". Jei, pavyzdžiui, prieš visus karantinus turėjai 50-60 žmonių grupę, dabar jų liko apie 20. Tiesiog prarandami 2-3 metai įdirbio, kai rinkai grupes, motyvavai žmones. Mūsų sritis smarkiai užsmaugta ir gali būti, kad po visų karantinų didelė dalis studijų nebeatsidarys. LSŠF Breiko lyga stengiasi motyvuoti trenerius, kad po karantino dar išvis liktų breikas."

Inovatyvus „įrankis"

M.Bružas, paklaustas, kokie Lietuvos šansai 2024 m. turėti olimpietį breikerį, atsakydamas pabrėžė, jog breikas - individualus užsiėmimas. „Kiek vienas žmogus gali pasiekti per kelerius metus? Jei šokėjas pasiryžtų ir kasdien 6-8 val. treniruotųsi, manau, realiai bet kuris galėtų vykti į olimpines žaidynes. Juk daug kas priklauso nuo įdedamo darbo. Dabar, nemeluojant ir nepagražinant, turime vieną merginą šokėją, kuri, jei tuos būsimus trejus metus toliau taip dirbs, tikrai važiuos į žaidynes. Tai - fenomenalus žmogus. Manau, tokių žmonių pasaulyje yra vienetai. Tarp vaikinų taip pat yra nemažai gerų, stiprių šokėjų, bet vien dėl to, jog breiko scena nebuvo puoselėta, neturėjo organizacijos, jų šokimo laikas yra trumpesnis. Juk jei nėra palaikymo, šokėjai nueina savais keliais ir nesusiformuoja šokio tradicija, istorija. Todėl stipresnių, vyresnių vaikinų šokėjų nėra", - sakė LSŠF Breiko lygos direktorius.

Nors, M.Bružo teigimu, bet kuriuo atveju, breikas labiau identifikuojamas kaip vaikinų užsiėmimas. Tik pastaraisiais metais „jėgos" išsilygino ir breiką šokti pradėjo daugiau merginų. „Konkurencija tarp vaikinų pasauliniais mastais čia yra daug didesnė ir stipresnė. Tikiuosi, Lietuva šioje vietoje per trejus metus pasieks geresnių rezultatų. Tačiau dabar mes neturime tokio šokėjo, kuris galėtų pasaulinėje arenoje stipriai konkuruoti. Nors tikiu, jog tokį užsiauginsime, galbūt ne Paryžiaus žaidynėms, galbūt vėlesniam olimpiniam startui", - pridūrė lygos vadovas.

Ne paslaptis, jog lietuviai dažnai įvardijami kaip krepšinio šalies atstovai, turintys reikiamus duomenis šiai sporto šakai. Tačiau, ar mes turime tai, ko reikia geriems breiko šokėjams? „Lietuva pasauliniais mastais dabar bando kurti savo, kaip inovatyvios šalies, įvaizdį. Manau, breikas šiuo atžvilgiu jai yra geriausias „įrankis", inovatyvus sportas. Jis sujungia daugelio sporto šakų, užsiėmimų savybes. Breikas reikalauja ir ištvermės, turi ir kovinį atspindį. Nors tai ir taikus, bekontaktis sportas. Čia yra daug kūrybos, meninės vertės, galimybių save išreikšti, sukurti savo įvaizdį tokį, kokį nori. Juk kitur, kas aukščiau peršoka, tas ir laimi. O čia vertinamas inovatyvumas, tavo kūrybinis elementas, idėjos išpildymo pasirinkimas. Čia turi didesnę erdvę sugalvoti savo išeitį, priimti inovatyvius sprendimus", - pasakojo LSŠF Breiko lygos direktorius.

Patiko ideologija

ANT šokių studijoje Vilniuje M.Bružas dar dirba ir breiko treneriu. 33 metų vaikinas pats breiką šoka jau apie 15 metų.

„Buvo laikas, manau, jį visi pamena, apie 2000-uosius metus, kai visi šoko breiką. Turbūt kiekvieno bendraklasis šoko, visi draugai buvo bandę šokti. Visi norėjo išmokti šokti breiką ir bandė kažką daryti. Nuo to laiko man breikas „užstrigo", patiko šio šokio skleidžiama žinutė, ideologija. Tu turi pats sugalvoti, kaip tai daryti, turi kurti savo idėjas, savo būdą. Ir kuo labiau stengiesi, tuo labiau pavyksta padaryti dalykus, judesius, kurie galbūt atrodė net neįmanomi. Supranti, jog kai padarysi tuos neva neįmanomus dalykus, kitiems tai atrodys įspūdingai. Individualumo ir kūrybos aspektas kartu su fizinio pasiruošimo reikalavimu mane labiausiai ir patraukė", - teigė breikeris.

Tiesa, pats M.Bružas niekada nesvajojo, jog gali tapti olimpiečiu. Kai pradėjo šokti, tai jam buvo tiesiog labai patikęs ir širdžiai mielas dalykas.

„Manau, didžioji dalis šokėjų todėl ir šoka, nes jiems smagu, patinka. Juos ši veikla domina, sukelia teigiamas emocijas. Jie gali bendrauti su kitais šokėjais, turi tikslą, kurio gali siekti, gali save tobulinti. O tai, kad breikas tapo olimpine sporto šaka, manau, yra atspindys to, jog ir kiti pamatė tuos dalykus, kurie yra svarbūs breiko šokėjams, tik pastarieji juos pamatė prieš daug metų. Taip, tai fiziškai sudėtingas, daug jėgų reikalaujantis, bet ir kūrybingas, įspūdingas, gražiai atrodantis sportas", - atviravo M.Bružas.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAI: vakarinėje Kabulo dalyje prie vienos mokyklos nugriaudėjo trys sprogimai, šeštadienį pranešė Afganistano vidaus reikalų ministerija, nepateikdama detalių.
  • NELAIMĖ: per viename Somalio sostinės Mogadišo rajone kilusius staigius potvynius žuvo vienuolika vaikų.
  • RADINIAI: Dievogalos kaime, kluone, moteris (g. 1968 m.) rado šautuvą, 146 vnt. įvairaus kalibro šovinius, granatą, du detonatorius, vieną sprogdiklį, galimai tris trotilo briketus, rankinę granatą ir pirotechninį užtaisą, kuriuos pasiėmė policijos pareigūnai.
  • APSINUODIJO: valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, penktadienį gavusi informacijos iš Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vadovybės apie sunegalavusius vaikus ir virtuvės darbuotoją, nedelsiant pradėjo tyrimą - blogai pasijuto 12 vaikų, kurie maitinosi šios mokyklos valgykloje ir keletas iš jų jau gydomi ligoninėje.
  • AR NEBAISU: ketvirtadienį Vilniuje, atliekų surinkimo bei rūšiavimo teritorijoje, rasta galimai žmogaus kaukolė - policijos departamento pranešime sakoma, kad ji aptikta apie 15 val. Liepkalnio gatvėje.
  • PAVOJINGA ZONA: Filipinams priklausančią Mindanao salą sudrebino 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, ketvirtadienį pranešė šalies Vulkanologijos ir seismologijos institutas.
  • RADINYS: trečiadienį atliekant remonto darbus Bulgarijos sostinėje, Caro Boriso III gatvėje, buvo rasta XX amžiaus vidurio aviacinė bomba - radinio vieta atitverta, sprogmens neutralizuoti atvyko išminuotojai.
  • VĖL NEBUS: didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“, sutraukdavusi šimtus tūkstančių pirkėjų, šią gegužę nebus organizuojama - tai jau trečias kartas iš eilės, kai dėl pandemijos ir karantino ribojimų „Akropolis Group“ nusprendė atšaukti didžiųjų nuolaidų dienas.
  • STEBUKLAS: moteris iš Malio antradienį pagimdė devynetuką – dviem kūdikiais daugiau nei medikai matė motinos įsčiose per tyrimus ultragarsu - 25 metų Halima Cissė dėl geresnės medicininės priežiūros atvyko į Maroką, kur jai po cezario pjūvio operacijos gimė penkios mergytės ir keturi berniukai.
  • NEDRAUGIŠKI: sulaukusi kelių vartotojų skundų, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad statybinių medžiagų ir apdailos prekių prekybos tinklas „Ermitažas” nevykdė pareigos atsakyti į rašytines vartotojų pretenzijas ir todėl įmonei skirta 400 eurų bauda.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar išdrįstate išreikšti savo nuomonę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar pritartumėte skiepų paso idėjai, jei jį turėdami galėtumėte laisvai gyventi?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Bažnyčia stos mūru už šeimą
7. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
8. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
9. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Sveiki žmonės – kaip raupsuotieji
10. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
11. DIDŽIOJI IŠPAŽINTIS
12. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
13. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
14. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
15. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
16. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
17. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
18. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
19. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +6 C

0 +6 C

 

+7 +13 C

+5 +10 C

+10 +14 C

 

+18 +20 C

0-5 m/s

0-7 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos