respublika.lt

Braziliškoje saulėje „nukalti“ lietuvių medaliai

(1)
Publikuota: 2022 gegužės 20 19:00:04, Aistė Labinaitė, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 2 nuotr.
Rutulio stūmikas Vytautas Ivaškevičius ne tik iškovojo aukso medalį, bet dar pagerino ir du rekordus - pasaulio ir vasaros žaidynių. LKSK (Augusto Četkausko) nuotr.

Iš 2017 m. pasaulio vasaros kurčiųjų žaidynių Lietuvos sportininkai parvežė 13 medalių. Dabar, prieš vykstant į Braziliją, kur po penkerių metų pertraukos buvo organizuojama 24-oji deflimpiada, iš mūsiškių buvo tikimasi dvigubai kuklesnio apdovanojimų kraičio. Tiesiog mūsų komandoje įvyko kartų kaita, ji gerokai atjaunėjo, tad, pasak Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidento Edvino Kriūno, šeši medaliai būtų buvęs geras pasiekimas. Tačiau mūsų sportininkai nesikuklino ir beveik dvigubai pranoko lūkesčius - iškovojo 10 medalių. „Dabar trumpai pasidžiaugsime medaliais ir kibsime toliau į darbus", - „Respublikai" sakė E.Kriūnas.

 

Buvo netikėtumų

Iš 10 Lietuvos sportininkų iškovotų medalių du yra aukso, penki - sidabro ir trys - bronzos. Tarp 50 šalių, kurios gali pasigirti pelniusios medalius šiose žaidynėse Brazilijoje, su tokiu kraičiu mūsų delegacija užėmė 17-ąją vietą. Aukščiausios prabos apdovanojimais Lietuvą nudžiugino lengvaatletis, rutulio stūmikas Vytautas Ivaškevičius ir graikų-romėnų imtynių atstovas Mantas Kazimieras Sinkevičius.

Pasidabinęs sidabru žaidynėse finišavo lengvaatletis, rutulio stūmikas Mindaugas Jurkša. Taip pat vicečempionais orientavimosi sporto komandų estafetėje tapo Adrija Atgalainė, Mantas Volungevičius, Donatas Tumaitis ir Gedvilė Diržiūtė. A.Atgalainė antrąją vietą užėmė ir moterų grupėje. Vicečempionų titulai atiteko ir vyrų dvejetų badmintono turnyre kovojusiems Ignui Reznikui su Kazimieru Dauskirtu bei disko metikui Mažvydui Pauriui.

Trečiosiomis pozicijomis pasidžiaugti gali orientacininkas M.Volungevičius, bronzą pelnęs vyrų kategorijoje, taip pat jis, kartu su Vilte Kanapinskaite, bronzą iškovojo ir debiutinėje orientavimosi sporto Supersprinto estafetėje. Trečią vietą užėmė ir paplūdimio tinklininkės Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė.

„Į Lietuvą grįžome labai geros nuotaikos. Iškovota net 10 medalių, lūkesčiai gerokai viršyti. Iš tiesų, tokie rezultatai buvo netikėti. Labiausiai turbūt nustebino mūsų badmintono žaidėjai ir disko metikas. Nesitikėjau, kad jie iškovos medalius. Tiesą sakant, prieš išvykstant į žaidynes sakiau, jog norėtųsi šešių medalių, tačiau dar vyliausi, kad kiti pateks į geriausiųjų penketukus. Galiausiai matome, kad pastarieji norai virto prizinėmis pozicijomis ir medaliais. Džiaugiuosi visais mūsų sportininkais, jų pasirodymas buvo tikrai geras", - kalbėjo E.Kriūnas.

LKSK vadovas dar pridūrė, jog maloniai nustebino ir orientacininkas M.Volungevičius, susižėręs tris medalius. O juk pastarasis, E.Kriūno teigimu, jau eina į karjeros pabaigą: „Jis įdėjo jau 20 metų darbo. Tačiau, pasirodo, ir jam viskas pasiteisino. Žinoma, tikrai tikėjausi medalio iš mūsų imtynininko bei auksą nuskynusio rutulio stūmiko. Iš jų aukštų vietų 100 proc. galima buvo laukti. Taip ir turime 10 medaliukų."

Siautė virusas

Įprastai pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynės, vadinamos deflimpiada, vyksta kas ketverius metus. Tačiau šį kartą, dėl koronaviruso pandemijos, teko laukti penkerius metus. Į žaidynes Lietuva delegavo septynių sporto šakų atstovus - krepšininkus (vyrus ir moteris), paplūdimio tinklininkes, lengvaatlečius, badmintonininkus, orientacininkus, imtynininką bei stalo tenisininką. Iš viso mūsų komandą sudarė 43 sportininkai.

Paklaustas apie pasirengimą žaidynėms, LKSK prezidentas sakė, jog net negalima palyginti to, kas buvo, pavyzdžiui, prieš ketverius metus ir dabar. Šiuo metu sportininkai turi daug geresnes sąlygas.

„Tiesą sakant, reikėtų padėkoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Mūsų sportininkai turėjo galimybes treniruotis stovyklose užsienyje. Jų pasiruošimas žaidynėms buvo tikrai geras. Aš taip pat turiu klausos sutrikimą, taigi kažkada irgi atstovavau kurčiųjų rinktinei, tad tikrai sunku lyginti, kokios sąlygos buvo seniau ir kokios yra dabar. Taigi, manau, tokiam nemažam medalių kraičiui pasiruošimas tikrai turėjo didelę įtaką. Tai labai džiugina", - sakė E.Kriūnas.

Dar prieš vykdamas į Braziliją, LKSK vadovas nuogąstavo, kad tik nebūtų kažkokių nesusipratimų dėl COVID-19. Laimei, mūsiškiams viskas buvo gerai. Tačiau, E.Kriūno teigimu, tikrai netrūko sportininkų, kurie varžybų išvakarėse sulaukė teigiamų viruso testo rezultatų.

„Mes sėkmingai nuvykome, sėkmingai ir grįžome. Aišku, ten buvo visokių smulkių peršalimų. Tačiau, ačiū Dievui, mūsiškiai rimtai nesusirgo, nes koronaviruso atvejų ten buvo tikrai daug. Kai kurie sportininkai tikrai prastai jautėsi. Kalbant apskritai apie žaidynių organizavimą, viskas buvo gerai. Nors galbūt reikėtų sakyti organizavimas buvo „pietietiškas", kai visko būna, bet realiai viskas gerai", - šypsodamasis pridūrė kurčiųjų sporto atstovas.

Finansinė motyvacija

Dar būnant pasaulio žaidynėse Pietų Amerikoje, mūsų kurčiuosius sportininkus pasiekė puiki žinia iš Lietuvos. Gegužės 4 d. Vyriausybė pranešė, jog didėja valstybės premijos aukščiausius laimėjimus pasiekusiems sportininkams su negalia. Valstybės premijos sportininkams ir jų treneriams už paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse iškovotas 1-4 vietas didėja daugiau nei tris kartus. Siekiama, kad palaipsniui paralimpiečių ir kurčiųjų sportininkų premijos būtų vienodo dydžio, kaip atitinkamas vietas olimpinėse žaidynėse iškovojusių sportininkų. Premijų dydžiai bus keičiami etapais ir, priėmus reikalingas Sporto įstatymo pataisas, jos ateityje būtų suvienodintos.

ŠMSM nurodė, kad dabar valstybės premija už paralimpinėse ar kurčiųjų žaidynėse iškovotą 1-ąją vietą sieks 64 tūkst. eurų (iki šiol buvo skiriama 19,2 tūkst. eurų premija); už 2-ąją vietą - 32 tūkst. eurų (buvo 9,6 tūkst. eurų); už 3-iąją vietą - 24 tūkst. eurų (buvo 6,4 tūkst. eurų); už 4-ąją vietą - 12,8 tūkst. eurų (buvo 4,4 tūkst. eurų). Valstybės premijų dydžiai yra siejami su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris šiuo metu yra 42 eurai.

Žaidynės baigėsi gegužės 15 d., o jau 18 d. buvo paskelbta, jog ŠMSM rengiamame Sporto įstatymo pakeitimų projekte numatoma padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, išplėsti valstybės stipendijas gaunančių sportininkų ratą ir jiems valstybės lėšomis užtikrinti socialines garantijas. Pavyzdžiui, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1-4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1-3 vietos laimėtojams būtų skiriama 57 BSI dydžių, t.y. 2394 eurai, kas mėnesį mokama stipendija.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, olimpiniam čempionui skiriama 27 BSI stipendija (1134 Eur), olimpinių žaidynių 2 ir 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams - 23 BSI (966 Eur), olimpinių žaidynių 4-8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2 ir 3 vietos laimėtojai - 21 BSI (882 Eur) stipendijos. Įstatymo projekte numatyta, kad valstybės stipendijos būtų skiriamos daugiau sportininkų nei iki šiol. ŠMSM parengtas Sporto įstatymo pakeitimo projektas pateiktas Vyriausybei. Jai pritarus, bus teikiamas tvirtinti Seimui. Įstatymo pakeitimai, susiję su stipendijomis, įsigaliotų jau nuo šių metų liepos 1 d.

„Tai tikrai geras ir rimtas į priekį žengtas žingsnis. Matysime, kaip bus toliau, - kalbėjo
E.Kriūnas. - Tikrai, manau, jog tokie dalykai, tokios permainos suteikia ir sportininkams daugiau motyvacijos. Didėja premijos, stipendijos. Ir kurtieji sportininkai gali jaustis įvertinti."

Kompiuteris įdomesnis

Pagrindinis kurčiųjų sportininkų renginys - žaidynės - jau įvyko. Dabar mūsų sportininkų šiemet dar lauks pasaulio 3x3 krepšinio čempionatas, Europos badmintono žaidynės ir Senojo žemyno paplūdimio tinklinio čempionatas.

„Europos badmintono čempionatą organizuosime Lietuvoje. Tačiau tikrai dėl to nesukame galvos. Jau vykdėme Senojo žemyno orientavimosi sporto pirmenybes, pavyko pademonstruoti aukštą lygį. Žinome, kaip viską suorganizuoti, tad baimės nėra ir tikime, jog viskas pavyks", - pridūrė E.Kriūnas.

Tiesa, be gerų naujienų, LKSK vadovas turėjo ir kuo pasiguosti. Gaila, tačiau kurtieji ne taip ir dažnai renkasi sportą. Nors įvairiais būdais, pavyzdžiui, vaikų stovyklomis, bandoma juos pritraukti, sudominti.

„Ateina vienas kitas. Kodėl? Sunku pasakyti. Bandau nuolat atsakyti į šį klausimą. Tačiau, realiai, sveikųjų sporte problemos yra identiškos. Juk vaikai dažniausiai nenori sportuoti, nori sėdėti prie kompiuterių. Pas mus - lygiai tas pats. Taigi reikia juos kažkaip sudominti. Aišku, įtakos turėjo ir buvęs karantinas. Dabar vėl bandome atkurti renginius, stovyklas ir tikimės, jog viskas bus gerai", - sakė E.Kriūnas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s