Biatlonininkų atrankoje viskas paaiškės sausį

Du frontai moterims

Pasaulio taurės sezonas Estešunde prasidės trumpu atidarymo etapu. Šeštadienį įvyks moterų
15 km ir vyrų 20 km asmeninės lenktynės, sekmadienį - moterų 7,5 km ir vyrų 10 km sprintas. Štai ir visa atidarymo etapo programa, tačiau pauzė prieš kitą etapą bus visai trumpa, jis gruodžio 2 d. prasidės ten pat - Estešunde. Sezonas truks iki kovo 20 d.

Įprastai sezono „vinimi" tampa pasaulio čempionatas, tačiau šiemet pagrindinis akcentas bus olimpinės žaidynės. Biatlono varžybos Pekine vyks vasario 5-19 d. Kita labai svarbi data - sausio 16 oji. Tą dieną, pasibaigus pasaulio taurės etapui Rudoldinge (Vokietija), baigsis ir olimpinė atranka.

Lietuvos vyrų A komanda (Vytautas Strolia, Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis ir Linas Banys) į Estešundą atvyko trečiadienį. Vyrų B komanda ir moterų A komanda (Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė) oficialų sezoną pradėjo kiek anksčiau. Šie sportininkai nuo ketvirtadienio kitame Švedijos mieste - Idrėje - dalyvavo ne tokio aukšto lygio IBU taurės varžybose. IBU taurė yra antras pagal rangą varžybų ciklas po pasaulio taurės.

Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas paaiškino, kodėl A komandos vyrai iškart patraukė į Estešundą, o moterims teko padirbėti ir Idrėje: „Mūsų vyrai tvirtai laikosi komandų įskaitos 20-uke ir jiems nereikės asmeninio reitingo taškų, jie yra užsitikrinę komandinį kelialapį į žaidynes, tai yra keturias vietas. O merginos - tiek N.Kočergina, tiek G.Leščinskaitė - turi kovoti iki pat sausio 16 d., rinkti reitingo taškus. Todėl jos, jei tik įmanoma, startuos ne tik pasaulio taurėje, bet ir IBU taurėje. Nes IBU taurės taškai taip pat turi įtaką asmeniniam reitingui."

COVID-19 neužpuolė

Pasak A.Daugirdo, pasirengimas sezonui vyko sklandžiai. Labiausiai patyręs vyrų komandos narys, dvejų olimpinių žaidynių dalyvis T.Kaukėnas dirbo atskirai nuo kitų sportininkų, jis treniravosi pas garsų praeityje Latvijos biatlonininką Ilmarą Bricį.

„Tomas nori įsisavinti pasirengimo kalnuose metodiką ir tikisi, jog tai padės pasiekti gerą rezultatą olimpiniame sezone. Visa kita A rinktinė ruošėsi kartu pagal kito trenerio - Sergejaus Sokolovskio - parengtą planą. Bet ir jų plane šiemet buvo daugiau aukštikalnių, nes olimpinės žaidynės vyks aukštikalnėse - 1,7 km virš jūros lygio. Mums tai yra ekstremalus aukštis", - teigė A.Daugirdas.

T.Kaukėnas maloniai nustebino 2018 m. Pjongčango olimpinėse žaidynėse, kuriose užėmė 17-ąją vietą sprinte ir 13-ąją - persekiojimo lenktynėse. Deja, praėjęs sezonas ignaliniečiui nebuvo sėkmingas. Pernai viskas susijaukė nuo pat pradžios, dar prieš oficialius startus pasigavus COVID-19 virusą. Šiemet „koronavirusas" biatlonininkų nepuola, bent jau kol kas.

„Pernai Tomas ligą pasigavo per kontrolines varžybas prieš pat sezono startą. Manau, tai buvo vienas pagrindinių faktorių, lėmusių jo pasirodymus per visą sezoną. Liga buvo klastinga, nebuvo taip, kad atsigavai, ir viskas. Buvo visokių išliekamųjų požymių. Įtaka rezultatams tikrai buvo. O šiemet reikia nusispjauti per kairįjį petį, bet kol kas tokių nesusipratimų nepasitaikė", - sakė A.Daugirdas.

Vyrų rezervai

Olimpinė atranka prasidėjo prieš metus, taigi iš viso ji truks maždaug pusantro sezono. Praėjusį sezoną Lietuvos vyrai Nacijų įskaitoje užėmė 16-ąją vietą, o komandinius kelialapius į Pekiną gaus 20 valstybių. Tiesa, olimpinėje atrankoje skaičiuojami ne visi rezultatai. Atskirose rungtyse - sprinte, asmeninėse lenktynėse, estafetėse ir mišriose estafetėse - atrenkamas tam tikras geriausių komandos startų skaičius.

Kad ir kaip skaičiuotum, lietuviai yra labai arti tikslo. „Vyrai turi tikrai gerus įskaitinius startus. Manau, šį sezoną nebus nė vieno geresnio starto, jie vis tiek neiškris iš 20-uko. Sakyčiau, 99,9 proc., kad vyrai išliks 20-uke. Iškristi beveik neįmanoma", - patikino A.Daugirdas.

Vyrų komandoje yra ir rezervas, galintis pakeisti pagrindinio ketverto narius. „Priklausomai nuo situacijos, prie jų bus retsykiais prijungiami atsarginiai sportininkai, taip pat turintys pasaulio taurės normatyvą. Pas mus tokių yra keturi - Maksimas Fominas, Jokūbas Mačkinė, Nikita Romanovas ir Lukas Jakeliūnas. Jie visi gali būti bet kada pakviesti į pasaulio taurę, kad pakeistų kažką iš A komandos, jeigu pagrindiniams sportininkams reikėtų praleisti kažkurį startą", - pasakojo A.Daugirdas.

Jokio pasirinkimo

Lietuvos moterys praėjusį sezoną Nacijų taurės įskaitoje užėmė 24-ąją poziciją. Šansų pakilti į 20-uką ir iškovoti olimpinį kelialapį komandai jos neturi. Net jei turėtų, iš keturių bilietų į Pekiną nebūtų jokios naudos, nes rinktinėje yra tik dvi sportininkės, turinčios pasaulio taurės normatyvą - N.Kočergina ir G.Leščinskaitė.

Merginoms belieka bandyti surinkti kuo daugiau taškų asmeniniame reitinge. „Neskaičiuojant šalių, kurios patenka į 20-uką, tarp moterų vyksta kova dėl
12-os asmeninių kelialapių. Du kelialapiai atiteks Kinijos atstovėms, lieka 10 kelialapių kitoms valstybėms. N.Kočergina tarp tokių sportininkių yra 5-oje vietoje, o G.Leščinskaitė - 11-oje", - sakė A.Daugirdas. Dėl N.Kočerginos dalyvavimo olimpinėse žaidynėse abejonių beveik nekyla, o G.Leščinskaitė yra ant ribos.

Lietuvos biatlono federacija spalio pradžioje pasidžiaugė, kad prie komandos prisijungė L.Žurauskaitė. Tuo metu pranešta, jog biatlonininkė laukia pažymos iš Rusijos dėl šios šalies pilietybės atsisakymo ir tai yra paskutinė kliūtis tapti Lietuvos piliete. Sportininkė iš Murmansko turi lietuviškų šaknų, jos prosenelis kilęs iš Prienų.

Visgi lapkričio pabaigoje formalumai dar nėra sutvarkyti, L.Žurauskaitė dar nėra Lietuvos pilietė. Dėl to ji negali dalyvauti aukšto lygio tarptautinėse varžybose. „Tikimės, kad iki Naujųjų susitvarkysime su formalumais, - vylėsi A.Daugirdas. - Sportininkė turi gauti pasą, reikia įtraukti ją į IBU sistemą ir gauti leidimą startuoti. Manau, iki Naujųjų šie procesai tikrai užtruks. Tikimės ją pamatyti varžybose po Naujųjų, bet ji vis tiek turės pradėti nuo antrosios lygos - IBU taurės. Dar reikės įvykdyti pasaulio taurės normatyvą."

Prieš keletą metų Lietuvos rinktinei atstovavo kita lietuviškų šaknų turinti sportininkė iš Rusijos - Natalija Paulauskaitė.

A.Daugirdo nuomone, L.Žurauskaitės perspektyvos yra geresnės: „Nenoriu sumažinti Natalijos indėlio atrankoje į 2018 m. Pjongčango olimpines žaidynes. Be jos tikrai nebūtume turėję dviejų merginų olimpinėse žaidynėse. Natalijos indėlis buvo svarbus, jos dėka tuo metu buvo galima sudaryti estefetės komandą. Pagal asmeninį pajėgumą N.Paulauskaitė buvo vidutiniokė. Kai atėjo pas mus, ji buvo subrendusi sportininkė. O L.Žurauskaitė dar pernai startavo už jaunimą, ji - dar „žalia" sportininkė. Manau, jei bus užtikrintos atitinkamos sąlygos ir vyks protingos treniruotės, L.Žurauskaitė gali pasiekti žymiai geresnių rezultatų."

Boikotas - nesąmonė

Žiemos olimpinės žaidynės, kurios politikams dažniausiai visai nerūpi, šįkart jiems visgi parūpo. Pasistengė grupė Seimo narių, paraginusi sportininkus boikotuoti žaidynes dėl Kinijoje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.

A.Daugirdas šį pareiškimą įvertino lakoniškai ir, švelniai tariant, neigiamai. „Manau, kad tai - nevykęs pokštas. Nesitikėjau išgirsti tokio absurdo iš išsilavinusių vyrų, sėdinčių Seime. Olimpinis judėjimas tokiu atveju nublanktų, taptų politiniu įrankiu", - akcentavo Lietuvos biatlono federacijos prezidentas.

Tvarkaraštis