Vienam geriausių Lietuvos tinklininkų Arnui Rumševičiui rugsėjį Vilniuje buvo atlikta peties operacija. Atrodytų, viskas tik į gerą - praeis reabilitacija, sveikata susitvarkys ir vėl galėsi siekti aukščiausių karjeros tikslų - olimpinių viršūnių. Tačiau bent jau dabar 24-erių sportininkas to gėrio dar nemato. Pradžia labai sunki, dėl skausmo jau penkta savaitė vaikinas negali normaliai išsimiegoti.
Gulti ant operacinės stalo A.Rumševičiui teko, kai buvo nustatyti peties sąnarinės ir užpakalinės lūpos dideli plyšimai bei užspaustas nervas mentės srityje.
„Nieko gero, - „Vakaro žinių“ paklaustas, kaip dabar jaučiasi, sakė kaip tik iš gydytojų grįžęs A.Rumševičius. - Taip, operacija gerai pavyko. Tačiau iki šiol dar negaliu normaliai išsimiegoti. Galima sakyti, jog skausmas nuolat persekioja. Būna, jog skauda visą dieną. Skauda ir naktimis, nerandu sau vietos. Taigi dabar su gydytojais bandome spręsti šią bėdą. Kitaip tariant, neeilinis atvejis. Norisi, kad bent jau neskaudėtų, kad galėčiau išsimiegoti. Jau penkios savaitės be normalaus miego.“
Pasak tinklininko, skausmus jis jautė keletą metų. Tačiau tik prapjovus petį, paaiškėjo traumos rimtumas.
„Kai pirmą kartą pasirodžiau dabartiniams savo gydytojams, jie sakė, jog reaguoti reikėjo jau prieš 5-6 metus. Bent jau reikėjo atleisti nervą, o ne delsti. Tad dabartinės naujienos nelabai džiugios. Tiesiog skausmus jaučiau kelerius metus, su visu tuo ir žaisdavau, o po krūvių išvis negalėdavau pakelti rankos. Tad galiausiai reikėjo daryti operaciją. Nori ar nenori, bet jau reikėjo. Dabar rankai reikia poilsio. Nors, koks čia poilsis...“ - pasakojo A.Rumševičius.
Buvo prognozuojama, jog be sporto tinklininkui reikės praleisti mažiausiai pusę metų. Mat dažniausiai po tokių operacijų reabilitacija trunka 6-10 mėnesių. Buvo viliamasi, kad jis spės atsigauti iki kito sezono.
„Operacija buvo atlikta po sezono. Jeigu viskas bus daroma teisingai, o reabilitacija bus maksimaliai greita, tikimės, kad gegužės-birželio mėnesį jis jau žais. Kažkokios didelės tragedijos nematome, nes ta operacija buvo būtina. Galbūt tą reikėjo padaryti kiek anksčiau, bet dabar viskas gerai“, - rugsėjį kalbėjo Lietuvos tinklinio federacijos viceprezidentas Marius Vasiliauskas.
„Dabar, manau, reabilitacija užsitęs. Nežinau, kiek ji galėtų trukti, tačiau galbūt apie metus“, - atviravo A.Rumševičius.
Sportininko teigimu, visą reabilitaciją jis praleis Lietuvoje, neplanuoja važiuoti į užsienį: „Viskas ir čia gerai, tiesiog reikia laiko.“
A.Rumševičius pripažino, jog metas operacijai ne pats geriausias, juk 2020 m. vasaros pabaigoje vyks Tokijo olimpinės žaidynės. Tačiau pasirinkimo jau nebebuvo.
„Metas tikrai ne pats geriausias. Tačiau kitaip jau tiesiog nebegalėjau. Kitu atveju turbūt būčiau viską „nusitraukęs“ arba nebebūtų pavykę ištaisyti problemų. Toliau žaisti būtų buvę pavojinga. Nors ir dabar viskas dar su klaustuku. Iš tiesų gydytojai negali suprasti, kaip aš išvis iki šiol žaidžiau“, - pridūrė tinklininkas.
Kitais metais Lietuvos vyrų ir moterų paplūdimio tinklinio rinktinės toliau tęs kovą dėl olimpinio kelialapio Kontinentinės taurės antrajame etape. Jis vyks gegužės mėnesį.
„Nors dabar nuotaikos ir pesimistinės, tačiau šansų patekti į olimpines žaidynes tikrai yra, - teigė A.Rumševičius. - Jeigu aš neatsigausiu, tai yra ir kitų Lietuvos tinklininkų. Mūsų yra keturi pajėgūs sportininkai. Visi ruošiasi, stengsis patekti į žaidynes. Taigi turime visus šansus kitąmet iškovoti olimpinius kelialapius. Aišku, apie save dar garsiai kalbėti sunku. Tačiau, jeigu viskas su sveikata klostysis gerai, tikrai stengsiuosi ir kovosiu. Kamuolį matau kiekvieną dieną, neatitolstu nuo tinklinio. Nors, galima sakyti, reabilitacija dar net neprasidėjo, pradžia sunki, bet jau ruošiuosi grįžimui.“
Pasak tinklininko, apskritai šie metai buvo sunkūs, sezonas - ne itin geras.
„2019 m. turėjome mažiau lėšų tad buvo mažiau išvykų, mažiau varžybų, mažiau sportuodavome. Juk netgi Vilniuje prie Baltojo tilto panaikino tinklinio aikšteles, reikėjo ieškoti kitų. Mėgėjų, norinčių žaisti, yra daug, tad reikėjo derintis, nebuvo normaliai net kur pasportuoti. O dar ta ranka. Nors, kai skausmai nuolatiniai, stengiausi nereaguoti“, - kalbėjo A.Rumševičius.