Auksu nudažyti istoriniai „muštukės" smūgiai

Baimė pusfinalyje

Pasaulio moterų bokso čempionato svorio kategorijos iki 81 kg finale G.Stonkutė susitiko su lenke Olivija Toborek (Oliwia Toborek). Pirmajame raunde trys teisėjai iš penkių pergalę 10:9 skyrė Lenkijos atstovei. Antrajame raunde lietuvė perėmė iniciatyvą ir visi penki teisėjai buvo jos pusėje. Trečiajame raunde G.Stonkutė dominavo ringe ir, iki finalinio gongo likus daugiau nei minutei, pasiuntė varžovę į nokdauną. Mūsiškė nugalėjo finale vieningu teisėjų sprendimu taškais 5:0 (30:27, 30:27, 29:28, 29:28, 29:28).

„Kovą varžovė pradėjo labai agresyviai, diktavo aukštą tempą. Ne nuo visų smūgių pavyko apsiginti ir atsakyti kontratakomis. Pasitarus su treneriu, antrajame raunde pati pradėjau intensyviau boksuotis, didinti tempą, statyti į nepatogią padėtį varžovę ir išnaudoti apatinius smūgius. Visa tai pasiteisino su kaupu. Pavyko perimti varžovės atakas, o pačiai išnaudoti ilgesnes kombinacijas. Ypač pasiteisino apatiniai smūgiai ir ilgos serijos. Trečiajame raunde kilau į lemiamą šturmą ir atidaviau visas jėgas. Varžovė jau buvo pavargusi ir vis kartojau seriją, išnaudojau apatinius smūgius ir pasiunčiau varžovę į nokdauną. Tačiau po kovos ir apdovanojimų dar net buvo sunku suvokti, ką laimėjau. Jaučiausi lyg sapne. Debiutas suaugusiųjų pasaulio čempionate ir iškart aukso medalis. Kol kas tikrai sunku tuo patikėti", - iškart po auksinio finalo su Lietuvos bokso federacija įspūdžiais dalijosi G.Stonkutė.

Į gimtinę boksininkė po gegužės 8-20 d. Turkijoje vykusių planetos pirmenybių parskrido gegužės 21 d. G.Stonkutė pripažino, jog dabar jos gyvenime atsirado daug skubėjimo. Tačiau ji sąžiningai stengiasi visiems atsakyti, su visais pabendrauti, visur spėti: „Turbūt dar ne kartą visiems reikės pasakoti, kaip laimėjau auksą."

Mintimis grįžusi į ringą Stambule, G.Stonkutė „Respublikai" teigė, jog jai sunkiausia pasaulio čempionato kova buvo pusfinalyje. Čia mūsiškė nugalėjo vieną tituluočiausių Europos boksininkių - dukart Senojo žemyno čempionę ir net keturis medalius pasaulio pirmenybėse laimėjusią turkę Elif Guneri. Pasaulio čempionato šeimininkės turkės pusėje buvo ne tik patirtis, bet ir ūgio pranašumas. 34 metų E.Guneri yra 181 cm ūgio - 10 cm aukštesnė ir net 13 metų vyresnė už G.Stonkutę. Pirmąjį raundą ūgio pranašumą išnaudojusiai turkei pergalę 10:9 skyrė visi penki teisėjai. Antrajame raunde G.Stonkutė perėmė iniciatyvą ir jau trys teisėjai buvo lietuvės pusėje. Viską lėmė lemiamas trečiasis raundas. Jame G.Stonkutės persvara jau nekėlė abejonių. Lietuvos boksininkė laimėjo kovą taškais 3:2. Prieš tai ketvirtfinalyje mūsiškė pranoko kazachę Gulsają Jerzan (Gulsaja Yerzhan).

„Teko kovoti su pirmenybių šeimininke. Iš tiesų kova buvo apylygė, tačiau dėl to, kad ji yra iš Turkijos, kur vyksta čempionatas, buvo tam tikrų baimių, jog teisėjai gali į ją žiūrėti palankiau, kad gali man neatiduoti pergalės. Prieš paskelbiant nugalėtoją, kai teisėjas jau laikė ranką, kaustė didžiulė įtampa, labai bijojau ir atidžiai klausiausi, kurią sportininkę paskelbs nugalėtoja, - pasakojo boksininkė. - Turkija labai palaikė savo sportininkes. Žinoma, smagu, kai toks susidomėjimas, palaikymas. Turkių kovos tikrai buvo įdomios."

Jau po pusfinalio, G.Stonkutės teigimu, ji patikėjo, kad gali pavykti užlipti ant aukščiausio prizininkių pakylos laiptelio. „Kai nugalėjau turkę, žinojau, kad visos durys man jau yra atviros ir tereikia vienos pergalės, kad pasiekčiau auksą", - pridūrė boksininkė.

Beje, Turkijoje dalyvavo ir Ana Starovoitova (svorio kategorija iki 60 kg) bei Austėja Aučiūtė (iki 66 kg). Tačiau jos pralaimėjo jau pirmąsias kovas.

Rekordinė įtampa

Vido Bružo auklėtinė iki šiol savo kolekcijoje turėjo Europos jaunimo pirmenybių aukso medalį bei Senojo žemyno jaunimo (iki 22 metų) čempionatų sidabro bei bronzos apdovanojimus. Tokio rango varžybose, kaip pasaulio suaugusiųjų čempionatas, G.Stonkutė dalyvavo pirmą kartą karjeroje. Papildomos įtampos debiutantei pridėjo ir faktas, jog 12-ąjį kartą surengtame pasaulio moterų čempionate dalyvavo rekordinis skaičius sportininkių - 310 boksininkių iš 73 valstybių.

„Iš tiesų buvo baisoka debiutuoti. Juk man tai buvo pirmos rimtos, didelės varžybos. Negana to, jos dar buvo ir rekordinės pagal dalyvių skaičių. Įtampą tikrai jaučiau. Ypač didelė ji buvo prieš pirmąją kovą, juk nuo pastarosios daug kas priklauso. Tačiau galiausiai su viskuo puikiai susitvarkiau. Žinoma, labai dėl to džiaugiuosi", - sakė G.Stonkutė.

Boksininkės manymu, sėkmę čempionate nulėmė keletas faktorių. Prieš pirmenybes sportininkė turėjo treniruočių stovyklą Turkijoje. Ten teko matyti ir Turkijos, ir Indijos, ir Kazachstano komandas. Tad buvo galima nuspėti, kaip pasaulio čempionato ringe atrodys ir varžovės iš šių šalių. „Pirmenybių burtai buvo gana palankūs. Aišku, prisidėjo ir sėkmės elementas", - pridūrė G.Stonkutė.

Koks jausmas ir ką reiškia būti pirmąja lietuve, iškovojusia pasaulio bokso čempionės titulą? „Labai geras jausmas. Džiaugiuosi, kad man taip pasisekė. Vis dar sunku pastarąjį jausmą nusakyti žodžiais. Tačiau tai yra kažkas nerealaus. Tai man tikrai daug reiškia", - atviravo boksininkė.

Pasaulio čempionato auksas buvo viena iš G.Stonkutės svajonių. Kas toliau? Žinoma, olimpinės žaidynės. Galimybė kovoti žaidynėse, pasak jos, būtų kažkas nerealaus: „Tikiu, jog ši svajonė galėtų būti įgyvendinta ir olimpiniame Paryžiuje. Žinoma, nenoriu prisišnekėti, tačiau tikslas yra 2024 metai."

Papildė piniginę

Tiesa, G.Stonkutė iškovojo ne tik aukso medalį, tačiau ir įspūdingą piniginį prizą - čempionėms atiteko po 100 tūkst. JAV dolerių (apie 93,3 tūkst. eurų). Apskritai, pasaulio čempionate išdalytas rekordinis piniginių prizų fondas - net 2,4 mln. JAV dolerių (apie 2,24 mln. eurų). Vicečempionės gavo po 50 tūkst. JAV dolerių (apie 47 tūkst. eurų), prizininkės - po 25 tūkst. JAV dolerių (apie 23,3 tūkst. eurų).

„Kol kas dar nežinau, kam panaudosiu piniginį laimėjimą. Realiai dar net negavau tų pinigų (juokiasi). Tačiau jau buvome susitikę su šeimos nariais. Jie davė pasiūlymų, kur galėčiau juos protingai išleisti. Matysime. Teks viską gerai apgalvoti", - teigė pasaulio čempionė.

G.Stonkutės iškovotas auksas lėmė rekordinę vietą Lietuvos rinktinei medalių įskaitoje. Stambule (Turkija) vykusiose varžybose boksininkės kovojo dėl 12 medalių komplektų skirtingose svorio kategorijose. Aukščiausios prabos apdovanojimus pavyko laimėti tik septynių šalių boksininkėms. Iš viso apdovanojimais džiaugėsi 26 valstybių atstovės. Didžiausią medalių kraitį susikrovė čempionato šeimininkės Turkijos boksininkės, jų sąskaitoje - 7 medaliai: 5 aukso ir 2 bronzos. Antrąją vietą užėmė Airijos rinktinė, laimėjusi 2 aukso medalius. Kanados atstovės iškovojo 1 aukso ir 1 sidabro medalį. Indijos komandos sąskaitoje - 1 aukso ir 2 bronzos apdovanojimai.

Po vieną aukso medalį iškovojo ir 5-ąją vietą pasidalijo Lietuva, JAV ir Taivanas.

Nuo 2001 m. vykstančiose planetos pirmenybėse lietuvės debiutavo 2010 m. Skaičiuojant visus per dvylika kartų vykusių pasaulio čempionatų iškovotus medalius, Lietuva pakilo į 27-ąją vietą tarp 54-ių apdovanojimus laimėjusių valstybių.

Mokslo šaknys

Labai didelio poilsio pasaulio čempionei dabar nebus. Grįžus į Kauną teks tvarkyti studijų reikalus. Mat sportininkės ilgą laiką nebuvo moksluose.

„Pastarasis pusmetis buvo labai įtemptas. Taigi dabar reikės susikaupti ir stengtis kuo geriau pasiruošti mokslams", - pasakojo G.Stonkutė.

Boksininkė Lietuvos sporto universitete „kremta" treniravimo sistemų studijas. Dabar ji yra antrakursė.

„Iš tiesų, kalbant apie tai, kiek nukenčia mokslai dėl sporto, sakyčiau, jog universitete kiek lengviau, nei buvo gimnazijoje. Juk dabar galima mokytis nuotoliniu būdu, atsiskaitymams irgi yra tokia galimybė. Galima susitarti su dėstytojais, kad leistų atsiskaityti vėliau. Dėstytojai labai supratingi, tai irgi labai daug duoda", - pridūrė pasaulio čempionė.

G.Stonkutė pripažino, jog renkantis studijas nesinorėjo nutolti nuo sporto. Tai, pasak jos, buvo puiki proga toliau sportuoti ir įgyti reikiamų mokslo žinių: „Tikrai nenorėjau studijų atskirti nuo sporto."

Lemiamas sprendimas

Boksą G.Stonkutė pasirinko 2014 m. Kaip prisimena pasaulio čempionė, tai nutiko net jai pačiai netikėtai. „Sužinojau, kad mano miesto sporto mokykloje yra bokso užsiėmimai. Kitą dieną tėčio paprašiau, kad mane ten nuvežtų. Susitikome su treneriais, pasakė, kokiu laiku ateiti į treniruotes. Kitą dieną jau buvau salėje ir laukiau treniruočių", - pasakojo kretingiškė.

Mokyklos laikais mergina dar lankė kvadrato, krepšinio, futbolo būrelius. Tačiau į kažką rimto tai neišsivystė: „Boksas buvo mano pirmas rimtas ir, sakyčiau, sėkmingas pasirinkimas."

Į klausimą, kuo jai patiko būtent ši sporto šaka, G.Stonkutė pirmiausia atsakė, jog nežino. Nes tai nebuvo kažkokia jos vaikystės svajonė. Arčiau svajonių buvo, pavyzdžiui, karatė ar mišrių kovos menų treniruotės. „Tačiau tokio pasirinkimo nebuvo, tad pabandžiau boksą. Iš tiesų nuo vaikystės labai sutardavau su berniukais, buvau „muštukė". Taigi šis sportas man ir tiko, ir patiko", - sakė boksininkė. Ji dar pridūrė, kad per karjerą neteko susidurti su stereotipine nuomone, kad boksas neva yra ne moteriška sporto šaka: „Bent jau į akis niekas nėra taip pasakęs."

Kai tik pradėjo sportuoti, boksu G.Stonkutė mažai domėjosi. Boksininkė netikėjo, kad ją kas nors apskritai kada nors veš į varžybas. Tačiau dabar, kai jau ne vieni bokso metai praeityje, G.Stonkutė gali įvardyti ir mėgstamiausią Lietuvos boksininką, kurio rezultatais žavisi: „Eimantas Stanionis. Be kalbų."