Aukštaūgio kelionės - nuo Mekos iki Pasvalio

E.Želionis per savo karjerą apkeliavo daug šalių. 31-erių puolėjas profesionalo kelią pradėjo Ukrainoje, išbandė laimę dviejuos Latvijos klubuose, pažaidė Kazachstane ir Turkijoje. Visgi praėjęs sezonas buvo ypatingas net tokiam patyrusiam klajūnui. Nors sezonas sutrumpėjo dėl pandemijos, E.Želionis spėjo parungtyniauti Egipto, Saudo Arabijos ir Prancūzijos klubuose.

Posakį „tyla prieš audrą" Edgaro atveju galima apversti atvirkščiai. Jei praėjęs sezonas buvo audringas, tai šis - kol kas ramus. Krepšininkas neišvyko į užsienį ir, pabuvęs be klubo, prisijungė prie „Pieno žvaigždžių". Tai, kad sprendimas buvo teisingas, patvirtino E.Želionio pelnytas naudingiausio gruodžio mėnesio LKL žaidėjo titulas. Pasvalio komanda lygoje užima penktąją vietą ir yra netoli nuo ketverto, o jos lyderiu tapęs naujokas renka geriausius skaičius per savo karjerą LKL - 13,3 taško, 6,5 atkovoto kamuolio ir 14,5 naudingumo balo.

- Retam žaidėjui pasitaiko per sezoną parungtyniauti trejose valstybėse, dvi iš kurių krepšinyje yra egzotiškos - Egiptas bei Saudo Arabija. Anksčiau esate žaidęs ir Kazachstane. Turite savyje keliautojo ir nuotykių ieškotojo gyslelę ar tiesiog taip sutampa aplinkybės, kad atsiduriate tolimose šalyse?

- Keliauti tikrai mėgstu. Mėgstu ir mašina pasivažinėti. Pavyzdžiui, praėjusį sezoną paskutinė mano komanda buvo Prancūzijoje, tai nemažai pakeliauvau po šią šalį automobiliu. Keliauti yra smagu, bet tai, kad atsidūriau tokiose karjeros stotelėse - gal daugiau sutapimas. Pasirašant sutartis, į tokius dalykus nekreipi daug dėmesio. Saudo Arabijoje ir Egipte pasiūlė gerus pinigus, todėl sugalvojau pabandyti. Kitais atvejais daugiau žiūri į žaidimo lygį.

- Kaip vertinate šį karjeros etapą egzotiškuose kraštuose, ar gerus prisiminimus parsivežėte iš Egipto ir Saudo Arabijos?

- Atsiminimai geri, nes su Egipto komanda laimėjome dvi taures. Jie mane ir kvietė tik dviem turnyrams. Vienas, kasmet vykstantis, turnyras buvo Albanijoje, jis rengiamas kažkokio princo garbei. Abu turnyrus laimėjome, pamačiau Egiptą ir kitas šalis. Egipte tikėjausi rasti žemą krepšinio lygį, bet jis nebuvo toks jau prastas. Gal dėl to, kad žaidžiau geroje komandoje, ji pernai tapo Egipto lygos čempione.

- Ar kažkuri Egipto komanda galėtų varžytis LKL? Arba bent Nacionalinėje krepšinio lygoje?

- Į NKL mano buvusi komanda galėtų pretenduoti. Gal ji nesitaikytų į aukščiausias vietas, bet viduryje, mano nuomone, galėtų būti. O iki LKL lygio jai būtų toloka.

- Egipte yra ir Afrikos masteliais nesilpna rinktinė, o apie Saudo Arabijos krepšinį žinoma daug mažiau. Ką radote ten?

- Ten tikrai ne pats aukščiausias lygis. Gal panašu į mūsiškes mėgėjų lygas. Krepšinis pas juos toli gražu ne pirmas sportas, turbūt ir ne antras ar trečias. Ten visi važiuoja dėl pinigų, nes jie daug pasiūlo žaidėjams.

- Ar kažkurioje iš šių valstybių, bent jau Egipte, jautėte žmonių susidomėjimą krepšiniu?

- Egipte - taip. Žaidžiau antrame pagal žmonių skaičių Egipto mieste Aleksandrijoje. Ten yra fanų klubai, krepšiniu tikrai domimasi. Saudo Arabijoje žaidžiau Mekoje, svarbiausiame musulmonų mieste, tai ten krepšiniu mažai kas domėjosi. Mekoje didelis dėmesys skiriamas futbolui, į jį plaukia dideli pinigai, pastatytos didelės arenos, žmonės mielai eina į rungtynes. O dėl krepšinio, aš apskritai nesupratau, ko jie tikisi, kam ten reikalingi klubai. Klubai yra, bet koks tikslas - sunku pasakyti.

- Į Egiptą važiuoja daug lietuvių, jei ne žaisti, tai kaip turistai, o į Saudo Arabiją mažai kam tenka pakliūti. Spėjote pamatyti kažką įdomaus, apžiūrėti Meką?

- Į svarbiausius Mekos objektus ne musulmonų, kaip žinoma, apskritai neįleidžia. Net į patį miestą neįleidžia. Įrengti postai ir, jei tave sustabdo, prašo pasakyti maldą. Mus, krepšininkus, praleisdavo, buvo informuoti, kad yra tokie žmonės. O šiaip ten būtų sunku patekti. Be abejo, į patį centrą, į Kaabos šventyklą, patekti neįmanoma.

- O kaip patekdavote į miestą? Turėjote kažkokį leidimą?

- Nebuvo specialių leidimų, mums tik pasakė, kad neitume į centrą. Jeigu kas, reikėdavo skambinti vadybininkui ir jis viską sutvarkydavo. O šiaip visi žmonės ten buvo malonūs, paaiškindavo, jei ko paklausdavau. Nemačiau jokio priešiškumo, liko tikrai malonus įspūdis. Be to, teko pabuvoti Džedoje, kuri yra visai netoli nuo Mekos. Ten daugiau turistų, nors vis tiek reikia laikytis musulmonų taisyklių. Pavyzdžiui, moterys negalėjo vaikščioti su sijonais, nors veidus atidengti leido. Ant Raudonosios jūros kranto esanti Džeda buvo vienas įdomesnių miestų.

- Praėjusį sezoną pagyvenote ir svarbiausiame musulmonų mieste, ir viename didžiausių Egipto miestų, o šį sezoną žaidžiate mažiausiame LKL mieste. Kaip jaučiatės Pasvalyje, atlikęs tokį „šuolį"?

- Norint žaisti krepšinį, vieta yra nelabai svarbi. Turime daug treniruočių, įtemptą grafiką. Be to, dabar karantinas, viskas uždaryta. Jei gyventum dideliame mieste, kažko ypatingo vis tiek nebūtų. Visai neimu į galvą, kad žaidžiu mažame mieste.

- „Pieno žvaigždės" LKL tradiciškai išsiskirdavo dideliu legionierių skaičiumi. Šį sezoną jų kiek mažiau - keturi. Ar pavyksta užsieniečiams ir lietuviams susilipdyti į vieningą kolektyvą?

- Sulipdyti komandą yra ir trenerio Gedimino Petrausko darbas, ir mes patys turime pasistengti. Mūsų užsieniečiai yra daug žaidę Europoje, puikiai žino europietišką krepšinį, todėl nėra sunku. Tikrai randame bendrą kalbą.

- Ar per jūsų karjerą yra pasitaikę, kad kažkuriame klube rūbinėje nerastumėte bendros kalbos?

- Yra buvę įvairiai. Kai komandoje daug amerikiečių, iškart matyti, kad jie yra vienoje stovykloje. Pavyzdžiui, kai žaidžiau Turkijoje, ten buvo penki amerikiečiai. Labai jautėsi, kad amerikiečiai - patys sau, o visi kiti - kaip kas nori.

- Pasvalio komandos priekinėje linijoje radote tokius tvirtus vyrukus kaip Paulius Petrilevičius, Danielis Amigas (Daniel Amigo). Jums dažniausiai tenka ne „centro", o sunkiojo krašto puolėjo pozicija. Ar esate tuo patenkintas?

- Visada daugiau žaidžiau sunkiuoju kraštu. „Centru" - nebent tais atvejais, kai komandoje trūkdavo vidurio puolėjų, žaidėjai iškrisdavo dėl traumų. Panašiai buvo Utenos „Juventus", Klaipėdos „Neptūne". Jei „centras" patirdavo traumą, pasislinkdavau į penktą poziciją, bet šiaip esu ketvirtas numeris. Niekada nebuvau tas tvirtas vyras, tikras vidurio puolėjas, kuris nuolat žaidžia nugara į krepšį. Taip, galiu tai padaryti, bet labiau patinka mesti iš toli, žaisti veidu į krepšį. Kai tenka žaisti vidurio puolėju, labai padeda tritaškiai. Išplečiu aikštelę, lieka daugiau vietos prasiveržimams.

- Atvykęs į Pasvalį, sužaidėte dar nedaug rungtynių, bet, vertinant tik skaičius, jie yra geriausi per jūsų karjerą LKL. Galima sakyti, kad jums ir Pasvalio komandai tinka posakis „atitiko kirvis kotą"?

- Gal ir taip. Tikėkimės, kad taip bus ir toliau. Komandoje stengiamės vienas kitam padėti ir kaip jau išeina - taip išeina. Gal tiesiog kamuolys dažniau įkrenta į krepšį, tiesiog pataikau. Nuo sėkmės irgi šiek tiek priklauso.

- „Pieno žvaigždės" jau prieš sezoną neslėpė ambicijų patekti į LKL geriausiųjų ketvertą, tačiau šiuo metu tame ketverte yra tvirtos komandos. Neskaičiuojant Kauno „Žalgirio" - Panevėžio „Lietkabelis", Vilniaus „Rytas", Utenos „Juventus". Kurią komandą realiausia pastumti, kad jums atsirastų vietos?

- Pastumti gali daug ką, tik reikia stengtis. „Rytas" yra nukraujavęs, daug žaidėjų patyrė traumas arba išvažiavo, o dabar ir trenerį pakeitė. Jiems nėra lengva, Vilniaus klubas jau nėra toks, kaip ankčiau. Su visais galima žaisti ir visus galima įveikti. Nuo mūsų priklausys, kiek būsime pasiruošę ir kiek noro įdėsime, kad patektume į ketvertą.

- Iki šiol vienas iš sėkmingiausių jūsų sezonų buvo „Neptūne". Tą sezoną sulaukėte kvietimo į Lietuvos rinktinę, žaidėte oficialias atrankos rungtynes. Šis sezonas irgi geras, bet rinktinės treneris Darius Maskoliūnas į išplėstinį kandidatų sąrašą jūsų neįtraukė. Nejaučiate apmaudo?

- Ne. Yra jaunesnių, geresnių, tai ko čia apmaudauti? Gal ateis laikas ir vėl įtrauks, o dabar yra, kaip yra. Reikia susikoncentruoti į savo komandą, jos varžybas, ir tiek. Viltis apsivilkti rinktinės marškinėlius išlieka, bus labai malonu, jei pasitaikys toks šansas. Aš, žinoma, būčiau „už" (juokiasi), bet ne viskas nuo manęs priklauso. Jei taip ir toliau žaisiu, gal dar pakvies.

- O be rinktinės, ar turite krepšinio svajonę, didįjį tikslą?

- Norėtųsi išbandyti save Ispanijos lygoje, gal net nueiti iki Eurolygos. Svajonių yra įvairių. Dėl Ispanijos, tai dabar jos čempionate daug lietuvių, daug gerų pavyzdžių.

Informacija

Edgaras Želionis:

Gimė 1989 m. birželio 4 d. Kaune.

Ūgis - 207 cm.

Klubai: Južno „Chimik" (Ukraina, 2008-2010 m.), Prienų „Rūdupis" (2010-2012 m.), Atyrovo „Barsy" (Kazachstanas, 2012-2014 m.), Liepojos „Triobet" (Latvija, 2014-2015 m.), Utenos „Juventus" (2015-2016 m.), „Ventspils" (Latvija, 2016-2017 m.), Klaipėdos „Neptūnas" (2017-2018 m.), Afjonkarahisaro „Afyon" (Turkija, 2018-2019 m.), Aleksandrijos „Al Ittihad" (Egiptas, 2019 m.), Mekos „Al-Wehda" (Saudo Arabija, 2019-2020 m.), Le Portelio „Cote d'Opale" (Prancūzija, 2020 m.), Pasvalio „Pieno žvaigždės" (2020-2021 m.).