Auksinė Europos motyvacija žvelgiant į Paryžių

Nugalėjo save

Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionato Žemutiniame Naugarde (Rusija) moterų varžybose I.Serapinaitė, kaip jau rašėme, iš viso surinko 1376 taškus ir už nugaros paliko dvi prizininkėmis tapusias vengres - Blanką Guzi (1369) bei Saroltą Simon (1361).

„Dar šiek tiek gyvenu tomis čempioniškomis emocijomis. Ir tikiuosi, jog tai tęsis ilgai. Juk tokie dalykai nutinka ne dažnai. Norėtųsi, kad tas džiaugsmas išsilaikytų ilgiau. Stengiuosi prisiminti čempionatą, išgyventi buvusias akimirkas, jomis vėl pagyventi. Taigi tos nuotaikos ir emocijos manęs vis dar nepaleidžia", - kalbėjo I.Serapinaitė.

Tiesa, kažkokios išskirtinės vietos medaliui namie penkiakovininkė dar nepaskyrė. „Tikriausiais šis aukso medalis atsidurs prie visų kitų apdovanojimų, guls į bendrą kolekciją. Nors galbūt reikėtų juos kažkaip atskirti, svarbesnių varžybų laimėjimus dėti atskirai. Tačiau realiai kiekvienas medalis yra svarbus", - teigė naujoji Europos čempionė.

Prieš vykstant į Senojo žemyno pirmenybes I.Serapinaitė sau kėlė tikslą patekti į geriausiųjų šešetuką. Giliai širdyje mergina svajojo ir apie medalį, tačiau viską vertino realiai, tad iš anksto apdovanojimo sau ant kaklo nekabino. „Tik jau įsibėgėjus varžyboms pamačiau, kad iškovoti apdovanojimą yra įmanoma. O galiausiai pavyko finišuoti su aukščiausios prabos medaliu. Labai džiaugiuosi dėl aukso. Šis medalis buvo netikėtas ir man, ir visiems kitiems. Nustebinau visus. Savęs nugalėjimas ir įrodymas, kad gali, tai yra labai svarbu", - atviravo penkiakovininkė.

Kad vis dėlto gali iškovoti auksą, I.Serapinaitė patikėjo tik paskutinėje - bėgimo ir šaudymo - rungtyje. „Paskutiniame rate po šaudymo ir nubėgus kokius 100 m, atsisukau ir pamačiau, jog priešininkės yra toli. Tuomet supratau, kad aukso medalis ir Europos čempionės titulas yra mano rankose. Tik tada galėjau apie tai ramiai galvoti ir mėgautis tomis akimirkomis bėgant iki finišo", - pasakojo šiuolaikinės penkiakovės atstovė.

Primename, jog plaukimo rungtyje I.Serapinaitė buvo antra (2 min. 15,41 sek.; 280 taškų), fechtavimosi - trečia (16 pergalių ir 7 pralaimėjimai; 250), jodama pelnė 286 taškus iš 300 ir buvo 12-a, o bėgimo ir šaudymo rungtyje liko šešta (12:20,10; 560). „Ne paslaptis, jog bėgimas man visada sekasi sunkiausiai. Tačiau žinojau, kad lyderiauju, padėjo ir azartas, atradau papildomų jėgų. Iš tiesų šį kartą jojime teko įdėti daug pastangų. Gavau užsispyrusį žirgą, tad reikėjo nemažai jėgų, norint jį suvaldyti. Nors šiuolaikinėje penkiakovėje turiu daug patirties, sakyčiau, jog tai buvo vienas pirmųjų sunkesnių mano jojimų. Tiesiog sunkiai sekėsi „sutramdyti" žirgą", - pasakojo penkiakovininkė.

Sidabrinės klaidos

Paklausta, kaip mano, kodėl būtent dabar pavyko „iššauti" ir iškovoti čempionės titulą, I.Serapinaitė kaip vieną iš priežasčių paminėjo pirmenybių sąlygas.

„Nevyko pusfinalių kovos. Man tai yra pliusas, nes įprastai pusfinaliai mane labai išvargindavo. Reikėdavo atiduoti paskutines jėgas, kad prasibrautum į finalą. Tuomet būdavo labai sunku finale. Taigi pusfinalio nebuvimas, manau, tikrai turėjo teigiamos įtakos rezultatui. Kai iškart patenki į finalą, žinai, kad laukia lemiami mūšiai, būna visiškai kitoks susikaupimas, koncentracija. Kai reikia nusiteikti tik vienam startui, būna daug lengviau", - sakė sportininkė.

Europos čempionato mišrių estafečių rungtyje I.Serapinaitė su Justinu Kinderiu pasipuošė sidabro medaliais. Sakoma, jog apetitas kyla bevalgant, tad ko pritrūko, kad ir čia būtų „nuskintas" aukščiausios prabos apdovanojimas? Penkiakovininkės manymu, jos kolegai šį kartą kiek sunkiau sekėsi fechtavimasis. O I.Serapinaitė, kaip pati sako, jojime padarė daug taškų atimančių klaidų.

Lietuviai surinko 1436 taškus ir nusileido tik Rusijos sportininkams Anastasijai Čistiakovai ir Kirilui Beliakovui (1455). I.Serapinaitė ir J.Kinderis laimėjo ir plaukimo (1 min. 58,93 sek.; 313 taškų) ir fechtavimosi rungtis (21 pergalė, 15 pralaimėjimų; 228 taškai). Deja, jojant buvo pelnyti tik 270 taškų iš 300 galimų ir buvo smuktelėta į antrąją vietą bendrojoje įskaitoje. Bėgdami ir šaudydami mūsiškiai (11 min. 15 sek.; 4 vieta rungtyje; 625 taškai) pirmavusių rusų nepasivijo.

„Jeigu ne tos klaidos, tikrai būtume galėję kovoti dėl aukso medalių. Tačiau juk tai yra penkiakovė. Žinoma, po finišo mėgstame pasvarstyti, kas būtų, jeigu būtų. Tačiau yra, kaip yra. Padarytos klaidos fechavime ir jojime kažkiek pakišo koją, tad tenka džiaugtis sidabru", - pridūrė I.Serapinaitė.

Be olimpinio liūdesio

„Europos čempionės titulas tikrai prideda daug papildomos motyvacijos. Pastarieji dveji metai man buvo labai sudėtingi. Buvo labai sunku psichologiškai. Juk ruošiesi varžyboms, bet dėl pandemijos negali žinoti, ar jos įvyks. Rezultatų nebuvo, tad daug kas žiūrėjo iš šono ir galvojo, kaip mane „nuimti". Labai sunku įrodinėti žmonėms, kad tu dar gali, kad dar nori, kad dar esi jaunas ir viskas dar prieš akis. Taigi, galima sakyti, bet koks medalis motyvuoja eiti toliau ir siekti daugiau. Juk jeigu sugebėjai šiose pirmenybėse užkopti į viršūnę, gali ir kitur, netgi planetos pirmenybėse ar olimpinėse žaidynėse. Galimybės tam yra realios, tokiuose startuose gali rodyti savo pasiekimus", - įsitikinusi I.Serapinaitė.

Be abejonės, visiems sportininkams šiais metais svarbiausios yra jau kitą savaitę prasidėsiančios Tokijo olimpinės žaidynės. Deja, bet I.Serapinaitės Japonijoje nebus. Lietuvai iš penkiakovininkų žaidynėse atstovaus Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir J.Kinderis. Jau anksčiau dėl savo olimpinių vietų buvo ramūs Laura ir Justinas, o dėl antrojo olimpinio kelialapio moterų ekipoje varžėsi Gintarė ir Ieva. Norėdama olimpiniame reitinge užimti aukštesnę vietą ir pralenkti savo „konkurentę", I.Serapinaitė pasaulio čempionate turėjo finišuoti bent jau septinta ir tikėtis, jog G.Venčkauskaitė bus 17-a ar dar žemiau. Galiausiai Ieva liko 19-a, o Gintarė - 11-a.

Penkiakovininkė pripažino, jog dar sezono pradžioje bandė susitaikyti su mintimi, kad į Tokiją gali ir nepavykti prasibrauti. „Pirmajame pasaulio taurės etape kolegė-priešininkė užėmė 3-iąją vietą. Ji pelnė labai daug taškų. Strategiškai skaičiuojame, kokią vietą reikia užimti, kad surinktume reikiamą taškų kiekį. Dalyvaujant pasaulio taurės etapuose, supratau, kad planetos pirmenybėse tikrai turiu būti geriausiųjų penketuke, jei noriu aplenkti Gintarę. O varžybų metu jau mačiau, kad iki to penketuko jau niekaip nepakilsiu, net jei ir rodyčiau savo asmeninius rezultatus. Tad buvau nusiteikusi ir geriausiam, ir blogiausiam scenarijui. Dėl Tokijo mąsčiau realistiškai. Jaučiau, kad konkurencija yra didelė. O po pasaulio čempionato, kai jos nepavyko aplenkti, susitaikiau su situacija ir nuoširdžiai ją pasveikinau. Tiesiog priėmiau tai", - pasakojo I.Serapinaitė.

Dabar, užsidėjusi Europos čempionės karūną, penkiakovininkė rugpjūtį planuoja startuoti triatlono varžybose, o rugsėjį laukia pasaulio kariškių čempionatas. Vėliau, pasak I.Serapinaitės, turėtų būti tikrosios atostogos. O spalį vėl kibimas į darbus ruošiantis naujam sezonui.

„Iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių liko vos treji metai. Ruošiuosi tam. Reikia atgauti jėgas, porą metų startuoti įvairiose varžybose ir jau lauks olimpinės atrankos kovos. Laikas bėga labai greitai. Tiesiog jį reikia išnaudoti tinkamai, produktyviai, ruoštis tikslingai ir, manau, į olimpinį Paryžių tikrai turėčiau važiuoti", - teigė I.Serapinaitė.