Aplinkinis kelias olimpiečių negąsdina

Auksas favoritams

Kai kuriose graikų-romėnų imtynių svorio kategorijose yra rimta konkurencija, todėl artėjant Lietuvos čempionatui laukta įdomių kovų. Deja, konkurenciją sumažino sportininkų sveikatos problemos. Svorio kategorijoje iki 85 kg dėl traumos negalėjo kovoti Laimutis Adomaitis, svorio kategorijoje iki 130 kg dėl pakilusios temperatūros nesivaržė pasaulio jaunimo vicečempionas Mantas Knystautas.

Šios aplinkybės lėmė, kad A.Kazakevičius ir M.Mizgaitis neturėjo galimybės pakovoti iš visų jėgų. Savo varžovus finaluose jie įveikė aiškia persvara. A.Kazakevičius ir M.Mizgaitis yra olimpinių žaidynių prizininkai. Pirmasis olimpinę bronzą iškovojo 2008 m. Pekine, antrasis - 2012 m. Londone.

Lietuvos čempionais savaitgalį tapo dar du garsūs sportininkai - broliai Venckaičiai. Vyresnysis brolis Valdemaras 2007 m. pelnė pasaulio čempionato bronzą, bet pastaraisiais metais buvo retai matomas ant imtynių kilimo. „Jis padarė pertrauką, pradėjo dirbti trenerio darbą, bet sportinė ugnelė dar, matyt, neužgeso, noras laimėti nedingo“, - sakė treneris Ruslanas Vartanovas. Jaunesnysis brolis Edgaras pasaulio čempionato bronzą iškovojo praėjusį rudenį.

Lietuvos pirmenybėse buvo ir atkaklių kovų. Svorio kategorijoje iki 98 kg Vilius Laurinaitis tik susitikimui baigiantis įrodė pranašumą prieš Romą Fridriką. Abu sportininkai yra pasižymėję tarptautinėje arenoje. V.Laurinaitis 2012 m. tapo pasaulio jaunimo čempionu. R.Fridrikas 2013 m. pelnė bronzą tiek pasaulio, tiek Europos jaunimo čempionatuose. Labiausiai konkurencijos trūksta moterų imtynėse, todėl į šalies pirmenybes jau ne pirmą kartą pakviestos ir sportininkės iš kitų valstybių. Būtent užsienietės triumfavo visose šešiose svorio kategorijose, o lietuvės, tarp kurių buvo ir perspektyvioji Danutė Domikaitytė, tenkinosi sidabru.

Žvilgsniai į Las Vegasą

Geriausi Lietuvos imtynininkai šį sezoną dirba išsijuosę. „Pasibaigus pasaulio čempionatui, atsikvėpėme tik porą savaičių. Dar laukė kariškių pasaulio čempionatas, kai kurie iš mūsų turi kontraktus su Vokietijos bundeslygos klubais“, - teigė A.Kazakevičius. „Varžybose dalyvauju beveik kiekvieną savaitgalį“, - patikino M.Mizgaitis.

Sausio pabaigoje imtynininkai dalyvaus „Grand Prix“ turnyre Paryžiuje, paskui numatyta treniruočių stovykla Vengrijoje. Vienas iš svarbiausių sezono akcentų - birželį Azerbaidžano sostinėje Baku vyksiančios pirmosios Europos žaidynės, tačiau gali būti, kad į jas vyks ne visi rinktinės lyderiai.

Anot R.Vartanovo, jei svorio kategorijoje yra du pajėgūs sportininkai, vienas sportininkas gali būti siunčiamas į žaidynes, o kitas - į pasaulio čempionatą. Planetos pirmenybės rudenį vyks Las Vegase (JAV). 1-6 vietas jose užimsiantys sportininkai pelnys kelialapius į Rio de Žaneirą. R.Vartanovas mano, kad lietuviai gali tai padaryti: „Vertinant praėjusių metų rezultatus, apie vieną sportininką tikrai galime kalbėti. E.Venckaitis yra pasaulio čempionato prizininkas. Jei atranka būtų vykusi pernai, jis jau turėtų kelialapį. Tačiau visa mūsų komanda yra gana tituluota“.

Kelios galimybės

Nuo Londono olimpinių žaidynių praėjo jau beveik pustrečių metų. „Po žaidynių teko dalyvauti ir viename televizijos projekte, buvau šiek tiek atitolęs nuo imtynių, bet vėl pradėjau aktyviai sportuoti. Atrodo, ta olimpiada buvo taip neseniai, bet praėjo tiek laiko. Žiūri, kad jau Rio de Žaneiras artėja“, - pastebėjo A.Kazakevičius. Gali būti, kad po metų jis jau ramiai lauks kelionės į Braziliją. Gali būti ir kitaip. Sportininkai, kuriems nepavyks iškovoti kelialapių Las Vegase, turės dar kelis šansus. 2016 m. pavasarį vyks Europos atrankos turnyras. Jame bilietus į Rio gaus po du kiekvienos svorio kategorijos sportininkus. Paskui dar vyks du pasauliniai atrankos turnyrai.

Po Nepriklausomybės atgavimo olimpinėse žaidynėse dalyvavo devyni Lietuvos imtynininkai. Londone šalies garbę gynė A.Kazakevičius ir E.Venckaitis. Pastarasis užėmė septintąją vietą svorio kategorijoje iki 66 kg. A.Kazakevičiui po žaidynių nepavyko tapti pasaulio ir Europos čempionatų prizininku, tačiau tai galima paaiškinti ir papildomu iššūkiu - perėjimu į kitą kategoriją. Londone Aleksandras varžėsi svorio kategorijoje iki 74 kg. Dabar jis kovoja kategorijoje iki 85 kg.

Po olimpinių žaidynių dar kurį laiką buvo svarstoma, ar perėjimas tikrai naudingas, tačiau dabar A.Kazakevičius yra tvirtai apsisprendęs likti sunkesnio svorio kategorijoje: „Konkurencija tarptautinėse varžybose bet kurioje kategorijoje yra didelė. Didesnio svorio sportininkai yra lėtesni. Iki 74 kg svorio kategorijoje buvo milžiniškas greitis, sprogstamoji jėga. Reikia visa tai sudėlioti. Jei priaugu svorio, pradedu lėtėti. Jei svoris mažesnis, galiu apgauti varžovą pasitelkęs greitį. Niuansų yra ir ten, ir ten. Nutariau nemesti svorio, nes atgauti jėgas dabar jau sunkiau nei anksčiau. Patikėkite, nelengva numesti 10 kg ir kitą dieną eiti ant kilimo, parodyti viską, ką gali. Priaugsiu raumenų masės ir viskas bus gerai“.

Lyg užkeiktas

Pasikeitė ir M.Mizgaičio svorio kategorija. Riba sunkiasvoriams buvo padidinta nuo 120 iki 130 kg. Sportininko tai tikrai neliūdina. „Visada sverdavau daugiau kaip 130 kg ir prieš varžybas mesdavau po 11-12 kg, o dabar, kai kategoriją pakėlė iki 130 kg, mano svoris nukrito iki 126 kg. Matyt, kažkoks psichologinis efektas. Kai reikėjo mesti svorį, nuolat norėjosi valgyti. Dabar nereikia mesti, tai ir valgyti nesinori, - juokavo imtynininkas. - Jei rimtai, tai gerai, kad nereikia mesti svorio. Pabandykime numesti 12 kg per savaitę“. „Dabar Mindaugas yra savo kūne, nereikia specialiai lieknėti“, - sakė R.Vartanovas.

M.Mizgaitis pelnė bronzą 2010 m. Europos čempionate, bet nuo to laiko papildyti medalių sąskaitos nepavyko. „Pastaraisiais metais esu lyg užkeiktas. Nežinau, kas čia darosi. Visuose „Grand Prix“ turnyruose būnu pirmas, antras arba trečias, o pasaulio ir Europos čempionatuose tai žioplą klaidą padarau, tai dar kažkas atsitinka. Tikiuosi, šiemet baigsis tos nesėkmės“, - sakė M.Mizgaitis. Jis mano, kad patekimas į olimpines žaidynes per pasaulio čempionatą yra tikrai įvykdoma užduotis.

Sunkiau - geriau

Jei užsitikrinti kelialapių Las Vegase nepavyks, dangus nesugrius. Tiek M.Mizgaitis 2008 m., tiek A.Kazakevičius 2012 m. bilietus į žaidynes gavo tik atrankos turnyruose. Abiem atvejais olimpiniai žygiai baigėsi medaliais. „Kai kuriems sportininkams gal ir trukdo tas anksčiau iškovotas kelialapis. Jei gauni jį pasaulio čempionate, esi ramesnis dėl ateities, galima šiek tiek atsipalaiduoti. O mano atveju buvo taip, kad vėlai iškovojęs kelialapį nė dienos nebuvau atsipalaidavęs. Iš karto pradėjome rengtis olimpinėms žaidynėms. Nuolat buvo geras tonusas ir tai tikriausiai padėjo pasiekti medalį“, - samprotavo A.Kazakevičius.

„Į Pekino žaidynes patekau per atrankinį turnyrą ir buvau labai geros formos. O į 2004 m. Atėnų žaidynes patekau per pasaulio čempionatą. Gal tai nulėmė šiokį tokį atsipalaidavimą. Kai iki žaidynių būna likę tik keli mėnesiai, iškovotas kelialapis būna labai didelis stimulas. Ir pasirengimas būna geras. Net nežinau, kaip yra geriau. Galvai geriau patekti anksčiau, o kūnui turbūt geriau patekti per atrankos turnyrą“, - apibendrino M.Mizgaitis.

Antra vertus, dar vienas jo karjeros epizodas įrodo, kad ilgesnė atranka padidina riziką. „Prieš Londoną specialiai praleidau pirmąjį atrankos turnyrą, kuriame buvo du stiprūs varžovai. Galvojau, kad jie atsirinks į žaidynes, ir važiavau tiesiai į antrą turnyrą. Nuvažiavau į stovyklą Kinijoje, man plyšo raiščiai ir atranka, galima sakyti, buvo baigta“, - pasakojo M.Mizgaitis. Taigi Fortūnos šypsnys lošimų namų sostinėje Las Vegase lietuviams tikrai praverstų.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“