Ketvirtadienį Budapešte turėjo prasidėti Tokijo olimpinių žaidynių Europos kvalifikacinis imtynių turnyras. Tačiau prieš savaitę dėl koronaviruso šios varžybos buvo atšauktos ir pajėgiausi Senojo žemyno imtynininkai dėl olimpinės svajonės Vengrijoje nekovos. Apskritai neaišku, kada jie vėl pajus varžybų skonį. Kaip ir visose kitose sporto šakose, taip ir imtynių pasaulyje dabar karaliauja nežinomybė su koronaviruso šešėliu.
1 nuotr.
Europos atranka turėjo vykti iki kovo 22 d., o paskui, balandžio 30-gegužės 3 d., imtynininkų laukė Sofija. Šiame Bulgarijos mieste buvo planuotas pasaulinis kvalifikacinis turnyras. Tačiau ir pastarajam savo starto dar teks palaukti. Kovo 11 d., pranešdama apie šias permainas, Tarptautinė imtynių federacija (UWW) išreiškė viltį, jog Senojo žemyno olimpinis atrankos turnyras „dienos šviesą išvysti“ galės gegužės viduryje, o paskutinės planetos kvalifikacinės varžybos - birželio pradžioje.
„Iš tiesų, nors ir matėme situaciją, galvojome, kad Europos atrankos turnyras įvyks, o dėl pasaulinio - truputį abejojome. Taigi ypač pirmajam startui tikrai ruošėmės, mūsų graikų-romėnų rinktinė buvo išsiųsta į stovyklą. Džiaugėmės, jog varžybos vyks Vengrijoje, o ne, pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje. Tačiau įvyko taip, kaip įvyko. Rinktinė turėjo grįžti į Lietuvą, dabar 14 dienų izoliavosi. Žinoma, tai juos šiek tiek paveikė ir psichologiškai, juk darbas įdėtas“, - „Vakaro žinioms“ pasakojo Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas.
Aišku, po tokio sprendimo sunku buvo ne tik psichologiškai, tačiau kelionė į stovyklą Vengrijoje kažkiek kirto ir per piniginę.
„Sprendimas dėl Europos atrankos buvo priimtas Vengrijos vyriausybės nutarimu. Vyriausybė neleido rengti varžybų uždarose patalpose, negalėjo susirinkti daugiau nei 100 žmonių. UWW kartu su organizatoriais siūlė varžybas vykdyti be žiūrovų ir netgi tris olimpines imtynių rūšis padalyti į tris skirtingas sales. Tačiau šalies vyriausybė vis tiek atsisakė. Tiesa, neseniai mačiau pasirodžiusių pranešimų, jog ir UWW, ir organizatoriai labai gailėjosi dėl tokio varžybų likimo. Mat buvo imtasi visų atsargumo ir visų reikalaujamų sveikatos apsaugos priemonių, bet Vengrijos vyriausybės atkalbėti nepavyko“, - kalbėjo G.Dambrauskas.
Pasak jo, UWW dar gailėjosi ir dėl to, jog italai, prancūzai, ispanai ir kiti, kurių šalyse tikimybė virusu užsikrėsti buvo didesnė, jau po kelias savaites praleido užsienyje, kad pereitų karantiną. Jei niekas nesuserga, galima dalyvauti varžybose. Tačiau dabar, kai olimpinės atrankos turnyrai buvo atšaukti, jie vėl buvo išvaryti atgal namo: „Lengvas paradoksas. Jei jie vėl nori dalyvauti kažkokiose varžybose, vėl turi būti karantine, juk ne kiekviena šalis juos įsileis.“
Kas bus toliau? To, LIF prezidento įsitikinimu, negali pasakyti niekas.
„Variantų yra visokių. Dabar Europos atrankos varžybos yra nukeltos iki gegužės vidurio. Manau, tai yra nelabai realu, tik mažytė optimistinė galimybė. Žinoma, viskas priklausys nuo situacijos pasaulyje, kaip seksis „sukontroliuoti“ virusą. Taigi dabar mus supa nežinomybė. Iš visų keturių kontinentinių atrankos turnyrų įvyko tik Amerikos. Taigi liko neišaiškintos aštuonios vietos olimpinėse žaidynėse, kitaip tariant, pusė. Kiekvienoje svorio kategorijoje bus po 16 sportininkų, jau po aštuonias vietas yra žinomos, ir po aštuonias - ne“, - pridūrė G.Dambrauskas.
Galbūt, LIF vadovo teigimu, bus nutarta daryti tik vieną bendrą olimpinės atrankos turnyrą, o galbūt bus atsižvelgta, pavyzdžiui, į anksčiau buvusių pasaulio ir Europos čempionatų rezultatus.
Žinoma, virusas yra blogai, tačiau, paklaustas, ar šioje situacijoje galima įžvelgti bent kažkokį teigiamą dalyką, pavyzdžiui, ilgesnis pasiruošimas žaidynėms, po traumų pasveikę atletai, G.Dambrauskas paminėjo būtent pastarąjį.
„Graikų-romėnų imtynių atstovas Mantas Knystautas ar laisvųjų imtynių narys Edgaras Voitechovskis yra traumuoti. Pirmus turnyrus jie bet kuriuo atveju būtų praleidę. Ar jie bus atsistatę iki antrojo turnyro? Nežinia. Abiejų traumos gana rimtos. Tačiau kai dabar startai atšaukti, tarsi sužimba kažkokia viltis, nors sunku ir gydytojams kontaktinį sportą įvertinti. Sporte nelengva prognozuoti“, - sakė G.Dambrauskas.
LIF, reaguodama į situaciją šalyje ir pasaulyje, kovo 13 d. keturioms savaitėms sustabdė visus numatytus renginius. Lietuvoje paskelbtas karantinas, rekomenduojama vengti socialinio kontakto. Tad kaip dabar gyvena ir treniruojasi kontaktinės sporto šakos atstovai - imtynininkai?
„Dabar dalis sportininkų yra karantine, taigi jiems viskas apribota. Žinoma, į lauką jie gali išeiti, individualiai pasidaryti mankštelę. Kalbėjau ir su laisvųjų, ir su moterų imtynių treneriais, jie lengvas treniruotes vykdo lauke. Grupės nedidelės, po 2-4 sportininkus. Tie sportininkai kartu gyvena, taigi taisyklės nepažeidžiamos. Kaip bus toliau, niekas nežino. Nesirinksime į dideles grupes ir galbūt bandysime sportuoti lauke. Tačiau tai tarsi papildoma priemonė, reikia grįžti ant kilimo. Kitoje aplinkoje ir kūnas kitaip reaguoja“, - sakė G.Dambrauskas.
Visų sportininkų pagrindinis tikslas šiais metais buvo ir vis dar yra Tokijo olimpinės žaidynės. LIF vadovas kol kas juodžiausio scenarijaus nepiešia.
„Aš iš principo visada esu optimistas. Žinoma, Kinija kovoje su koronavirusu taikė visai kitus metodus nei Europa ir sunku pasakyti, kuris metodas yra efektyviausias. Kinijos situacijos suvaldymas yra unikalus. Tačiau europiečiai, žinant demokratijos tradicijas, tikrai tokių priemonių negalės taikyti. Belieka apeliuoti į žmonių sąmoningumą. Tačiau tikiuosi, jog žaidynės įvyks, dar turime laiko. Manau, pikas bus po mėnesio, tuomet po 1,5 mėnesio jis pradės slūgti, o po dviejų mėnesių jau bus galima grįžti į ramų, normalų gyvenimą. Sportininkai irgi priklauso padidintos rizikos grupei, po treniruočių jie būna išvargę, organizmai išsekę, tad ligos lengviau prikimba. Taigi juos, kai baigsis ši sudėtinga situacija, reikėtų atidžiau prižiūrėti ir toliau ruoštis startams“, - atviravo G.Dambrauskas.
