Kauno „Žalgirio" klubo direktorius Paulius Motiejūnas pristatė šio sezono biudžetą, kuris, planuojama, sieks 9,7 mln. eurų. Pajamų tikimasi surinkti tik 9,2 mln., taigi atsiveria pusės milijono deficitas. Pasak P.Motiejūno, tą pusę milijono reikės kažkur surasti arba padengti iš ankstesniais sezonais sutaupytų lėšų. Lįsti į skolas „Žalgiris" neketina.
1 nuotr.
Lietuvos krepšinio lygos čempionatas jau prasidėjo, o Eurolygos sezonas startuos spalio 1 d. „Žalgiris" turi tradiciją maždaug tokiu metu pristatyti klubo biudžetą ir tikslus, tradicija nebuvo sulaužyta ir šiais, pandeminiais, metais.
Pirmiausiai P.Motiejūnas papasakojo, kiek klubas dėl nutrauktų Eurolygos ir LKL varžybų prarado praėjusį sezoną. Buvo planuotas 10,6 mln. eurų biudžetas, bet sumažėjus lėšoms iš rėmėjų ir bilietų pardavimo, jis siekė 8,8 mln.
Nemažą sumą - 0,8 mln. - „Žalgiris" prarado dėl pinigų grąžinimo ir kompensacijų klientams už neįvykusias rungtynes. Nutraukus sezoną, praėjusių metų „Žalgirio" abonementų savininkai turėjo galimybę gauti 25 proc. jų sumokėtos sumos kompensaciją arba pasilikti ją kaip kreditą 2020-2021 metų sezonui. 19 proc. abonementų savininkų pinigus susigrąžino, 57 proc. sumą pasiliko kaip kreditą naujam sezonui, o 24 proc. tuo nepasinaudodami prisidėjo prie komandos biudžeto.
Išlaidos praėjusį sezoną buvo didesnės nei pajamos, nors jos taip pat mažėjo. 1,6 mln. sutaupyta sumažėjus krepšininkų ir trenerių algoms, 0,7 mln. sumažėjo klubo administracijos išlaidos. Galų gale vietoj planuotų 11,9 mln. išlaidų gavosi 9,6 mln. Atėmus iš šios sumos 8,8 mln. biudžetą, lieka 0,8 mln. skirtumas. „Realiai praėjusį sezoną turėjome 800 tūkst. eurų minusą, kurį padengėme iš pinigų, surinktų ankstesniais sezonais", - sakė P.Motiejūnas.
Klubo direktorius pripažino, kad šiemet, kalbėdamas apie naujo sezono biudžetą, nesijaučia taip tvirtai, kaip anksčiau: „Anksčiau eilę metų viskas buvo stabiliai suskaičiuota, sudėliota, buvo daugiau kontrolės mūsų rankose. Dabar jos mažiau. Tačiau, kaip sako ir kiti klubai, startuojame šiomis keistomis aplinkybėmis ir važiuojame į priekį."
Biudžetas buvo perskaičiuojamas tris kartus, kol galų gale apsistota ties 9,7 mln. eurų suma. Didžioji jos dalis - 7,2 mln. - teks krepšininkų ir trenerių atlyginimams. Kaip ir praėjusį sezoną, biudžetas bus deficitinis, nes galimų pajamų kol kas priskaičiuota 9,2 mln. Iš bilietų pardavimo klubas tikisi gauti 2,6 mln., iš Kauno savivaldybės - taip pat 2,6 mln., iš rėmėjų ir reklamos - 1,7 mln., iš TV transliacijų ir premijų - 1,6 mln. Žaidėjų perleidimas ir kitos pajamos turėtų atnešti dar 0,7 mln.
„Kol kas biudžetas deficitinis ir apie 500 tūkst. eurų mums dar reikės surinkti. Bet dar turime sukaupę pinigų iš ankstesnių sezonų. Blogiausiu atveju, padengsime skirtumą iš jų. Neplanuojame eiti į skolas", - akcentavo P.Motiejūnas. Jis neslepia, kad biudžeto eilutė, kurioje planuojama surinkti 2,6 mln. iš bilietų pardavimo, „kabo ant plauko". Niekas nežino, kiek sirgalių galės patekti į areną po mėnesio, dviejų ar trijų. „Kai anksčiau planuodavome metus į priekį, dabar planuojame savaitę", - teigė „Žalgirio" direktorius. 2,6 mln. yra idealus variantas.
„Žalgirio" tikslai Lietuvoje yra aiškūs - laimėti LKL ir Karaliaus Mindaugo taurę. Konkretaus tikslo Eurolygoje P.Motiejūnas, kaip jau įprasta, nenurodė. Jis paminėjo „XX pergalių skaičių". Tai atskleidžia tik tiek, kad pergalių skaičius turi būti dviženklis.
