Septintasis Ispanijos rinktinės triumfas

Nuo 1996 m. rengiamame UEFA Europos salės futbolo čempionate Ispanijos rinktinė tik du kartus nepasiekė varžybų finalo. 2003 m. ispanus pusfinalyje 2:1 įveikė italai, o 2014 m. Ispanijos rinktinės žygį nutraukė rusai. Belgijoje vykusių pirmenybių pusfinalyje Rusijos salės futbolo rinktinė laimėjo 4:3, o pergalingą įvartį antrojo pratęsimo pabaigoje įmušė šios šalies pilietybę turintis brazilas Robinjas (Robinho).

Pastaroji nesėkmė užbaigė devynerius metus trukusį ispanų dominavimą Europos salės futbolo čempionatuose. Ir kartu pradėjo naują Ispanijos salės futbolo rinktinės pergalių erą. Paskutinėse 2014 m. Europos salės futbolo čempionato rungtynėse ispanai 8:4 įveikė portugalus ir iškovojo bronzos medalius. Praėjusį šeštadienį Serbijos sostinėje Belgrade Ispanijos futbolininkai 7:3 nugalėjo Rusijos rinktinę ir ne tik susigrąžino Europos čempionų sostą, bet tarptautinėje arenoje iškovojo jau 27 pergalę iš eilės.

Ispanų iš pergalingų vėžių neišmušė ir tai, kad čempionate negalėjo dalyvauti net keli pagrindiniai rinktinės puolėjai: Seržijus Lozanas (Sergio Lozano), Fernandas, Adris ir Aikardas (Aicardo). Per penkerias rungtynes Ispanijos rinktinė įmušė 27 įvarčius, net trys ispanai pasižymėjo po 6 kartus. Nors tiek pat įvarčių pelnė portugalas Rikardinjas (Ricardinho) bei kazachas Serikas Žamankulovas, bet Auksinį batelį pasidalino ispanai Migelis Sajagas (Miguel Sayago) ir Marijus Rivilosas (Mario Rivillos), nes jie ne tik įmušė po 6 įvarčius, bet ir atliko po 4 rezultatyvius perdavimus. Antras snaiperių lenktynėse liko prie 6 įvarčių tik 2 rezultatyvius perdavimus pridėjęs kitas ispanas Aleksas (Alex). „Kai tik mes atvykome į Belgradą, pasakiau vaikinams, kad esame geriausia komanda. Futbolininkai visą čempionatą žaidė labai rimtai ir atsakingai. Finale jie tobulai įvykdė mūsų planą ir todėl nusipelnė šios pergalės bei geriausios komandos titulo“, - pareiškė nuo 2007 m. Ispanijos rinktinę treniruojantis 51 metų Chosė Venansijus Lopesas (Jose Venancio Lopez).

Ispanijos futbolo specialisto nuomonei pritarė ir Lietuvos nacionalinės salės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Rudžionis. „Šiame čempionate kitose komandose gal ir buvo geresnių žaidėjų nei ispanų rinktinėje, bet kaip komanda Ispanija buvo visa galva pranašesnė už visus varžovus. Jie žaidė labai drausmingai, puikiai gynėsi, provokavo varžovų klaidas ir jas vertė įvarčiais. Šiuo atžvilgiu pavyzdinis buvo finalas. Užteko rusų gynėjams užsižiopsoti, ir ispanai akimirksniu mušė kamuolį iš užribio ir pataikė įvartį. Po to ispanai pradėjo agresyvų spaudimą, kelis kartus perėmė kamuolį Rusijos aikštės pusėje ir įmušė dar kelis įvarčius. Tai tikrai nebuvo atsitiktinumas, o ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas“, - konstatavo K.Rudžionis.

Jo teigimu, trečią kartą iš eilės antrą vietą Europos salės futbolo čempionate užėmusi Rusijos rinktinė tapo bene didžiausiu pirmenybių nusivylimu. „Skaičiau, kad rusų treneris po čempionato gyrėsi, jog kiekviena rinktinė norėtų būti jų vietoje ir kiekviename čempionate kovoti dėl medalių. Tačiau man susidarė įspūdis, kad šį kartą Rusijos rinktinė neturėjo jokių šansų iškovoti auksą, o sidabras jiems buvo absoliutus maksimumas. Tiesą sakant, jie nė vienose rungtynėse nepademonstravo gero žaidimo. Treneris nuolat ieškojo geriausios sudėties, dažnai kaitaliojo žaidėjus, o tai tik išbalansavo komandą. Jie labai sunkiai įveikė Kazachstaną, tik lygiosiomis sužaidė su Kroatija, nedominavo ir kitose rungtynėse. Pagal sudėtį tai yra labai galinga komanda, bet ji taip ir neįsižaidė“, - teigė K.Rudžionis.

Neabejotinai didžiausiu čempionato atradimu tapo trečią vietą užėmusi Kazachstano rinktinė. Pirmą kartą Europos salės futbolo čempionate žaidę kazachai į Serbiją atsivežė tik tris natūralizuotus brazilus - vartininką Iguitą (Higuita) ir gynėjus Leo bei Duglasą (Douglas), o rinktinės branduolį sudarė vietiniai futbolininkai. Jie pirmose rungtynėse 1:2 nusileido rusams, bet po to 4:2 įveikė kroatus, ketvirtfinalyje 5:2 pribloškė 2014 m. Europos čempionus italus ir tik pusfinalyje 3:5 turėjo pripažinti ispanų pranašumą. Rungtynėse dėl trečios vietos kazachai 5:2 įveikė čempionato šeimininkus serbus. „Kazachus galima pagirti už drąsų ir akiai malonų žaidimą. Jei pusfinalyje Kazachstanui būtų galėjęs padėti vartininkas Iguita, tai rimtų problemų būtų turėję ir ispanai. Bent jau rungtynės su italais parodė, kad kazachai turi labai didelį potencialą. Italijos rinktinė akivaizdžiai buvo nepasirengusi jų žaidimui. Galbūt italams koją pakišo ir tai, kad grupės varžybose jie žaidė su Azerbaidžanu ir Čekija - komandomis, kurios nepasižymėjo gera gynyba. O kai susidūrė su puikiai organizuota Kazachstano rinktine, nesugebėjo persiorientuoti ir pelnytai pralaimėjo“, - samprotavo Lietuvos salės futbolo rinktinės strategas K.Rudžionis.

Vis dėlto bent jau artimiausiu metu permainų Europos salės futbolo rinktinių hierarchijoje K.Rudžionis nesitiki. „Ispanai įrodė, kad jų resursai yra neišsemiami, kad net ir netekę lyderių jie gali demonstruoti aukščiausio lygio futbolą. Beveik visos rinktinės žaidžia taip kaip ispanai - aktyviai ir agresyviai ginasi, pasitinka varžovus jų aikštės pusėje, o puolime dalyvauja visi keturi aikštės žaidėjai, nėra kažkokio ryškaus puolėjo. Bet ispanai šį žaidimo modelį yra perpratę tiesiog tobulai. Todėl jiems net ir nereikia tokių ryškių asmenybių kaip, pavyzdžiui, portugalas Rikardinjas, nes jų žaidimas pagrįstas komandiniais veiksmais. Neabejoju, kad jie ir toliau liks Europos futbolo karaliais. Tačiau bendras Europos salės futbolo lygis sparčiai kyla. Tradiciškai stiprūs yra rusai, portugalai, italai, dabar iššovė kazachai, gerą futbolą žaidė serbai, vengrai ir kitos rinktinės. Beveik visų komandų žaidimas atitinka šiuolaikinio futbolo tendencijas, tik vieni tai daro geriau, kiti - prasčiau“, - teigė K.Rudžionis.

2018 m. Europos salės futbolo čempionatas vyks Slovėnijos sostinėje Liublianoje. Jame dalyvaus 12 šalių rinktinės.

Lentelė

1. Ispanija

2. Rusija

3. Kazachstanas

4. Serbija

5. Italija

6. Ukraina

7. Portugalija

8. Azerbaidžanas

9. Kroatija

10. Vengrija

11. Čekija

12. Slovėnija

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“