respublika.lt

Pirmieji salės futbolo žingsniai Lietuvoje (0)

2021 rugsėjo 05 17:35:39
Algirdas KLIMKEVIČIUS

Rugsėjo 12 d. prasidės vienas didžiausių renginių Lietuvos sporto istorijoje - salės futbolo pasaulio čempionatas. Tikimasi, kad jis sudomins lietuvius šia futbolo atšaka. Bet gal tiksliau būtų sakyti, kad tradicijas reikia atkurti, o ne sukurti. Nes tradicijos yra gana gilios - salės futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti prieš 57 metus. Pirmaisiais jo entuziastais buvo kauniečiai. Ir pirmaisiais ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų Sąjungoje.

×
nuotr. 1 nuotr.
Pirmojo respublikinio Lietuvos salės futbolo turnyro nugalėtoju 1969 m. tapo Kauno „Atletas“. Algirdo Klimkevičiaus asmeninio albumo nuotr.

 

Šiandien sunku pervertinti salės futbolo reikšmę Lietuvos futbolo judėjime. Tačiau faktas lieka faktu - futbolo atšaka, Lietuvoje atsiradusi XX amžiaus septintojo dešimtmečio pirmoje pusėje, ilgainiui tapo neišsenkamu šaltiniu masiniam futbolui. Iki tol salės futbolas SSRS nebuvo žinomas ir praktikuojamas. Apie tai, kad Vakaruose yra salės futbolas, sužinota tik iš užklydusio žurnalo „France Football".

Kauno komandos žiemą retsykiais užklysdavo į krepšininkų tvirtovę - Sporto halę. Kūno kultūros instituto absolventui, „Inkaro" žaidėjui Vygandui Lekui ir jo buvusiam dėstytojui Jonui Vaškeliui kilo mintis, kodėl gi neparengus žaidimo taisyklių ir nepradėjus rungtyniauti. Entuziastai, sulaukę pritarimo iš miesto futbolo sekcijos ir aktyvistų, kaip-mat parengė lietuvišką salės futbolo taisyklių variantą. Panašiu metu panašias taisykles parengė ir Telšių futbolo treneris Mindaugas Sabeckis.

Pirmas blynas neprisvilo

Lietuvos salės futbolas gimė 1964 m. sausį. Laikraštis „Sportas" sausio 21 d. pranešė: „Sporto halėje - futbolas". Norinčių išbandyti jėgas netrūko, komandas teko suskirstyti į dvi grupes - po keturias kiekvienoje. Finaliniame etape dalyvavo Vilniaus „Žalgirio" ir Klaipėdos „Granito" meistrų komandos. Sporto halės arena buvo specialiai paruošta: aikštę iš keturių pusių juosė ledo ritulio lentiniai skydai, pastatyti rankinio vartai. Futbolininkai už šiurkštų žaidimą šalinti iš aikštės 2 minutėms, žaista įprastu futbolo kamuoliu.

Varžybose netrūko staigmenų. Moksleivių rinktinė įveikė Kauno čempioną „Krotoną", o šis 4:0 nugalėjo „Atletą". Nesisekė vienai iš favoričių „Politechnikai", kapituliavusiai prieš „Limos" futbolininkus. Finale susitiko dvi gamybininkų komandos - „Kauno audiniai" ir „Inkaras".

Pasižiūrėti finalo mačo panoro kone pilnutėlė halė žiūrovų. Ir jie neapsiriko - rungtynės buvo įdomios, permainingos, emocionalios. Pirmąjį - istorinį - įvartį pasiekė „Kauno audinių" žaidėjas Jonas Mėliniauskas, tačiau „Inkaro" futbolininkas Kazys Dimša 7 metrų baudiniu rezultatą išlygino. Antrajame kėlinyje kitas „Inkaro" gynėjas Edvardas Zdanavičius persvėrė rezultatą ir nulėmė savo komandos pergalę 2:1.

Pirmojo Kauno salės futbolo taurės turnyro laimėtojais tapo vartininkas Juozas Jieznas, Viktoras Andriuškevičius, K.Dimša, V.Lekas, E.Zdanavičius, Petras Siniakovas, Henrikas Sankauskas ir Vytautas Rimkevičius. Ekipą treniravo Joselis Agulnikas. Trečiąją vietą užėmė „Lima", 4:1 nugalėjusi Kauno moksleivių rinktinę.

Turnyro kovos atskleidė komandų privalumus ir minusus. Nugalėtojai demonstravo „smetonišką" žaidimą (taip kartais vadintas „Inkaro" futbolas), jie išsiskyrė švelnia kamuolio valdymo technika, kamuolio branginimu, tiksliais žemais perdavimais, tarpusavio supratimu. Salės futbole savo pranašumus prarado didžiajame futbole juos turėję fiziškai tvirti, greiti, bet ne tokie vikrūs ir mažiau techniški žaidėjai. Nepasiteisino aukštais, ilgais perdavimais grindžiama taktika. Komandų treneriams ir žaidėjams buvo peno iš naujo apgalvoti treniruočių procesą, individualų pasirengimą.

„Žalgiriui" buvo nelengva

1965 m. kauniečiai į salės futbolo turnyro baigiamąjį etapą pakvietė ne tik Vilniaus ir Klaipėdos, bet ir Maskvos „Spartak", Maskvos „Dinamo" bei Rygos „Daugava" meistrų komandas. Kauno miesto turnyre dalyvavo 12 komandų. Nugalėjo „Kauno audiniai", finale įveikę miesto moksleivių rinktinę. 1964 m. turnyro nugalėtojas „Inkaras" liko tik penktas.

Moksleivių salės futbolo pradininkai buvo Telšiai, kurie, mokytojo M.Sabeckio iniciatyva, pirmieji Lietuvoje surengė jaunių turnyrą. 1966 m. Telšiais pasekė Kaunas, kurio 13-14 metų berniukų varžybose dalyvavo net 36 komandos.

Tų metų suaugusiųjų turnyre komandų skaičius išaugo iki
14-os. Prie jų prisijungė ir dvi Vilniaus „Žalgirio" komandos. Svečiai, visų nuostabai, namo išvyko po pogrupiuose pralaimėtų kovų. Turnyro nugalėtoja tapo Panemunės kariškių ekipa „Vimpelas". Po varžybų įspūdžiais pasidalinęs arbitras Kęstutis Andziulis sakė: „Persvarą turi tie, kurie aikštėje juda racionaliai, be atvangos manevruoja, stipriai smūgiuoja".

1967 m. Kauno salės futbolo turnyras priartėjo prie respublikinio. Be penkių Kauno komandų ir dviejų Vilniaus „Žalgirio" ekipų (pagrindinės ir dublerių), jame dalyvavo ir 1966 m. Lietuvos didžiojo futbolo čempionas Kėdainių „Nevėžis". Šį kartą pirmąsias dvi vietas užėmė labai atsakingai žaidusios „Žalgirio" komandos.

Komplimentus turnyrui žėrė spauda. „Sportas" rašė: „Iš pradžių kauniečiai gan nepatikliai sutiko šį mūsų sporto „kūdikį", tačiau, laikui bėgant, pamėgo emocingą „kambarinį" žaidimą, kur viskas matyti kaip ant delno. Ir štai šiemet pagaliau mažasis futbolas skųstis negali. Pilnos žiūrovų tribūnos, jų ovacijos, pasigėrėjimo šūksniai lydi kiekvieną susitikimą, gražų derinį, „mirtiną" smūgį į vartus. Meistrų komandų dalyvavimas puošia šį turnyrą".

Žalgiriečių pagrindinėje sudėtyje žaidė vėliau išgarsėję futbolininkai - Vincas Kateiva, Stanislovas Ramelis, Algirdas Žilinskas, Benjaminas Zelkevičius, Gintautas Kalėdinskas, Arvydas Binkauskas.

Moksleiviai prieš veteranus

Atsižvelgiant į tai, kad salės futbolas sulaukė visuotinio pripažinimo, LTSR futbolo federacijai siūlyta nesnausti ir rengti respublikines varžybas. Tačiau pasirodė, kad žengti naują žingsnį ne taip paprasta. 1968 m. turnyras vėl vyko Kauno halėje vietinės federacijos vadovų iniciatyva. Šį kartą komandų ratas išaugo iki 16-os. Be tradicinių svečių - Vilniaus „Žalgirio" ir Kėdainių „Nevėžio", prie jo prisijungė Kapsuko (Marijampolės) „Sūduva".

Susidomėjimo sulaukė rungtynės „tėvai - vaikai" tarp veteranų ir moksleivių rinktinių. Rungtynes, pademonstravę technišką žaidimą, 3:1 laimėjo moksleiviai. Visus tris įvarčius pelnė būsima Lietuvos futbolo žvaigždė Eugenijus Riabovas. Pagauti įkvėpimo, vaikai 2:1 nugalėjo ir jaunimo rinktinę, o paskui 4:1 - „Politechnikos" studentus. Nuskriaustieji „tėvai" pradėjo skleisti teoriją, kad salės futbolas - tik vaikams. Jie nenorėjo suprasti, kad kalti patys, žemas jų meistriškumas.

1968 m. turnyrai vyko ir Panevėžyje, Naujojoje Akmenėje. Švietimo ministerijos surengtą moksleivių turnyrą antrus metus iš eilės laimėjo Panevėžio JSM futbolininkai.

Pirmasis respublikinis turnyras

1969-aisiais, po penkerių metų eksperimentų, LTSR futbolo federacijos trenerių taryba, siekdama paskatinti komandas geriau pasirengti didžiojo futbolo sezonui, pagaliau surengė salės futbolo varžybas. Jos vyko dviem etapais. Pirmajame 17 aukščiausios lygos komandų rungtyniavo trijose grupėse (Panevėžio, Tauragės ir Kauno), o antrajame 6 pajėgiausios ekipos susitiko Kauno sporto halėje.

Finalinėse varžybose halėje žaidė visi 1968 m. Lietuvos didžiojo futbolo čempionato prizininkai: Panevėžio „Statyba", Kėdainių „Nevėžis", Šiaulių „Statybininkas", Kauno „Atletas", Kauno „Inkaras" ir Klaipėdos „Granitas". Po atkaklių kovų pirmuoju respublikinio turnyro nugalėtoju tapo „Atletas". Antrąją vietą užėmė „Inkaras", trečiąją - „Granitas".

Turnyro nugalėtojų ekipoje žaidė S.Ivanovas, Anatolijus Timofejevas, J.Juškevičius, Jonas Sakalauskas, Algirdas Gruzdas, R.Vilčinskas, Romualdas Kuzmickas, Algirdas Biliūnas, Nikodemas Sujetovas, J.Kaspariūnas, R.Pranculis, Ramūnas Vaitiekaitis, Leonardas Lukavičius ir R.Dubinskas.

Po 1969 m. futbolo sezono „Sportas" rašė: „Ypač naudingas praėjusią žiemą buvo surengtas mažojo futbolo turnyras Respublikinio sporto komiteto prizams laimėti. Šios varžybos išjudino ir žemesniųjų pakopų komandas. Pasibaigus kovoms salėse, visos komandos žymiai aktyviau negu ankstesniais metais pradėjo rengti draugiškas rungtynes, turnyrus. Tokia paruošiamojo etapo praktika labai naudinga".

1970-ųjų turnyras vyko pagal 1969-aisiais išbandytą scenarijų: trijose grupėse (Kauno, Panevėžio ir Kėdainių) dalyvavo 17 komandų. Finalinį šešetą sudarė „Atletas", „Nevėžis", „Inkaras", „Statyba", Vilniaus „Pažanga" ir Panevėžio „Ekranas". „Atletas" pirmąją vietą užėmė tik dėl geresnio įvarčių santykio aplenkęs „Nevėžį", o naujokas „Ekranas" liko trečias. „Atletui" pergalės salės futbole padėjo iškilti ir didžiajame futbole - 1970 m. jis tapo Lietuvos čempionu.

Salės futbolo varžybos tapo tradicinėmis. 1971 m. jas laimėjo „Inkaras", 1972 m. - Kauno „Banga". 1975 m. surengtas tarptautinis turnyras, jame dalyvavo Varšuvos ekipa „Hutnik".

Mažasis futbolas metai po metų tapo vis populiaresnis, užkariavo naujas erdves. Didžiajam futbolui jis buvo atrama, masiniam - pamatai. Sporto mokyklų ir jų auklėtinių dėka salės futbolas plito mokymosi įstaigose, o, pasiekęs pradines klases, garantavo geresnę talentingų vaikų atranką iš gausesnio jų būrio.

Lietuvių pavyzdys užkrėtė

Apie Lietuvoje žaidžiamą salės futbolą sklido žinios po visą SSRS. 1970 m. surengtos varžybos Azerbaidžane, Maskvoje suorganizuotas oficialus meistrų komandų turnyras dėl „Nedelia" laikraščio prizo. Maskvos futbolininkai ėmė lankyti Vakarų Vokietijoje rengiamas salės futbolo varžybas. Maskviečiai, lietuvių pavyzdžiu, pradėjo rengti ir moksleivių turnyrus.

1990 m. sausį Maskvoje įkurta „Mini" futbolo asociacija nusprendė rengti SSRS salės futbolo čempionatus. Jie vyko be lietuvių.

O pasaulyje salės futbolas iškovojo vis tvirtesnes pozicijas. 1982 m. brazilai surengė pirmąjį neoficialų pasaulio čempionatą. 1989 m. FIFA suorganizavo ir pirmąsias oficialias salės futbolo pasaulio pirmenybes. Jas laimėjo Brazilijos rinktinė. Nuo 1989-ųjų surengti jau aštuoni salės futbolo pasaulio čempionatai. Devintasis vyks Lietuvoje.

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DRAUDIMAS: Nuo 2023 m. birželio kūrenti anglį ar durpių briketus Vilniaus mieste bus draudžiama.
  • MILIJARDIERIUS: Beveik kiekvieną dieną Kinijoje atsiranda naujas dolerinis milijardierius, o jų skaičius pernai išaugo 307 (iki 1 185), rodo naujas turtingiausių žmonių reitingas, kurį trečiadienį paskelbė Šanchajaus žurnalas „Hurun“.
  • DIDĖJIMAS: Socialinio tinklo „Twitter“ pajamos III ketvirtį didėjo 37% iki 1,28 mlrd. USD, o įplaukos iš reklamos – 41% (iki 1,14 mlrd. USD).
  • SPRENDIMAS: Trečiadienį Londono Aukščiausiasis Teismas svarstys JAV apeliaciją dėl britų teisėjos sprendimo neišduoti šaliai „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o.
  • ŠVIETIMAS: Rudens atostogų metu neformalusis vaikų ugdymas galės būti organizuojamas tik nuotoliniu būdu, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
  • NUSIKALTIMAS: Brazilijos Senato komisija antradienį pritarė ataskaitai su rekomendacija dėl atsako į COVID-19 pateikti kriminalinius kaltinimus prezidentui Jairui Bolsonaro, įskaitant kaltinimą nusikaltimais žmoniškumui.
  • VIZITAS: Trečiadienį Lietuvoje su darbo vizitu lankysis Estijos prezidentas Alaras Karisas.
  • STARTAS: Trečiadienį Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro laboratorijoje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, savivaldybių, kuriose steigiami STEAM centrai, atstovai paskelbs oficialų STEAM atviros prieigos centrų (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) startą Lietuvoje.
  • UŽSAKYMAS: „Connecto“ įmonių Lietuvoje ir Estijoje, taip pat „Empower“ ir „Empower-Fidelitas“ konsorciumas turėtų gauti 20,993 mln. Eur (su PVM) vertės „Litgrid“ užsakymą statyti 30 kV oro liniją Kruonio HAE– Bitėnai tarp Jurbarko ir Kybartų.
  • VERTINIMAS: 2020 biudžetiniais metais Europos Sąjungoje buvo netinkamai išleisti beveik 4 mlrd. eurų, rodo antradienį paskelbtas Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimas.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar teisinga, jog ES nesiruošia apmokėti Lietuvos pasienio su Baltarusija tvoros statybų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +12 C

+5 +10 C

 

+5 +8 C

+11 +13 C

+9 +14 C

 

+10 +11 C

0-9 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s