Garbingą sportinę kovą nuo paprastų muštynių skiria plona riba ir neretai ji būna peržengiama. Tai dar kartą priminė susimušę „Paris Saint-Germain" ir Marselio „Olympique" futbolininkai, bet šviežiausias pavyzdys nėra pats kruviniausias. Sporto muštynių istorijoje netrūko atvejų, kai kumščiais mojavo arba spardėsi garsūs futbolininkai ir krepšininkai, jau nekalbant apie ledo ritulininkus. Kartais kliūdavo ir treneriams, o nusikaltęs sirgalius buvo mušamas netgi batu.
Pastarosiomis dienomis užfiksuoti du futbolininkų agresijos atvejai. Jau rašėme, kad po „Paris Saint-Germain" ir „Olympique" rungtynių Prancūzijos čempionate raudonos kortelės buvo parodytos penkiems žaidėjams, tarp jų - Paryžiaus klubo žvaigždei Neimarui (Neymar). Pastarasis kaltino varžovą rasizmu ir trinktelėjo jam į pakaušį, o tvirtesni vyrukai pamojavo kumščiais ir rimčiau.
Vokietijos futbolo taurės varžybose „pasižymėjo" „Hamburg" gynėjas Tonis Leistneris, kuris po 1:4 pralaimėtų rungtynių su Dresdeno „Dinamo" susipešė su sirgaliumi. Negi pandemijos nežinomybė ir įvairūs apribojimai taip sugadino nervus, kad sportininkai ūmai tapo mušeikomis? Ne, čia kalta ne pandemija. Padidintas adrenalino lygis ir anksčiau baigdavosi muštynėmis. Kartais - daug brutalesnėmis nei Paryžiuje.
Kai kalbama apie muštynes sporte, dažniausiai prisimenamas ledo ritulys. Mojavimas kumščiais yra neatsiejama šios sporto šakos dalis, tačiau kartais smurto lygis tampa labai aukštas net pagal ledo ritulio standartus. 1979 m. Kūčių išvakarėse NHL lygoje susimušė „New York Rangers" ir „Boston Bruins" žaidėjai. Lyg ir nieko ypatingo, tačiau į konfliktą įsikišo Niujorko sirgaliai, vienas iš kurių programėle trinktelėjo per veidą „Bruins" ledo ritulininkui Stenui Džonatanui (Stan Johnathan).
Nuskriausto žaidėjo komandos draugai vienas paskui kitą pradėjo lipti per apsaugos barjerą ir talžyti žiūrovus. Žinoma, daugiausiai kliuvo tam, kuris mojavo programėle. Ledo ritulininkas Maikas Milberis (Mike Milbury) apdaužė „Rangers" gerbėją jo paties batu. Iš viso į tribūnas įsiveržė 18 žaidėjų.
Nenuostabu, kad muštynių netrūksta amerikietiškame futbole, tačiau jos nėra retenybė ir žaidime, kuriame sportininkai tiesiogiai nekontaktuoja - beisbole. Principinės varžovės - „Boston Red Sox" ir „New York Yankees" komandos - mušėsi daug kartų. 2003 m. konflikto epicentre atsidūrė net „jankių" treneris, 72-ejų senjoras Donas Zimeris (Don Zimmer), kuris buvo be ceremonijų pargriautas.
1998 m. NBA rungtynėse nukentėjo krepšinio treneris Džefas van Gandis (Jeff Van Gundy). „New York Knicks" strategas išbėgo į aikštę, kilus jo auklėtinių muštynėms su „Miami Heat", ir bandė sustabdyti 208 cm ūgio galiūną Alonsą Morningą (Alonzo Mourning). Smulkaus sudėjimo treneris atsidūrė po žaidėjų minios kojomis, bet kažkokiu stebuklingu būdu išvengė rimtų sužalojimų.
Kai sudarinėjami garsiausių sporto muštynių „topai", viršūnėje dažniausiai atsiduria konfliktas, kilęs per 2004 m. lapkričio NBA rungtynes Detroite, kuriose susidūrė „Detroit Pistons" ir „Indiana Pacers". Likus žaisti 46 sek., „Pacers" puolėjas Ronas Artestas prasižengė prieš Beną Volesą (Ben Wallace). Jų susirėmimas peraugo į muštynes, kuriose dalyvavo beveik visi krepšininkai.
Kai incidentas beveik išsisėmė, „Pistons" sirgalius metė į R.Artestą gėrimo stiklinę. Šis kartu su komandos draugais šoko daužyti žiūrovus, muštynės vyko ir tribūnose, ir aikštelėje. Po mačo 5 „Pacers" ir 4 „Pistons" žaidėjai buvo diskvalifikuoti. Bendrai jie praleido 146 rungtynes ir dėl neišmokėtų algų neteko 11 mln. JAV dolerių. R.Artestas buvo diskvalifikuotas visam sezonui.
2018 m. Filipinų ir Australijos rinktinės įrodė, kad muštis mėgsta ne tik NBA krepšininkai. Pasaulio čempionato atrankos mačas Filipinuose dėl masinių muštynių buvo pusvalandžiui sustabdytas trečiajame kėlinyje. Teisėjai iš aikštelės išvarė 4 australus ir net 9 filipiniečius. Šie liko žaisti trise, bet netrukus du iš jų gavo penktąsias pražangas, todėl rungtynes teko nutraukti.
Grįžkime prie sporto šakos, nuo kurios pradėjome - futbolo. 1984 m. kovos menų įgūdžius pademonstravo legendinis Diegas Maradona (Diego Maradona), tuo metu atstovavęs „Barcelona" ekipai. Ispanijos taurės turnyro finale, kurį „Barsa" 0:1 pralaimėjo Madrido klubui „Atletico", argentinietis buvo nuolat daužomas ir įžeidinėjamas. Galų gale kantrybė trūko, D.Maradona vienam varžovui trinktelėjo galva į veidą, kitam smogė alkūne, o trečią nokautavo keliu. Išvydę lyderio pavyzdį, varžovus pradėjo spardyti dar keli „Barsos" futbolininkai. Sirgaliai taip pat neliko nuošalyje. Jie mėtė įvairius daiktus į žaidėjus, trenerius ir net fotografus. Šeši žmonės buvo sužeisti.
Visgi garsiausią smūgį ne į kamuolį atliko Prancūzijos futbolininkas Erikas Kantona (Eric Cantona). 1995 m. jis atstovavo „Manchester United" ir mače su Londono „Crystal Palace" buvo pašalintas iš aikštės už šiurkščią pražangą. Eidamas link drabužinės, prancūzas išgirdo įžeidžiančius varžovų sirgaliaus žodžius ir atsakė efektingu kung-fu stiliaus smūgiu koja. Paskui pridėjo ir kelis smūgius rankomis. Už šiuos veiksmus E.Kantona sulaukė aštuonių mėnesių diskvalifikacijos. Teismas jam skyrė dvi savaites kalėjimo, futbolininkas padavė apeliaciją ir belangės išvengė.
Tai - tik keli garsiausi sporto mušeikų žygiai. Šalia tokių vyrukų, kaip R.Artestas ar E.Kantona, varžovui kepštelėjęs Neimaras atrodo kaip baikštus kūdikėlis.