Finalinė loterija

„Visas čempionatas, visos rungtynės buvo įspūdingos. Toks buvo ir finalas. Nuo pirmos iki paskutinės minutės tvyrojo įtampa, negana to, buvo ir 11 m baudiniai. Manau, visiems futbolo sirgaliams tai buvo atgaiva", - kalbėjo legendinis mūsų šalies futbolininkas.

A.Narbekovas finale palaikė Italijos rinktinę. „Tiesiog italai man buvo prie širdies. Taip pat nepatiko ir anglų „stūmimas". Nepatiko ir jų pusfinalio dvikova su danais, kur ir teisėjavimas buvo įdomus, ir įvartis negražus, kai buvo skirtas neaiškus 11 m baudinys", - pridūrė olimpinis čempionas.

Tiesa, italai nebuvo A.Narbekovo pagrindiniai favoritai nuo Europos čempionato pradžios. Dar prieš prasidedant futbolo mūšiams pirmi jo „sąraše" buvo vokiečiai. Paskui, kaip ir dauguma, po pirmenybių starte patirtos Danijos komandos nelaimės, kai Kristianas Eriksenas (Christian Eriksen) sukniubo, buvo gaivinamas ir išgabentas į ligoninę, legendinis Lietuvos futbolininkas taip pat simpatizavo danams, tapusiems visų širdžių čempionais.

„Kitų komandų atžvilgiu buvau neutralus. Nors, bet kuriuo atveju, finale norėjau, kad laimėtų italai", - teigė A.Narbekovas.

Pirmasis Europos futbolo čempionato finalo rungtynių įvartis buvo pelnytas 1:56 min. Italų vartų sargą nuginklavo anglas Lukas Šo (Luke Shaw). Pastarasis šūvis yra greičiausias Europos čempionato finalų įvartis ir penktas greičiausias turnyro istorijoje. Išlyginamojo įvarčio teko ilgokai palaukti. Tik 67-ąją min. pasižymėjo italas Leonardas Bonučis (Leonardo Bonucci). Jis tapo vyriausiu futbolininku, pelniusiu įvartį Senojo žemyno pirmenybių finale. Jam tuomet buvo 34 metai ir 71 diena.

Baudinių loterijoje Italijos komandoje taikliai šaudė Domenikas Berardis (Domenico Berardi), L.Bonučis ir Federikas Bernadeskis (Federico Bernadeschi). O Andrejos Beločio (Andrea Belotti) ir Džiordžinjo (Jorginho) smūgius atrėmė anglų vartininkas Džordanas Pikfordas (Jordan Pickford). Pastarojo „oponentą" - italą Džianluidžį Donarumą (Gianluigi Donnarumma) pavyko nuginkluoti tik Hariui Keinui (Harry Kane) ir Hariui Magvairui (Harry Maguire). Markuso Rašfordo (Marcus Rashford) smūgiuotas kamuolys pataikė į vartų virpstą, o Džeidono Sančo (Jadon Sancho) ir Bukajo Sakos (Bukayo Saka) šūvius atrėmė Italijos komandos vartininkas.

Įdomu tai, jog pastarasis 19-metis žaidėjas aikštėje po keitimo pasirodė tik antrojo kėlinio viduryje, o 21-erių Dž.Sančas ir 23-ejų M.Rašfordas - pratęsimo pabaigoje. Po rungtynių netilo kalbos, jog pastarojo trejeto pasirinkimas, buvo Anglijos ekipos vyriausiojo trenerio Garetos Sautgeito (Gareth Southgate) klaida. Pats strategas to klaida nevadino, bet kaltę prisiėmė: „Atsakomybę prisiimu sau. Aš paskyriau šiuos žaidėjus mušti 11 m baudinius. Bet kuriuo atveju, vis dar tikiu jais."

„Pasirenkami žaidėjai, kurie savimi pasitiki, kurie turėjo įvykdyti užduotį. Įspūdingiausia, jeigu galima taip pasakyti, ir buvo, jog jie suklydo tokioje vietoje, mušant baudinius. Mano manymu, tai yra tik mušančiojo klaida. Jeigu tu gerai muši, vartininkui bus sunku kažką padaryti. Žinoma, matėme, jog buvo daug įtampos, buvo didelis spaudimas. Tiesiog futbolininkai nesusitvarkė su psichologiniais dalykais, su nervais. Kito pasiteisinimo čia nėra. Juk 11 m baudiniai ir taip yra tarsi tam tikra loterija, tad viskas priklauso nuo mušančio žaidėjo. Juk, jei vartininkas ir praleis tą įvartį, jo niekas nekaltins, o jei tu neįmuši, esi kaltas. Tad, manau, tie žaidėjai, o ypač jauni, tiesiog nesusitvarkė su psichologija. Juk jei jau eini mušti, vadinasi, savimi pasitiki ir turi tai padaryti", - įsitikinęs A.Narbekovas.

Pliusai tapo minusais

Dar prieš finalo rungtynes visas Senasis žemynas skambėjo nuo anglų džiaugsmo šūkių „Futbolas grįžta namo". Mat į Europos čempionato finalą Anglijos rinktinė pateko pirmą kartą istorijoje, o lemiama dvikova vyko Londone. Negana to, anglams šiose pirmenybėse buvo tarsi sudarytos „šiltnamio" sąlygos, jiems nereikėjo daug blaškytis po Europą, kaip kitoms rinktinėms, kai EURO 2020 rungtynės vyko skirtinguose miestuose. Tad bent jau patys anglai buvo įsitikinę, kad dabar yra geriausias laikas perrašyti istoriją ir laimėti titulą.

„Anglija buvo vienintelė komanda, kuri mažiausiai važinėjo. Jie beveik visą laiką žaidė namų stadione Londone (tik ketvirtfinalio rungtynės su Ukrainos rinktine vyko Romoje (Italija - aut. past.). Tai anglams jau buvo pliusas. Taip pat juk Londone galėjo būti ir nemažai sirgalių, o po visų buvusių draudimų dėl pandemijos, tai irgi yra tarsi dvyliktasis komandos žaidėjas. Juk priešininkų sirgaliai atvykti negalėjo, nes būtų tekę 10 dienų karantinuotis. Manau, savų sirgalių armija anglams taip pat buvo didelis postūmis", - kalbėjo A.Narbekovas.

Tačiau, pasirodo, net namų sienos anglams nepadėjo.

„Čempionato pabaiga, kurioje laukė 11 m baudiniai, reikalauja vidinio pasiruošimo. 11 m baudinių serijoje futbolininkas tarsi turi viską „išsijungti". Turbūt jauniems žaidėjams nepavyko to padaryti", - pridūrė olimpinis čempionas.

Pastarąjį kartą didžiulį turnyrą, pasaulio čempionatą, anglai laimėjo 1966 m. Europos aukso jie vis dar neturi. Ko vis pritrūksta, kad anglams nepavyksta karaliauti Senajame žemyne?

„Anglų rinktinė dabar yra visai kitokia. Čia yra daug jaunų žaidėjų. Žinoma, jiems dar viskas yra prieš akis. Tokiuose dideliuose turnyruose jauni žaidėjai gali užsigrūdinti. Manau, kitame čempionate jie jau bus daug tvirtesni. Tai buvo geriausias futbolininkų patikrinimas ir patyrimas", - įsitikinęs A.Narbekovas.

Komandinis žaidimas

EURO 2020 netrūko staigmenų ir netikėtų rezultatų. Ne viena lydere laikyta, pavyzdžiui, titulą gynusi Portugalija, pasaulio čempionė Prancūzija ar pajėgi Vokietijos komanda, savo pasirodymus baigė „gerokai per anksti".
A.Narbekovas prie didžiausių netikėtumų, gerąja prasme, priskyrė Danijos bei Šveicarijos rinktinių žaidimą.

„Danai tiesiog „sprogo", o šveicarai irgi rodė puikius rezultatus. Pastarieji iškrito tik ketvirtfinalio mūšyje su ispanais po 11 m baudinių serijos. O labiausiai nuvylė galbūt prancūzai. Iš Prancūzijos bei Vokietijos komandų tikėjausi daugiau. Galvojau, kad kažkas iš šių dviejų ekipų tikrai nueis toliau, taip pat, maniau, kad trejetuke bus ir Ispanijos futbolininkai. Tačiau galiausiai „Futbolas grįžo į Romą", - šypsodamasis kalbėjo olimpinis čempionas.

Pastarąjį kartą Senojo žemyno karalių karūnas italai buvo užsidėję 1968 m. Italija yra ketvirta šalis, laimėjusi daugiau nei vieną Europos čempionatą. Po triskart triumfavusios yra Vokietija ir Ispanija, du sykius trofėjų iškovojo Prancūzija. 53 metai - yra ilgiausia pertrauka Europos čempionatų istorijoje tarp dviejų iškovotų titulų.

Tiesa, EURO 2020 finale Italijos futbolininkai pratęsė nepralaimėtų rungtynių seriją iki 34.

„Tai parodo komandos užsigrūdinimą. Puikiausias to pavyzdys yra 34 nepralošti mačai, - teigė A.Narbekovas. - Matėsi, jog italai džiaugiasi vieni kitais. Italijos komanda buvo tarsi šeima. Tai yra tvirta komanda. Italų vartininkui Džianluidžiui Donarumai (Gianluigi Donnarumma) yra tik 22 metai. Tačiau jis yra superinis. Apie italų gynėjus net nereikia kalbėti, jie su viskuo puikiai susitvarko. Leonardas Bonučis (Leonardo Bonucci), Džiordžijus Kielinis (Giorgio Chiellini) - tai žmonės, turintys daug patirties. O priekyje netrūksta ir jaunų, agresyvių žaidėjų."

„Dievai ir demonai"

Po finalinio Europos futbolo čempionato švilpuko buvo paskelbti ir individualių apdovanojimų savininkai. Geriausiu finalo žaidėju buvo pripažintas L.Bonučis. Jo komandos draugui Dž.Donarumai atiteko geriausio viso čempionato žaidėjo titulas. O „Auksinis batelis", skiriamas rezultatyviausiam žaidėjui, įteiktas Krištianui Ronaldui (Cristiano Ronaldo). Portugalas šiose pirmenybėse pelnė 5 įvarčius ir atliko rezultatyvų perdavimą. Antras čia liko čekas Patrikas Šikas (Patrik Schick), jo sąskaitoje - 5 įvarčiai. Trečias - prancūzas Karimas Benzema (4 įvarčiai). Geriausiu jaunuoju žaidėju pripažintas ispanas Pedri.

„Kam skirčiau geriausio viso čempionato žaidėjo apdovanojimą? Nežinau, sunku pasakyti. Dabar dar visos emocijos sukasi apie finalinių rungtynių pabaigą ir 11 m baudinius. Yra keletas atvejų, kai Dž.Donaruma tikrai parodė savo klasę. Taigi, manau, titulas jam pelnytai įteiktas. Tikrai niekas neturėtų dėl to pykti ar prieštarauti", - įsitikinęs A.Narbekovas.

Medalis visada turi dvi puses, tad nenuostabu, jog mūšiuose būna ne tik didvyriai, tačiau ir „blogiečiai". Pastarasis „įvertinimas" ne kartą buvo klijuojamas pirmenybių arbitrams. Žinoma, turbūt didžiausią šurmulį sukėlė anglų ir danų pusfinalio rungtynės, kurias šeimininkai laimėjo 2:1. Pratęsimo metu už Joakimo Maelės (Joakim Maehle) pražangą prieš į baudos aikštelę įsiveržusį Rahimą Sterlingą (Raheem Sterling) buvo skirtas 11 m baudinys. Vaizdo įraše buvo matyti, jog kontakto nebuvo arba jis buvo minimalus, tačiau teisėjas „pasikonsultavęs" su VAR savo sprendimo nekeitė. Pirmąjį Hario Keino (Harry Kane) bandymą danų vartininkas atrėmė, bet atšokusį kamuolį antru bandymu britas nukreipė į vartus ir tikslą pasiekė.

„Atrodo, jog teisėjas turi 30 sek. galimybę nubėgti ir pasižiūrėti vaizdo įrašą. Tačiau šiame mače arbitras to nedarė. Juk iš skirtingų rakursų ir situacija skirtingai gali atrodyti. Arbitras privalėjo nubėgti ir peržiūrėti vaizdo įrašą, o ne pasitikėti, kas jam sakoma. Juk atsakomybė buvo didžiulė, ant kortos buvo pastatyta labai daug", - sakė A.Narbekovas.