Mažas žingsnelis anglams, didelis įvykis Lietuvos futbolui - taip galima apibūdinti sekmadienį Londone vykusį 2018 m. pasaulio čempionato atrankos varžybų mačą. Juk mūsų rinktinė anaiptol ne kiekvieną dieną rungtyniauja Vemblio stadione. Lietuviai pralaimėjo 0:2, bet džiaugėsi, kad bandė žaisti ir Vemblyje pasirodė geriau nei užpernai. „Sporto gyvenimo“ kalbinti futbolo specialistai sutinka - progresas yra. Kita vertus, tokio pagerėjimo neužtenka, kad lietuviai pagąsdintų net ir ne pačias geriausias rungtynes sužaidusius anglus.
Žingsnelis į priekį
Burtai ilgai nelėmė lietuviams susitikti su futbolo pradininkais anglais, bet likimas grąžino skolą, ir šių rinktinių keliai susikirto jau antrame atrankos cikle iš eilės. Nori nenori prašosi palyginimas. Beveik lygiai prieš dvejus metus, 2015 m. kovos 27 d., Lietuvos komanda Vemblyje pralaimėjo 0:4. Šįkart įvarčių praleista perpus mažiau, po mačo treneris Edgaras Jankauskas didžiavosi auklėtiniais, futbolininkai įžvelgė tobulėjimą.
Ar komandai tikrai pavyko žengti žingsnį į priekį, paklausėme dviejų futbolo specialistų - Vilniaus „Žalgirio“ trenerio Valdo Dambrausko ir buvusio rinktinės saugo Tomo Ražanausko. Pasak V.Dambrausko, lyginti sunku: „Tai kitas atrankos ciklas. Dalis žaidėjų tie patys, bet yra kiti treneriai, kita taktika, kitas pasirengimas. Taip, aš matau tam tikrą progresą, visi jį mato. Kartelė turi būti keliama. Su tokiomis komandomis kaip Anglijos mes kovoti galime, bet šiandien dar nėra labai realu jas nugalėti, atimti taškus. Tai parodė ir šios rungtynės.“
T.Ražanausko nuomone, pasirodymas buvo geresnis nei užpernai: „Pirmiausiai pozityvas matomas iš rezultato. Manau, kad vyrai sužaidė pagal savo galimybes. Sukurti kažką daugiau nebuvo taip paprasta. Momentais rinktinė žaidė drąsiau, sukūrė progas. Mano nuomone, po truputį einame į priekį. Nekreipiant dėmesio į tokius skaičius, kaip kamuolio kontrolė, smūgiai į vartus, vaizdas buvo kiek geresnis nei užpernai. Aišku, galima sakyti, kad šįkart anglai žaidė kitaip, bet ir mūsų rinktinė dabar atrodo labiau pasitikinti savimi.“
Kitokie anglai
Abiejose rinktinėse netrūko nuostolių. Anglijos ekipoje jų buvo daugiau, tačiau ten ir pasirinkimas didesnis. „Rečiau į aikštę išeinantys žaidėjai kartais tampa net pavojingesni, nes jie nori įrodyti visai tautai, kad gali žaisti rinktinėje. Yra dvi medalio pusės. Kas geriau - ar senbuviai, ar nauji žmonės? Ar tos vadinamosios žvaigždės atiduos visas jėgas, ar jas taupys ir galvos, su kuo teks žaisti savaitgalį?“ - svarstė T.Ražanauskas. Savo mintį jis iliustravo puolėjo Džermeino Defo (Jermain Defoe) pavyzdžiu. Veteranas ilgai nebuvo kviečiamas į rinktinę, bet mače su lietuviais įmušė pirmąjį įvartį.
V.Dambrauskas, kalbėdamas apie anglų nuostolius, turėjo kiek kitokią nuomonę. „Sakoma, kad Anglijos rinktinei trūko žaidėjų, bet jiems tai nesvarbu, nes ten galima suburti dar tris ar keturias panašaus lygio komandas. Tačiau tos kalbos nėra labai teisingos. Taip, mums gal ir nebuvo didelio skirtumo, ar viduryje žais Erikas Dajeris (Eric Dier), ar Džordanas Hendersonas (Jordan Henderson), ar priekyje bus Haris Keinas (Harry Kane), ar Dž.Defo. Tačiau manau, kad anglams tai turi įtaką. Rinktinė vis tiek turi stipriausius 13-14 žaidėjų, ir kai nėra lyderių, jų komandai trūksta“, - sakė „Žalgirio“ treneris.
Jis akcentavo, kad Gareto Sautgeito (Gareth Southgate) treniruojama Anglijos rinktinė yra kiek kitokia, nei būdavo anksčiau: „Jiems pavyko įmušti sąlygiškai greitą įvartį ir nusiraminti, neforsuoti įvykių, bet manau, kad anglai nebuvo tokie energingi kaip draugiškose rungtynėse su vokiečiais ar dar anksčiau, kai rinktinę treniravo Rojus Hodžsonas (Roy Hodgson). G.Sautgeito komanda yra kiek kitokia, ji labiau apgalvoja veiksmus. Ir anglų spaudoje prieš rungtynes teko skaityti, kad treneris akcentavo, jog reikia žaisti kantriai. Kita vertus, manau, kad mažesnį intensyvumą lėmė ir mūsų žaidimas. Ties savo baudos aikštele, kad ir žaisdami gynybinį futbolą, mes palikome nedaug erdvės anglų veiksmams.“
Grįžkime prie T.Ražanausko minties, kad garsūs futbolininkai, žaisdami rinktinėje, gali jai skirti ne visą dėmesį, daugiau galvoti apie klubų reikalus. Ne vienus metus Anglijoje gyvenęs V.Dambrauskas įsitikinęs, kad taip ir yra. „Tai yra žmogiška. Anglijos žaidėjams rinktinė nėra gyvenimo iššūkis. Ten labai gili klubinė kultūra. Kiekvienas futbolininkas, ypač žaidžiantis viename klube ilgą laiką, kaip prioritetą visada rinksis klubą. Tai labai pastebima ir žiūrint į aistruolius. Anglijos rinktinę labiausiai palaiko aistruoliai tų klubų, kurie galbūt žaidžia ne „Premier“ lygoje, o antrajame ar trečiajame divizionuose. Anglai sako, kad gerbia kiekvieną varžovą, tačiau normalu, kad jei žaidi su vokiečiais ir po kelių dienų susitinki su lietuviais, kurių pavardės Anglijoje visiškai nežinomos, nesusikaupsi taip, kaip žaisdamas už „Manchester City“ prieš „Manchester United“. Vienintelis dalykas, kuris juos veda į priekį, yra didelis visuomenės dėmesys. Niekas nenori atsidurti pirmuosiuose puslapiuose dėl negatyvių priežasčių“, - teigė V.Dambrauskas.
Ar statyti autobusą?
Akivaizdu, kad lietuvių ir anglų požiūris į rungtynes buvo skirtingas. Tai liudija atsiliepimai apie žaidimą. Lietuviai akcentuoja, kad bandė ne tik gintis. „Mūsų meistriškumas nėra toks aukštas kaip anglų, bet svarbiausia, kad mes bandome žaisti“, - sakė saugas Mantas Kuklys. Lietuviai nenori aklinos gynybos, futbolo pasaulyje vadinamos autobuso statymu. Tačiau Anglijos žiniasklaida mūsiškių žaidimą ir įvertino būtent kaip autobuso statymą.
Britų žurnalistai turbūt nėra matę, kokį autobusą lietuviai kartais pastatydavo anksčiau. Tačiau galbūt rungtynėse su daug stipresne komanda jį verta statyti? Gal geriau tik gintis? „Tai amžinas klausimas, amžina kova tarp futbolo racionalistų ir idealistų. Ar geriau bandyti žaisti gražiai, kad ir su kuo žaistum, bandyti spausti, laikyti kamuolį? Bet racionalistai sako: koks skirtumas, kaip tu iškovoji rezultatą? Vienos nuomonės nėra. Jei visada bandysime žaisti, bet niekada nelaimėsime taškų, bus blogai. Tačiau jei tik bandysime gintis, nesimokysime kurti, vis tiek ne visada paimsime taškus, vėlgi nebus gerai. Visada reikia ieškoti kompromiso. Pripažinti sau, kada tu gali žaisti vienaip, kada - kitaip. Manau, dabartinis trenerių štabas taip ir daro, rengia komandą konkrečioms rungtynėms prieš konkrečius varžovus. Tai neblogai pavyksta“, - samprotavo V.Dambrauskas.
T.Ražanauskas džiaugėsi, kad lietuvių požiūris pasikeitė ir aklinos gynybos dabar nėra: „Manau, vis tiek geriau bandyti žaisti. Jei sukuri pavojingus momentus, galima tikėtis džiugaus scenarijaus. O statyti autobusą irgi reikia mokėti. Tai dar negarantuoja, kad praleisi mažiau. Net jei komanda aklai pereina į gynybą, vis tiek reikia turėti fizinių savybių, kad kažkas išbėgtų į priekį, kontratakuotų. Ar mes turime tokių žaidėjų, kurie galėtų anglus nustebinti greičiu? Manau, kad ne.“
Atrankos varžybų šeštojo turo rungtynes lietuviai žais birželio 10 d. Jie savo aikštėje susitiks su slovakais.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika" priedą „Sporto gyvenimas"