respublika.lt

Futbolui laikas kraustytis iš stadionų į sales? (2)

2021 spalio 10 14:30:33
Arūnas ABROMAITIS

Salės futbolo pasaulio čempionatas vadinamas didžiausiu kada nors Lietuvoje vykusiu sporto renginiu, tačiau iš pirmo žvilgsnio lietuviams jis nebuvo panašus į didelę sporto šventę. Daugelyje rungtynių tribūnose švilpavo vėjai, o mūsų rinktinė, nors ir garbingai priešinosi varžovams, nepateko į aštuntfinalį. Be to, mūsiškių gretose kilo ne vienas konfliktas tarp trenerio ir žaidėjų. Visgi yra kita medalio pusė - Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius neabejoja, kad čempionatas prisidės prie salės futbolo populiarinimo ir infrastruktūros gerinimo mūsų šalyje. O salėse lietuviai rezultatų gali pasiekti daug greičiau nei didžiajame futbole, kuriame jiems taip nesiseka.

×
nuotr. 1 nuotr.
Pasaulio čempionato auksą namo išsivežė Portugalijos rinktinė. EPA-Eltos nuotr.

 

Rugsėjo 12 d. prasidėjęs, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vykęs devintasis salės futbolo pasaulio čempionatas finišavo praėjusį sekmadienį. Jį pradėjo 24 rinktinės, paskutinę varžybų dieną medalius dalijosi 4. Auksas pirmą kartą istorijoje atiteko portugalams, kurie finale Kaune 2:1 įveikė titulo neapgynusią Argentinos rinktinę. Kovoje dėl bronzos brazilai 4:2 nugalėjo Kazachstano futbolininkus.

Lietuvos rinktinei čempionatas baigėsi daug greičiau. Ji A grupėje 1:2 pralaimėjo Venesuelai, 0:3 - Kazachstanui ir 2:6 - Kosta Rikai. Nors atrodo, kad rezultatai yra „į vienus vartus", iš tiesų lietuviai vilčių patekti į aštuntfinalį neprarado iki paskutinių rungtynių antrojo kėlinio, per kurį, deja, „sugriuvo".

Didžiąją čempionato dalį jo vizitine kortele buvo pustuštės tribūnos. Žiūrovai neskubėjo net ir į Lietuvos rinktinės rungtynes. Mače su Venesuela apsilankė maždaug 1,5 tūkst., su Kazachstanu - 2 tūkst., su Kosta Rika - 3,5 tūkst. sirgalių.

Sulaukus lemiamų kovų, reikalai kiek pasitaisė. Argentinos ir Brazilijos pusfinalio kovą Kaune stebėjo 3349, Portugalijos ir Kazachstano mačą - 2052 žiūrovai. Į rungtynes dėl bronzos atėjo 6374, į finalą - net 8498 futbolo gerbėjai.

Dviejuose paskutiniuose mačuose apsilankė Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) prezidentas Džanis Infantinas (Gianni Infantino), kuris negailėjo pagyrų. Be abejo, girdint jo pagyras, reikia neužmiršti, kad tokia duoklė organizatoriams yra įprastas, beveik privalomas mandagumas.

- Po čempionato sulaukėte pagyrų iš Dž.Infantino, o kaip jūs, organizatoriai, vertinate turnyrą? Ar jau galima su palengvėjimu pasakyti, kad čempionatas surengtas sėkmingai? - paklausėme Edgaro STANKEVIČIAUS.

- Galima teigti, kad čempionatas pavyko gerai. Tiek FIFA prezidentas, tiek generalinė sekretorė Fatma Samoura, kuri buvo atvykusi čempionato pradžioje, tiek FIFA organizacinis komitetas yra patenkinti. Patenkintos ir komandos, todėl manau, kad iš organizacinės pusės padarėme viską. Problemų nebuvo ir su infrastruktūra, logistika, viešbučiais. Aišku, visada yra taisytinų dalykų, to neišvengsi. Norėjosi didesnio lankomumo. Tikėjomės, kad susirinks daugiau žmonių bent Lietuvos rinktinės rungtynėse. Pakišo koją tai, kad gyvename pandemijos laikais, dėl to nesulaukėme tiek svečių iš užsienio, kiek planavome.

- „Wikipedia" nurodo, kad lankomumo vidurkis buvo 1226 žiūrovai. Ar šis skaičius teisingas?

- Paprašėme bilietų platintojų oficialios statistikos ir ją gavę galėsime tiksliai pasakyti, kiek buvo žiūrovų. Mano nuomone, realus vidurkis turėtų būti apie 1,5 tūkstančio. Tačiau platintojai geriausiai žino, kiek buvo parduota bilietų.

- Tikėjotės, kad į rungtynes, kuriose nežaidė lietuviai, ateis daugiau žmonių? Juk iki čempionato retas lietuvis buvo susipažinęs su šia futbolo atmaina.

- Sakyčiau, daugiau žiūrovų galėjo būti būtent lietuvių rungtynėse, o kitų rinktinių rungtynės buvo lankomos gana gausiai. Pavyzdžiui, žiūrovai neblogai rinkosi Klaipėdoje, nors lietuviai ten nežaidė. Jei lygintume su 2011 m. Europos krepšinio čempionatu, ten rungtynėse, kuriose nežaidė Lietuvos rinktinė, vidurkiai irgi nebuvo įspūdingi. Turint galvoje, kad kalbame apie salės futbolą, o ne krepšinį, skaičiai nebuvo tokie blogi. Taip, jie visada gali būti geresni, bet lankomumą vertiname normaliai. Mūsų tikslas, kad kuo daugiau žmonių pamatytų pusfinalius ir finalą. Juose skaičiai buvo neblogi.

- Skelbiama, kad čempionato biudžetas buvo beveik 17 mln. eurų ir didžiąją jo dalį įnešė FIFA. Jeigu didžiąją dalį įnešė FIFA, ar Lietuvos futbolo federacijos atveju galima kalbėti apie nuostolius arba pelną?

- Kai bus atliktas auditas, bus galima tiksliai pasakyti, ar turėjome kažkokius nuostolius, ar neturėjome. Manau, nuostolių neturėtų būti ir papildomų išlaidų neprireiks.

- Kokia suma prie čempionato organizavimo prisidėjo Lietuvos valstybė?

- Iš valstybės biudžeto skirta 1,439 mln. eurų ir mes šiais pinigais padengėme Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos arenų kaštus, taip pat sumokėjome už sales, kuriose vyko treniruočių procesas. Pernai iš valstybės biudžeto tam skirtas 1 mln. eurų, šiemet pažadėti 439 tūkst. eurų. Valstybės skirtų pinigų visiškai neužteko sumokėti už arenas, skirtumą sumokėjo pati futbolo federacija. Be to, valstybė prisidėjo tuo, kad įsigijo tris salės futbolui skirto parketo komplektus.

- 2011 m. Europos krepšinio čempionato liekamoji vertė Lietuvai buvo aiški - didelės naujos arenos. Kokią liekamąją vertę paliks salės futbolo čempionatas?

- Čempionatas buvo transliuojamas tiesiogiai daugiau nei 120 šalių, jis sulaukė didelio dėmesio užsienyje. Pavyzdžiui, Argentinos ir Brazilijos pusfinalio rungtynes transliavo nacionaliniai kanalai. Turnyrą stebėjo ir garsūs didžiojo futbolo žaidėjai, taigi garsas apie Lietuvą nuėjo toli. Kaip minėjau, iš pačios Lietuvos valstybės šis čempionatas didelių kaštų nepareikalavo. O turistai, kad ir kiek jų būtų, atvyko, mokėjo už apgyvendinimo paslaugas ir t.t. Daug kas sužinojo apie Lietuvą, tiek komandų, tiek delegacijų įspūdžiai buvo teigiami. Kai kurie iš jų planuoja grįžti su šeimomis.

Kalbant apie futbolą, tikrai pravers jau minėti parketo komplektai. Iki šiol pas mus nebuvo tinkamos dangos salės futbolui žaisti. Dabar šie komplektai bus naudojami. Jau spalio pabaigoje Kauno „Žalgiris" dalyvaus Čempionų lygoje, varžybos vyks Kaune būtent ant šio parketo. Apskritai turėsime tris arenas, kuriose galėsime žaisti nacionalinio čempionato rungtynes.

Be to, Lietuvos žmonės sužinojo apie salės futbolą ir tikimės, kad tai padės plėtotis šiai futbolo atšakai. Turime Kauno „Žalgirio" salės futbolo akademiją ir kitas vaikų akademijų užuomazgas. Federacija norėtų, kad atsirastų ir jaunimo rinktinė. Investavus pastangų ir lėšų, salės futbole rezultatą galima pasiekti greičiau nei salės futbolą.

- Krepšinyje kai kurios valstybės, pamačiusios, kad labai sunku patekti į elitą, daugiau investavo į krepšinį 3x3. Efektas būdavo greitai pastebimas. Gal Lietuvoje prioritetu reikėtų paskelbti salės futbolą, jei didžiajame futbole sekasi taip prastai?

- Krepšinis 3x3 tapo olimpine sporto šaka ir labai tikiuosi, kad salės futbolas to taip pat sulauks - bus žaidžiamas olimpinėse žaidynėse. Tiek salės, tiek paplūdimio futbole konkurencija yra žymiai mažesnė nei didžiajame. Investavęs laiko, pastangų ir išteklių, gali pasiekti rezultatą. Pavyzdžiui, Lietuvos paplūdimio futbolo rinktinė atrankos varžybose kaip lygi kovojo su stipriais varžovais. Salės rinktinė irgi tikrai nepadarė gėdos, buvo konkurencinga kovoje su daug aukščiau reitinge esančiomis komandomis. Manau, kai spalio viduryje bus paskelbtas naujas reitingas, Lietuva jame pakils. Tikrai matome strategines kryptis, kur galima investuoti ir tikėtis geresnio rezultato nei didžiajame futbole, kuriame konkurencija yra milžiniška.

- Viešumą pasiekė ne vienas su Lietuvos salės futbolo rinktine susijęs skandalas. Prieš čempionatą kalbėta apie trenerio Jevgenijaus Ryvkino konfliktą su futbolininku Jurijumi Jeremejevu, čempionato metu - apie konfliktą su Artūru Juchno. Kokia federacijos pozicija šiuo klausimu. Vykdomas kažkoks tyrimas ar viskas palikta išsiaiškinti pačiai komandai jos viduje?

- Tikrai sekėme visą treniruočių procesą. Manau, tai yra išpūstas burbulas. Pirmas konfliktas buvo tarp trenerio ir vieno geriausių mūsų žaidėjų J.Jeremejevo. Tai sena istorija ir treneris žaidėjui buvo suteikęs ne vieną šansą. Gaila, kad žaidėjas nesupranta realios situacijos. Futbolininkus renkasi treneris, federacija į tai nesikiša. Jei treneris vieno ar kito žaidėjo rinktinėje nemato, vadinasi, tam žaidėjui vietos ir nėra. Federacija jo tikrai nebruks, neįsakinės treneriui.

Dėl A.Juchno, tas konfliktas buvo plačiai ištransliuotas, bet nemanau, kad ten įvyko kažkas ypatingo. Tik gaila, kad futbolininkas ruošėsi, dirbo, federacija investavo į jo pasiruošimą, o prieš lemiamas rungtynes jis „lengva ranka" palieka rinktinę. Tai gana skaudu. Bet komanda viduje tai priėmė normaliai, nebuvo noro žūtbūt sulaikyti A.Juchno. Tai daug ką pasako. Neverta kaltinti trenerio, kad vienas ar kitas žaidėjas paliko komandą prieš čempionatą ar jam vykstant. Mes tikrai pasitikėjome treneriu, jo priimtais sprendimais.

Federacijos sprendimas

Ketvirtadienį įvyko Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto posėdis, kurio metu svarstytas ir salės futbolo rinktinės trenerio klausimas. Komitetas išklausė Jevgenijaus Ryvkino ataskaitą, padėkojo jam už darbą ir nutarė sutarties nepratęsti. Taigi salės futbolo rinktinei bus ieškoma naujo trenerio.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKIMAS: Tvyrant santykių šaltukui tarp Pekino ir Vilniaus, trečiadienį keli opozicijai priklausantys Seimo nariai susitiko su Kinijos diplomatais.
  • ATSISTATYDINIMAS: Buvęs Austrijos kancleris ir jauniausias pasaulyje vyriausybės vadovas Sebastianas Kurzas ketvirtadienį ketina paskelbti apie savo atsistatydinimą iš Austrijos liaudies partijos pirmininko pareigų ir visišką pasitraukimą iš nacionalinės politikos.
  • NUOMA: Seimo valdyba vėl leido nuomotis mašinas iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.
  • PARODA: Ketvirtadienio vakarą Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – A. ir P. Galaunių namuose bus atidaryta paroda „Moder… Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“ atidarymas.
  • PATYČIOS: Prancūzijos parlamentas trečiadienį pradėjo nagrinėti įstatymo projektą, pagal kurį už patyčias mokykloje būtų baudžiama iki trejų metų kalėjimo.
  • AUTOMOBILIAI: Lietuvoje sausio-lapkričio mėnesiais įregistruota apie 32.900 naujų lengvųjų automobilių – 15,2% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (38.820).
  • VAKCINACIJA: Europos Sąjungai laikas „pamąstyti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID, trečiadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, nors ir pabrėžė, kad nuspręsti turi valstybių narių vyriausybės.
  • PRITARĖ: Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pasienyje su Baltarusija dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį.
  • GINČAS: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinės vienos didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ ir jos smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus ginčą dėl 81,25 mln. Eur žalos už bandymus stabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimą.
  • DERYBOS: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs tiesioginių derybų su Rusija, skirtų užbaigti aštuonerių metų karą su prorusiškais separatistais jo šalies rytuose.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar vaikai turi turėti galimybę nuspręsti skiepytis be tėvų sutikimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +5 C

-2 +3 C

 

-10 +3 C

0 +6 C

-3 +2 C

 

-3 0 C

0-12 m/s

0-13 m/s

 

0-6 m/s