Futbolo skolų kupra

Pernai E.Stankevičiui teko pripažinti, kad federacija ilgą laiką tvarkėsi neūkiškai ir nekontroliavo finansų. Vakar, pristatant LFF 2020 m. biudžetą, generalinis sekretorius papasakojo, ką pavyko nuveikti skolų mažinimo srityje.

„Skolos tiekėjams sumažėjo nuo 1,2 mln. iki 0,587 mln. eurų. Taip, dar turime skolų, bet džiugina tai, kad, kaip sakėme pernai, buvo planuotas 1 mln. eurų kredito linijos atidarymas, o panaudoję iš jos turime per 700 tūkst. Tai reiškia, kad praėjusių metų biudžete nepanaudojome visos sumos. Ką dar pavyko padaryti, tai susiderėti su UEFA dėl paskolos perskirstymo grafiko. Šiemet UEFA grąžinsime 200 tūkst. eurų, o pagal ankstesnį variantą turėjo būti 400 tūkst.“, - teigė E.Stankevičius.

Bėda ta, kad skola tiekėjams - 587 tūkst. eurų - yra tik ledkalnio viršūnė. Bendras įsiskolinimas daug didesnis. Europos futbolo asociacijų sąjungai (UEFA) federacija skolinga 1,8 mln. Viename komerciniame banke atidaryta kredito linija, per kurią pasiskolinta 756 tūkst. Bendra suma - maždaug 3,143 mln. eurų.

Iki balandžio federacija planuoja padengti skolas pagal kredito liniją ir grąžinti UEFA 200 tūkst. eurų. Taip bendras įsiskolinimas sumažėtų beveik milijonu, bet vis tiek išliktų didelis. Negana to, yra reiškinys, kurį E.Stankevičius vadina abejotinomis skolomis. Pasak generalinio sekretoriaus, jos velkasi nuo 2011 m. Per 2019-uosius abejotinas skolas pavyko sumažinti 150 tūkst., o kiek jų iš viso yra, nenurodoma.

Maždaug prieš metus rašėme, kad VMI atliko federacijos 2013-2016 m. veiklos patikrinimą ir nustatė daug pažeidimų. Per metus papildomai priskaičiuotų mokesčių ir baudų sumą pavyko sumažinti 200 tūkst. eurų. Lieka maždaug 700 tūkst., kurių reikalauja VMI ir kurių federacija nenori mokėti.

„Einame į teismą, turėsime pirmąją teismų praktiką, susijusią su šia sritimi. Norisi turėti teisinę praktiką, nes skaičiai mūsų netenkina. Norisi turėti adekvatesnius skaičius. Tikėtina, kad teisinis ginčas užsitęs vienerius, o gal ir kelerius metus. Tikrai ginsime savo poziciją, nes manome, kad skola yra gerokai per didelė“, - sakė E.Stankevičius. Ginčų su VMI gali būti ir daugiau, nes 2019 m. pabaigoje federacija sužinojo, kad pradėtas mokestinis patikrinimas dukterinėje LFF įmonėje - UAB „Futbolo stadionas“.

Vykdomojo komiteto patvirtintas federacijos 2020 m. biudžetas yra 8,78 mln. eurų. Pernai jis buvo šiek tiek mažesnis - 8,72 mln. Federacija žada taupyti užmokesčio fondo, administracinių sąnaudų srityse. Pavyzdžiui, užmokesčio fondas 2018 m. buvo beveik 1,6 mln., pernai jis sumažėjo iki 1,2 mln., o šiemet dar truputį mažės - iki 1,1 mln.

Didžiąją dalį lėšų LFF gaus iš UEFA ir Tarptautinės futbolo federacijos. Visgi didelės tarptautinių organizacijų injekcijos negarantuoja, kad biudžete neatsivers skylė. 1,5 mln. eurų planuojama surinkti iš projektinės veiklos. „Nebijau pasakyti, kad turime deficitinį biudžetą. Bus didelis iššūkis surinkti papildomą finansavimą, norint gyventi pagal tai, ką patvirtino vykdomasis komitetas. 1,5 mln. eurų yra ta suma, kurią federacijos darbuotojams reikės surinkti iš darbo su rėmėjais, projektų pritraukimo, kaštų efektyvinimo. Šis skaičius - 1,5 mln. eurų - kelia nerimą“, - neslėpė E.Stankevičius.