Mažoji šeimininkė

Praėjusių metų spalio 16 d. futbolininkė tapo mama. 28-erių Gretos ir 29-erių Manfredo šeimoje gimė dukrytė.

„Iš tiesų gerai sekasi susitvarkyti su naujomis pareigomis. Manau, jau buvo pats laikas susilaukti vaikelio. Netgi atrodo, kad niekas labai ir nepasikeitė, - pasakojo G.Lukjančukė. - Aišku, visada turi kažkokį išankstinį įsivaizdavimą. Kalbant apie motinystę, žinoma, pradžia buvo sunki. Galbūt netgi sunkesnė nei įsivaizdavau. Juk įsivaizduoti gali, kad viskas bus nuspalvinta rožine spalva, viskas bus gražu, tačiau visko būna. Taigi ir čia buvo visko, visokių rūpesčių. Reikėjo kažkiek susigyventi ir su dukryte, ir su pačia savimi, ir su nauja situacija."

Pora dukrą pavadino Kornelijos vardu. Pasak G.Lukjančukės, ilgų apmąstymų ir paieškų vardui neprireikė.

„Amžiną atilsį vyro močiutė spėjo dar išrinkti vardą. Taigi jos garbei ir palikome tokį", - pridūrė futbolininkė.

Natūralu, jog įprastai sportininkai gyvena griežtu režimu, didžiąją jų dienotvarkės dalį sudaro treniruotės, varžybos. Tačiau natūralu, jog pagausėjus šeimai grafikas pasikeičia. Dabar, pasak G.Lukjančukės, visa rutina priklauso nuo dukrytės.

„Bandau išnaudoti kiekvieną miego „tarpelį". Vyras, žinoma, padeda. Būna, išvažiuoja su vežimėliu į lauką ir man duoda truputį laisvo laiko. Tačiau, aišku, viskas dabar vyksta pagal dukrytę, ji dabar - namų „šeimininkė", - šypsodamasi teigė futbolininkė.

Tiesa, pripažįsta G.Lukjančukė, sporto jos gyvenime pastaruoju metu kažkiek yra, nors į futbolo aikštelę neišbėga. „Laukiu geresnių orų. Nors Šiauliuose ir nelabai turime sąlygų sportuoti lauke. Tačiau kartais išbėgu pabėgioti, bandau sutvirtėti", - sakė vartininkė.

Žmonos statusas

2019 m. birželio 1 d. Greta ištekėjo už M.Lukjančuko. Šiemet pora švęs draugystės devynerių metų sukaktį. „Iš tikrųjų po vestuvių niekas ir nepasikeitė. Kartais su vyru net pagalvojame, kad per ilgai laukėme, jog susituoktume, draugai skundėsi, kad baliaus ilgai nebuvo (juokiasi). Tačiau galiausiai susituokėme ir, panašu, jog viskas liko taip pat, kaip buvę", - atviravo futbolininkė.

Tiesa, pridūrė G.Lukjančukė, pasikeitė tik pavardė ir „statusas" - žmona. Prie pastarojo truputį reikėjo laiko priprasti. Taip pat reikėjo įprasti ir antrąją pusę vadinti vyru, sutuoktiniu.

Vartininkė, paklausta, ar sunkiau, ar lengviau, kai kartu gyvena du sporto pasaulio atstovai, šiuo atveju - du futbolo atstovai, juk tuomet ir po darbų grįžus namo viena pagrindinių temų vis tiek būna sportas, atsakė, jog dėl to lengviau.

„Tiesiog mes suprantame vienas kitą. Suprantame, kiek reikia paaukoti, kad pasiektum norimą rezultatą, suprantame, ko reikia, kad tą rezultatą pasiektum. Taigi ir dabar jis sudaro man sąlygas, jog turėčiau laiko sau, kad sportuočiau. Jis supranta, kad aš noriu, jog man reikia. Manau, ne visi vyrai suteikia savo žmonoms tokias galimybes, pavyzdžiui, dažniau kažkur išeiti ar pan.", - pridūrė G.Lukjančukė.

Vaizdas iš šalies

Pastarąjį kartą G.Lukjančukė rungtynėse dalyvavo praėjusiais metais, kuomet vasario viduryje vyko Žiemos taurės turnyras (pastarojo sezono varžybos vyksta šiuo metu, titulą ginanti Šiaulių „Gintros" komanda toliau išlieka nenugalima, Rimanto Viktoravičiaus auklėtinės grupių etapą užbaigė įtikinančiu laimėjimu, kuris užtikrino pirmąją vietą A grupėje ir kelialapį į pusfinalį - aut. past.).

„Tada jau laukiausi, - šypsodamasi pasakojo vartininkė. - Kai dukrytė paaugs, žinoma, planuoju grįžti į sportą. Žiūrėsiu, kokia situacija bus komandoje, ar norės, kad grįžčiau į ją. Tačiau futbolą žaidžiu daugiau nei pusę savo gyvenimo, todėl ne taip lengva būtų su juo išvis atsisveikinti. Tad dukrytė paaugs, ir bandysiu vėl įsilieti į komandą. Puikus pavyzdys man yra Simona Veličkaitė. Jos dukrytei jau devyni mėnesiai, o ji su komanda sportuoja jau antrą mėnesį. Manau, ir man pavyks puikiai įsilieti į komandą."

Nors pati šiuo metu ir nežaidžia, G.Lukjančukė toliau intensyviai seka visas „Gintros" naujienas. Dar būdama nėščia eidavo į stadioną pažiūrėti, kaip sekasi kolegėms, o kartais - tiesiog žiūrėdavo rungtynių transliacijas: „Buvo įdomu ir tikrai nuo to neatitrūkau. Ir dabar domiuosi Žiemos turnyru, žinau visus rezultatus."

Žinoma, pripažįsta vartininkė, būti šalia aikštelės daug sunkiau nei aikštelėje.

„Tikrai sunku su tuo susitaikyti. Turbūt sunkiausia buvo, kai buvau nėščia, kai kokius 3-4 mėnesius nebegalėjau sportuoti. Tačiau, jeigu galima taip pasakyti, truputį pagelbėjo ir karantinas. Juk viskas buvo uždaryta. Dėl to buvo šiek tiek lengviau. Visi sėdėjo namuose ir nelabai galėjo sportuoti", - pasakojo futbolininkė.

Būsima sportininkė

Greta - futbolininkė, o Manfredas - futbolo teisėjas. Nors abu pažįsta sporto virtuvę ir žino, kaip ten kartais gali būti sunku, norėtų, kad užaugusi dukra eitų sporto keliu.

„Visi seneliai jau prognozuoja, ar bus tenisininke, ar krepšininke, ar futbolininke. Mažylė dar neišmoko vaikščioti, tačiau visi ją mato kaip būsimą sportininkę, - šypsodamasi teigė futbolininkė. - Iš tikrųjų labai norėčiau, kad dukra būtų sportininkė. Manau, sportas kiekvienam žmogui suteikia daug vertybių. Ypač augant. O jeigu dar žaidi komandoje, tai sustiprina tavo charakterį ir leidžia įgyti tam tikras savybes, kurios tikrai praverčia gyvenime. Manau, sportas yra būtinas kiekvienam. Gali dukra ir neužsikabinti už sporto, tačiau išbandyti tikrai reikėtų."

Nors Kornelija dar visai mažytė, ar pora, žvelgdama į ateitį, pagalvoja apie šeimos pagausėjimą?

„Nežinau (šypsosi), žiūrėsime. Kol kas užtenka vieno vaikelio. Galbūt po metų kitų bus ir kitokių minčių", - atviravo G.Lukjančukė.