Vasario pradžioje Valdas Urbonas buvo paskirtas Lietuvos rinktinės treneriu, o vasaros pradžioje galima skaičiuoti pirmuosius viščiukus. Vadovaujant naujam treneriui, sužaistos trejos atrankos varžybų rungtynės. Kovo 22 d. debiutas buvo nuviliantis - išvykoje 1:2 pralaimėta Liuksemburgui. Birželio 7 d. su ta pačia komanda Vilniuje sužaista lygiosiomis 1:1. Paskui sekė vizitas į Belgradą, ten lietuviai su serbais susitiko pirmadienį.

Po lygiųjų mače su Liuksemburgu paaiškėjo, kad mūsų rinktinė beveik prarado šansus pakilti iš paskutinės B grupės lentelės vietos. To pavyktų išvengti tik įveikus kažką iš stipresnių komandų. Kita vertus, rungtynės su Liuksemburgu įpūtė šiek tiek pozityvumo. Lietuviai sugebėjo išlyginti rezultatą, nors žaidė mažumoje. „Visi vyrai atidavė visas jėgas, šis taškas mums vertas pergalės, jis leis atsispirti ir su pozityvu žiūrėti į priekį“, - sakė V.Urbonas.

Belgrade įžvelgti pozityvumą buvo sunku. Rungtynes galima pavadinti vaiduokliškomis, nes tribūnose sėdėjo tik pora dešimčių sirgalių iš Lietuvos. Serbai negalėjo stebėti rungtynių dėl Europos futbolo asociacijų sąjungos skirtų sankcijų. Vaiduokliška buvo ir mūsų rinktinės gynyba, ypač pirmajame kėlinyje. Per jį serbai įmušė tris įvarčius, bet galėjo įmušti ir 5-6. Lietuviai iki pertraukos neatliko nė vieno smūgio į vartus.

Visgi santūrusis rinktinės treneris išliko labai santūrus ir po šių rungtynių. Jis nepeikė auklėtinių ir netgi įžvelgė kai ką gero. „Per pertrauką pasikalbėjome su vyrais, kad reikia grįžti į žaidimą. Įvyko tam tikri perstatymai sudėtyje, į aikštę įleidome Karolį Chveduką ir padidėjęs žaidėjų skaičius aikštės viduryje davė rezultatą - pradėjome varžovus pasitikti aukščiau ir sukėlėme jiems tam tikrų sunkumų. Džiugu, kad įmušėme įvartį, bet rungtynių pabaigoje praleistas įvartis buvo visiškai nereikalingas“, - teigė V.Urbonas.

Treneris teigė, kad dabar žino, kas gali žaisti ir su kuo galima eiti į priekį. Kitas bandymas eiti į priekį bus rudenį. Lietuviams liko sužaisti penkis atrankos mačus, artimiausios rungtynės įvyks rugsėjo 7 d., kai V.Urbono auklėtiniai Vilniuje susitiks su ukrainiečiais. Rugsėjo 10 d. mūsiškių varžovais Vilniuje bus Europos čempionai portugalai. Dar dvejos rungtynės įvyks spalį, vienos - lapkritį.

Atrankoje dalyvauja 55 rinktinės, suskirstytos į dešimt grupių. Į Europos čempionatą pateks po dvi stipriausias grupių komandas. Dar keturios dalyvės paaiškės po atkrintamųjų varžybų.

Interviu

Apie Europos čempionato atrankos varžybas „Sporto gyvenimas“ kalbėjosi su ilgamečiu Vilniaus „Žalgirio“ žaidėju, futbolo treneriu Stanislovu DANISEVIČIUMI.

- Vadovaujant naujam treneriui Valdui Urbonui, rinktinė sužaidė trejas atrankos rungtynes. Ar pamatėte naujovių, ar kažkas buvo kitaip nei anksčiau?

- V.Urbono braižas skiriasi nuo Edgaro Jankausko, bet nuvilia tai, kad vėl remiamasi tais pačiais senais žaidėjais. Neieškoma rezervų tarp jaunimo, nesimato papildymo. Nėra darbo su jaunimu.

- Tačiau galbūt treneris nemato tinkamo jaunimo todėl, kad jo nėra?

- Gerai sakote, kad nemato. Kai nori, gali ir pamatyti, pasirinkti, bet tai yra sunkus, nevienadienis darbas. Galbūt kartais reikia paaukoti rezultatą, kad rinktinėje pradėtų žaisti 20-21 metų vaikinai. Aišku, jie žaistų avansu, bet... Ir pats žaidėjas turi siekti tikslo, susideda daug dalykų. Faktas, kad remiamasi patikrintais futbolininkais, kurie jau parodė viską, ką gali, šiek tiek nuliūdino. Vienintelis pozityviai atrodęs naujokas yra Domantas Šimkus. Daugiau negaliu pasakyti nieko gero.

- Ar esate matęs, kad rinktinė žaistų taip blogai, kaip pirmajame rungtynių su Serbija kėlinyje?

- Yra buvę daug blogų rungtynių. Kažkada Kaune gavome gal septynis įvarčius nuo gruzinų (iš tiesų 2000 m. lietuviai gruzinams pralaimėjo „tik“ 0:4, net 1:6 tada nusileista vengrams, - red. past.). Nesuprantama tai, žaidėjai atrodė bevaliai. Gali žaisti blogiau, nusileisti meistriškumu, bet ne charakteriu ir noru kovoti. Pavyzdžiui, Vykintas Slivka praranda kamuolį, numoja ranka ir pėstute kulniuoja šalin. Tuo viskas pasakoma.

- Starto sudėtyje buvo penki gynėjai, bet baudos aikštelė atrodė tuščia...

- Jie turi suprasti, kaip reikia gintis. Gali pastatyti ir 10 gynėjų, bet tai nieko neduos. Reikia pasirinkti sistemą, vieną ar kitą, ir ją vystyti viena kryptimi, o ne - vienas rungtynes žaisti taip, o kitas - kitaip. Nėra taip, kad yra Liuksemburgas ir visi kiti. Visos komandos dabar yra aukštesnio lygio už Lietuvą, įskaitant ir Liuksemburgą. Jau praėjo tie laikai, kai galėjome sakyti, kad Liuksemburgas yra kažkokia komandėlė, kurią visi mindo, apžaidžia viena koja.

- Per mačą su Liuksemburgu komentatoriai ne kartą minėjo, kad varžovų žaidėjai lenkia mūsiškius individualiu meistriškumu. Sutinkate su šia nuomone? Lietuvius individualiu meistriškumu lenkia net Liuksemburgo futbolininkai?

- Neverta vartoti žodžio „net“. Individualus meistriškumas skiriasi. Matyt, Liuksemburge darbas per pastarąjį dešimtmetį buvo žymiai kokybiškesnis už Lietuvos futbolo federacijos darbą. Tai ryškiai matosi rinktinių žaidime. Ta Liuksemburgo komandėlė iš tiesų maloniai žiūrisi.

- Su Liuksemburgu daugiau nežaisime, liko portugalai, ukrainiečiai ir serbai. Tikitės, kad pavyks iškovoti daugiau taškų ar taupyklėje taip ir liks tas vienas taškas?

- Futbole būna visko, bet reikia žiūrėti realiai. Bus labai sunku nugriebti kažkokį taškelį. Pagal tą žaidimą, kurį matėme rungtynėse su Serbija, sunku to tikėtis.