Futbolo revoliucija baigėsi rinkimais

Sąjūdžio metamorfozė

Gruodžio 9 d. Lietuvos futbolo padangėje nuaidėjo skardus kovos dėl LFF prezidento posto gongas. Spaudos konferencijoje „Nusikalstama Lietuvos futbolui LFF veikla“ visuomenei prisistatė federacijos veikla nepatenkinti futbolo, politikos ir verslo atstovai. Skambiu Lietuvos futbolo atgimimo sąjūdžio vardu prisistatę opozicionieriai negailestingai sukritikavo dabartinius federacijos vadovus ir pareiškė, kad atėjo permainų metas. Permainų reikalaujančioje iniciatyvinėje grupėje susibūrė buvę futbolininkai, verslininkai, teisininkai ir politikai. Pirmose Lietuvos futbolo atgimimo sąjūdžio gretose atsidūrė buvęs Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkas, šiuo metu į turtingiausių Lietuvos žmonių trisdešimtuką patenkantis verslininkas Raimondas Karpavičius, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, advokatas Česlavas Okinčicas ir politologas Laurynas Kasčiūnas, taip pat ir buvę Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjai - Valdas Ivanauskas ir Arūnas Šuika. Visi jie draugiškai pažėrė aibę kaltinimų LFF vadovams ir pažadėjo, kad sieks demokratiniu būdu perimti valdžią ir prikelti šalies futbolą naujam gyvenimui. Tačiau įgyvendinti savo pažadų jiems nepavyko. Kaip ir nepavyko parengti bei pristatyti visuomenei konkrečios veiksmų programos.

Kandidatu į LFF prezidentus iškeltas sąjūdžio lyderis R.Karpavičius dar kurį laiką mojavo kovos vėzdu, demaskuodamas šalies futbolo kenkėjus ir griovėjus, teigdamas, kad net jei vietoj Juliaus Kvedaro bus išrinktas kitas, jaunesnis, federacijos darbuotojas, niekas nepasikeis. Tačiau galiausiai pasidavė ir jis. Revoliucines permainas žadėjęs opozicijos lyderis rinkimų išvakarėse paskelbė, kad nenori skaldyti futbolo bendruomenės ir rinkimuose nedalyvaus. „Manau, kad LFF prezidento rinkimuose rinkėjų balsai pasidalintų tarp manęs ir kito kandidato maždaug apylygiai. Esu įsitikinęs, kad šiandien LFF viduje aštri konfrontacija ir futbolo bendruomenės susiskaldymas nereikalingi, nes tai gali būti nenaudinga reformoms“, - antradienį išplatintame pranešime konstatavo R.Karpavičius.

Absoliutus pasitikėjimas

Kaune vykusioje LFF konferencijoje paaiškėjo, kad beveik visi dalyviai iš esmės yra patenkinti dabartiniu federacijos darbu. Ypatingo slaptumo sąlygomis vykusioje konferencijoje prezidentą rinko 16 federacijos narių (dešimties regioninių futbolo federacijų ir šešių asociacijų) delegatai. Kiekvienas federacijos narys delegavo po penkis delegatus, tad iš viso balsavimo teisę turėjo 80 rinkėjų. Tiesa, Klaipėdos apskrities futbolo federacijos delegatas Vacys Lekevičius konferenciją išmainė į poilsį šiltuose kraštuose, bet jo balso renkant LFF prezidentą neprireikė.

Rinkimuose, be E.Eimonto, dalyvavo dar du kandidatai: Vilniaus regiono futbolo sąjungos iškeltas politikas ir verslininkas Benas Renatas Baltusis ir federacijos Techninio skyriaus deleguotas tos pačios federacijos varžybų ir renginių skyriaus vadovas Nerijus Dunauskas. Slaptame balsavime iš viso pateikti 78 galiojantys balsai (iš 79 delegatų). E.Eimontas surinko 73 balsus, B.Baltusis gavo penkis balsus, o N.Dunauskas balsų nesulaukė. „Esu sujaudintas, dėkoju delegatams už pasitikėjimą ir įpareigojimus. Tikiu, kad man vadovaujant per artimiausius ketverius metus galėsime kilstelėti futbolą į aukštesnį kokybinį lygį, kurio siekiame pagal futbolo strategijoje numatytus tikslus“, - po balsavimo sakė E.Eimontas.

Evoliucinis požiūris

Naujuoju LFF prezidentu ketverių metų kadencijai išrinktas 39 metų E.Eimontas šiame poste pakeis nuo 2012 m. Lietuvos futbolui vadovavusį Julių Kvedarą. Tokia įvykių eiga buvo prognozuojama nuo gruodžio 18 d., kai J.Kvedaras pareiškė, kad pasibaigus dabartinei kadencijai neplanuoja dalyvauti prezidento rinkimuose. Į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos akiratį patekęs kaunietis nuo 2000 iki 2012 m. ėjo federacijos generalinio sekretoriaus (direktoriaus) pareigas, o 2012 m. buvo išrinktas prezidentu. J.Kvedaro kadencijos pradžią aptemdė kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo ir tarptautinių futbolo organizacijų skiriamų lėšų švaistymo, jo padėtį dar labiau apsunkino nesėkmingas Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidimas. Juodžiausius laikus išgyvenanti Lietuvos rinktinė šių metų pradžioje FIFA reitinge nusmuko į žemiausią istorijoje - 127 - vietą. Postūmį atsisveikinti su prezidento postu suteikė ir praėjusį mėnesį federacijoje apsilankę FNTT pareigūnai bei iššūkį J.Kvedarui metę ir į „Futbolo sąjūdį“ susibūrę opozicionieriai. Tad pagrindiniu kritikų taikiniu tapęs 66 metų kaunietis nusprendė trauktis iš kovos lauko. Netrukus pasklido kalbos, kad J.Kvedaro įpėdiniu taps E.Eimontas. 2001 m. darbą federacijos projektų skyriuje pradėjęs kėdainiškis 2012 m. pakeitė J.Kvedarą ir generalinio direktoriaus poste. Federacijos hierarchijoje jis žengė dar vieną žingsnį.

Po rinkimų žurnalistai troško sužinoti, kokie bus artimiausi naujojo federacijos prezidento žingsniai, ar jis galės savarankiškai priimti sprendimus. E.Eimontas patvirtino, kad nepriklauso jokiai grupuotei, o tiesiog yra futbolo žmogus. Bet apie permainas kalbėjo labai aptakiai. „Aš tikrai neateinu ir nesakau, kad turime viską sugriauti. Tai reikštų, kad iki šiol mes viską darėme blogai, bet taip tikrai nėra. Yra daug dalykų, kuriuos federacija daro gerai, yra tam tikrų dalykų, kurie neduoda tokio rezultato, kokio mes norime. Keičiasi laikai, aplinkybės, tad kai kur ir mums reikia keistis, pažiūrėti į tai iš naujo. Tai vadinčiau evoliucinėmis, o ne revoliucinėmis permainomis“, - „Sporto gyvenimui“ sakė E.Eimontas.

Naujasis federacijos vadovas patvirtino, kad apie konkretesnį pokyčių paketą bus galima kalbėti po vasario 9 d. įvyksiančios konferencijos. „Tikiuosi, kad ten mes ne tik pasikalbėsime apie jaunių ir jaunimo futbolą, bet ir priimsime konkrečius sprendimus. Turime apsispręsti, kokio lietuviško futbolo norime, kaip jį įsivaizduojame po 5-10 metų, ir susitarti dėl bendro vaizdo. Man apskritai labai svarbu, kad futbolo bendruomenė susitartų, kokia kryptimi mes turime eiti. Tai nereiškia, kad turi būti tik viena nuomonė, kiti gali manyti kitaip, bet mes turime susitarti, kuri kryptis šiuo metu turi būti pagrindinė. Pasiekus tokį susitarimą atsirastų ir tam tikra vienybė, o šiuo metu futbolo visuomenė yra labai susiskirsčiusi, turi daug skirtingų minčių, požiūrių“, - teigė E.Eimontas.

Sistemos pergalė

Tiesa, matant LFF konferencijos dalyvių balsų pasiskirstymą prezidento, Vykdomojo komiteto ir federacijos viceprezidentų rinkimuose, tų skirtingų minčių ir požiūrių nesimato. Bendro palaikymo sulaukė ne E.Eimontas, bet ir federacijai palankūs futbolo veikėjai. Už naujojo Vykdomojo komiteto borto liko federacijai nepalankius opozicijos veikėjus palaikę Klaipėdos ir Tauragės apskrities futbolo federacijų vadovai - Romualdas Jonaitis ir Arūnas Pukelis (pravarde Pukelis). Palaikymo nesulaukė ir Marijampolės apskrities futbolo federacijos vadovas bei buvęs LFF viceprezidentas Romas Kukis. Naujos kadencijos Vykdomajame komitete juos pakeitė tiesiai į viceprezidento postą įšokęs alytiškis Gediminas Daukšys, panevėžietis Virginijus Baltušnikas ir uteniškis Dainius Širvys. Pozicijas Vykdomajame komitete išsaugojo vilnietis Gintautas Žemaitis, kaunietis Romanas Levinskas ir telšiškis Leonas Dunauskas. Kadangi komitetą iš viso sudaro 13 narių, likusias vietas užims federacijos prezidentas ir šešių šakinių asociacijų - teisėjų (Sergėjus Slyva), vaikų ir jaunių (Romualdas Lavrinavičius), salės futbolo (Vidmantas Butkevičius), masinio futbolo (Anatolijus Stecenka), futbolo techninio vystymo (Stasys Stankus) ir moterų (Artūras Krukis) - vadovai. Rimtesnių permainų neįvyko ir renkant LFF viceprezidentus. Antrą kadenciją šias garbingas pareigas eis Salės futbolo asociacijos prezidentas ir „Hummel LT“ akcininkas V.Butkevičius, taip pat ir du naujokai - A.Stecenka ir G.Daukšys.


LFF prezidentai

Vytautas Dirmeikis

1991 m. balandis - 2000 m. balandis

Vytautas Zimnickas (laikinai)

2000 m. balandis - 2000 m. spalis

Liutauras Varanavičius

2000 m. spalis - 2012 m. kovas

Julius Kvedaras

2012 m. kovas - 2016 m. sausis

Edvinas Eimontas

2016 m. sausis

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“