8 nuotr.Savaitės žmonių titulo nusipelnė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai - prezidentas Tomas Danilevičius ir tikrasis vadas Arūnas Pukelis. LLF konferencija, kurioje T.Danilevičius išsaugojo savo pareigas, privertė susimąstyti apie demokratijos esmę. Demokratijos, kaip ją įsivaizduoja federacijos atstovai, išraiška tapo vieningas oponento puolimas, virtęs balaganu. O hitleriškais metodais buvo apkaltintas savo kandidatūrą išdrįsęs iškelti Paulius Malžinskas.
Keistas reiškinys ta demokratija, prieštaringas. Jei kas nors sako, kad Rusijoje ar Baltarusijoje nėra demokratijos, šių šalių prezidentai gali besti pirštu į rinkimų rezultatus. Tą patį gali padaryti ir LFF vadovai. Praėjusį savaitgalį konferencijoje prezidentas buvo renkamas slaptu balsavimu ir T.Danilevičius sutriuškino Vilniaus regiono futbolo sąjungos vadovą P.Malžinską iškalbingu rezultatu 71:6. Faktas kaip blynas. Kuo gi tai ne demokratijos šventė?
Dar vienas demokratijos atributas buvo vieša konferencijos transliacija internete. Čia LFF vadovai truputį persistengė, nes transliacija parodė įtakingų federacijos narių lygį ir netrukus tapo pajuokų objektu.
Demokratija, bent jau ta idealioji, pasižymi nuomonių įvairove, o argumentai joje turi nugalėti asmeniškumus ir emocijas. Konferencijos dalyje, skirtoje kandidatų atsakymams į klausimus ir diskusijoms, nuomonių įvairovę pakeitė 45 min. trukęs vieningas P.Malžinsko puolimas. Toks emocingas puolimas, kad santūrusis T.Danilevičius buvo priverstas stabdyti įsiaudrinusius futbolo aksakalus. „Prašau ramiai, be emocijų. Nereikia daryti kažkokio balagano“, - priminė LFF prezidentas.
Konferencijos dalyviai arba nežinojo, kad jų kalbos transliuojamos viešai, arba nesusimąstė, kaip jie atrodo. Pirmą ir turbūt patį gražiausią „perliuką“ numetė Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas Mindaugas Bondauskis: „Labai tu sakai myli futbolą, viską. Aš iš tavęs neišgirdau, ką tu ruošies daryti. Tu tik kritikavai, kad viskas blogai, niekam neatstovaujama, nedaroma. Toliau norėčiau paklausti esminio, mano nuomone, dalyko: kur tavo ženkliukas? Sakei, taip myli tą futbolą. Net ženkliuko neįsisegei, eidamas į prezidentus. O sakai: labai myliu.“
Kalba, kiek tai įmanoma, netaisyta, o klausimas - tikrai esminis. Kur LFF vykdomojo komiteto nario ženkliukas? Brežnevo laikais buvo garbinami medaliai, o dabar kandidatas tingi net ženkliuką įsisegti...
Ne vienam užkliuvo tai, kad P.Malžinskas pasirodė Skirmanto Malinausko tinklalaidėse, esą juodinusiose futbolo bendruomenę ir asmeniškai A.Pukelį. Pastarasis yra Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentas ir LFF viceprezidentas, bet anksčiau dėmesio sulaukdavo anaiptol ne dėl futbolo.
„Norėčiau paklausti, Pauliau, ar aš esu vagis, ar aš esu kriminalinis, ar esu banditas? Ką tu man atsakytum? Nes mano nuotrauka ėjo, skambino giminės iš Anglijos. Ir sakė: Romai, kada tu pasidarei banditu, kad tavo nuotrauką rodo? Noriu paklausti, ar tu nepasakei, kad Romas niekuo dėtas - nei su kriminalu, nei su banditais? Ar bandei mane apginti? Tu puikiai pažįsti mano moralę. Kodėl nebandei manęs apginti?“ - turbūt retoriškai klausė Kauno apskrities futbolo federacijos prezidentas Romas Pikčilingis.
Jis priminė, kad nereikia akcentuoti A.Pukelio kriminalinės praeities ir pavadino jį autoritetu: „Turite argumentą - teistas žmogus. Man jis - gerbiamas Arūnas Pukelis. Mes lygiuojamės į jį. Aš žmogaus iš „Š“ žaidės nepažinojau, dabar jį pažįstu kaip Arūną Pukelį. Man jis paliko didelį įspūdį savo darbais, autoritetu, erudicija. Padaryta labai daug darbų. Jei žmogus kažkada suklydo, jis gali pasitaisyti.“ R.Pikčilingis turbūt nė nesusimąstė, kokią reikšmę kai kuriuose sluoksniuose turi žodis „autoritetas“.
„Buvo gėda visas tas dienas išeiti į gatvę, nes Lietuvos futbolas buvo skalbiamas į visas, pačias blogiausias sritis. Ir ne be jūsų, Pauliau, pagalbos. Atsikapstėte kažkokias senienas, praeitis. O jūs nenorite pažiūrėti į savo praeitį? Pasakysiu tiesiai šviesiai - kai būdavo imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys. Tai pasakykite, pakomentuokite. Jei tektų statyti namą, tai su tokiu darbų inžinieriumi tikrai nestatyčiau jokio namo“, - estafetę perėmė Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas Rimantas Žvingilas.
Rinkimuose atakuoti nepatinkantį kandidatą yra normalu. Ir nesunku patikėti, kad P.Malžinsko oponentai išties gali rasti „skeletų spintoje“. Tik štai konkretumo pritrūko, vietoj jo vėl buvo parodytas LFF narių lygis. „Kelintu numeriu einate į Seimą? Padarėte reklamą sau, bet viską sušikote futbolui“, - rėžė jau minėtas M.Bondauskis. „Ar tu išties toks baltas ir pūkuotas? Kai buvai teisėjas, buvai sąžiningas ir doras teisėjas? Tu gali ne auditorijai, o sau atsakyti į šį klausimą: ar buvai sąžiningas žmogus tuo metu? Buvai pigi prekė“, - pridėjo Masinio futbolo asociacijos prezidentas Sergejus Slyva.
Simboliška, kad diskusijas užbaigė neoficialus LFF vadas A.Pukelis. Jis kalbėjo ne iš savo vietos, kaip kiti, o išėjęs į sceną, kaip ir dera pagrindiniam veikėjui. „Matau, kad mūsų konferencija praranda solidumą. Šiandien futbolas renkasi prezidentą ir tokioje konferencijoje turėtume būti solidūs, kalbėti apie nuveiktus darbus, naujus planus, ramiai diskutuoti apie kandidatus, kuris iš jų vertesnis būti mūsų vedliu“, - sakė įtakingiausias vykdomojo komiteto narys. Šalia anksčiau kalbėjusiųjų jis išties atrodė solidžiai.
Pavadinęs P.Malžinsko elgesį gėdingu, A.Pukelis priminė pavojingiausią kandidato sumanymą - prašyti išorinių jėgų, Lietuvos politikų ir tarptautinių futbolo organizacijų, įsikišimo į LFF reikalus. „Noriu pasakyti, pone Malžinskai, kad tokiais hitleriškais metodais niekas gyvenime, pasaulyje nėra sukuriama. (...) Čia demokratinė valstybė“, - pareiškė A.Pukelis.
Šaunu, kad jis prisiminė Hitlerį. Prisimenant šį veikėją, dažnai paminimas ir faktas, kad į valdžią diktatorius atėjo demokratiniu keliu. Stebint LFF demokratijos šventes, pravartu neužmiršti šio fakto.
