Šių metų kovo 29 dieną Europos čempionato atrankos etapo rungtynėse susitiks Lietuvos ir Ispanijos nacionalinės rinktinės. Besiruošdama pasaulio čempionų atvykimui Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir Kauno miesto savivaldybė deklaravo ketinimą bendromis jėgomis rekonstruoti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną. Deja, kalbos taip ir nevirto darbais.
Graži pradžia
Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) prieš 2010 m. sezoną patvirtino naujas stadionų taisykles, privalomas visoms organizacijos narėms. Taisyklėse nurodoma, kad oficialios nacionalinių rinktinių varžybos gali vykti tik ne žemesnį nei 3 UEFA kategorijos statusą turinčiame stadione. Lietuvoje tokios kategorijos stadionų nėra. Pasak LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus, tuo metu išanalizavus šalies stadionų būklę paaiškėjo, kad investicijų į Kauno stadioną reikėtų mažiausiai. “Preliminarus Kauno stadiono rekonstrukcijos projektas rodė, kad investicijų suma gali siekti 4 mln. litų. Federacija buvo pasirengusi skirti 2,7 mln. litų. Tikėjomės, kad likusią dalį skirs miestas”, - sakė L.Varanavičius.
Pernai rugsėjį miesto tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas dėl savivaldybės lėšų skyrimo. “Jeigu norime, kad Kaune ateityje vyktų tarptautinės futbolo varžybos, investicinį projektą privalome kartu su federacija įgyvendinti iki spalio. Kiek man žinoma, Kultūros vertybių apsaugos departamentas nedarys kliūčių rekonstruojant S.Dariaus ir S.Girėno stadioną”, - kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas.
Abipusiai kaltinimai
Po kelių mėnesių Kauno miesto valdininkų pozicija pasikeitė. “Savivaldybė - tai ne privati įmonė, mes negalime taip paprastai įvykdyti visų LFF norų. Jų pasiūlyti terminai iki kovo pradžios panaudoti skiriamas lėšas yra nerealūs. Juk mums reikėtų skelbti viešųjų pirkimų konkursus, išrinkti geriausius ir pan. Tai ilgalaikis procesas. Pagaliau LFF niekada realiai nepasiūlė tų pinigų, buvo tik užuominų, kad galėtų skirti tam tikrą sumą”, - “Respublikai” aiškino A.Grabnickas.
LFF prezidentas L.Varanavičius iškėlė savo versiją. “Mes pateikėme tam tikras sąlygas, ir savivaldybė iš pradžių sutiko bendradarbiauti. Tačiau kai darbo ėmėsi teisininkai, paaiškėjo, kad jiems netinka mūsų pasiūlymai. Pasak jų, miestui priimtiniausia paramos forma, bet UEFA reikalauja, kad būtų vykdoma griežta skiriamų lėšų apskaita ir kontrolė, tad šis variantas atkrito, - teigė LFF prezidentas. - Be to, mes jau turime karčios patirties, kai Kauno savivaldybė “panaudojo” 2 milijonus litų, kuriuos LFF skyrė stadiono kėdėms įrengti. Tada pusė lėšų nutekėjo nežinomais kanalais”.
Kauno savivaldybės atstovai tikina, kad LFF sąmoningai klaidina visuomenę. “Savivaldybė neatsisako investicijų į šį stadioną, netiesa ir tai, kad mes neieškojome sprendimų. Mes norėjome ir norime stadioną sutvarkyti pagal tarptautinius reikalavimus. Tačiau LFF pasiūlytas projekto įgyvendinimas mums netiko, nes LFF siūlė neįgyvendinamas sąlygas, jų siūlomi terminai prieštaravo teisės aktams. Federacija žadėjo savo lėšomis parengti techninį projektą, tačiau nieko nepadarė. Savivaldybė iš savo pusės padarė viską, o LFF pažadų nesilaikė. Projekto vykdymui pernai pritarė Kauno miesto savivaldybės taryba. Kartu su teisininkais ieškojome visų įmanomų kompromisų, deja, jų nepavyko rasti”, - sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė Edita Gudišauskienė.
Prašys išimties
Vadovaujantis UEFA stadionų taisyklėmis, Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė negalėtų rengti oficialių futbolo mačų savo šalyje. Tiesa, L.Varanavičius neabejoja, kad futbolininkams ieškoti prieglobsčio kitose šalyse nereikės. “Tarsimės su UEFA dėl išimties ir tikimės, kad galėsime ispanus priimti Kaune. Blogiausias scenarijus? Jis nerealus, tokio mačo tikrai negalime rengti mažame stadionėlyje. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas yra didžiausias ir tinkamiausias, tad mačas vyks Kaune”, - pareiškė UEFA vykdomojo komiteto nariu esantis LFF prezidentas.
Dėl nepradėtų stadiono rekonstrukcijos darbų nesijaudina ir A.Grabnickas. “Stadionas ir toliau atliks savo funkciją - jame vyks lengvosios atletikos ir futbolo varžybos, taigi miestas didelio nuostolio nepatirs. Kad ir kas būtų kalbama, tai vis tiek geriausias stadionas Lietuvoje”, - dėstė A.Grabnickas.
Žvalgosi į sostinę
Ispanijos rinktinė Lietuvoje lankėsi 2004 m. spalį. Tada didžiulį ispanų pasipiktinimą sukėlė ir pažliugusi treniruočių aikštė, ir įšalęs “Žalgirio” stadionas, kuriame vyko rungtynės. Nuo to karto Lietuvos rinktinė Vilniuje oficialių tarptautinių mačų neberengė. LFF prezidentas L.Varanavičius neatmeta galimybės, kad ateityje rinktinė gali grįžti į sostinę. “Rekonstrukcijos projektą būtų galima įgyvendinti “Vėtros” stadione, kuris prieš kelis mėnesius perėjo federacijos žinion. Tikimės, kad po savivaldos rinkimų šis klausimas bus sprendžiamas konstruktyviau”, - teigė LFF vadovas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
