Europos lygos nenugalimieji

Europos lygos taurė dažniausiai tampa Ispanijos klubų grobiu. Jų pergalėmis baigėsi visi devyni finalai, kuriuose žaidė Ispanijos komandos. Daugiausiai prie tokios gražios statistikos prisidėjo „Sevilla", triumfavusi Europos lygoje 2006, 2007, 2014, 2015, 2016, 2020 m. Budapešte ji iškovojo septintą titulą per septynis finalus.

Pirmasis kėlinys Sevilijos futbolininkams nebuvo sėkmingas - 35 min. „Roma" išsiveržė į priekį po Paulo Dibalos (Paulo Dybala) įvarčio. 55 min. ispanams pasisekė, nes Džanluka Mančinis (Gianluca Mancini) nukreipė kamuolį į savo vartus ir rezultatas tapo lygus. Nuožmios kovos finale buvo daugiau nei pavojingų momentų, teisėjui Entoniui Teilorui (Anthony Taylor) teko padirbėti iš peties. Jis parodė 13 geltonų kortelių ir tai yra Europos lygos finalų rekordas. 7 kartus kortelė rodyta „Roma", 6 - „Sevilla" futbolininkams.

Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi 1:1, per pratęsimą „Roma" gynėjas Krisas Smolingas (Chris Smalling) pokštelėjo į skersinį, bet rezultatas nepasikeitė ir teko mušti 11 metrų baudinius. Jų serijoje pasižymėjo „Sevilla" vartų sargas Jasinas Bunu (Yassine Bounou), atrėmęs Dž.Mančinio ir Rochero Ibanjeso (Roger Ibanez) smūgius. Vartininkas iš Maroko buvo pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju. „Sevilla" seriją laimėjo 4:1.

„Kai „Roma" įmuša pirmoji, labai sunku išlyginti rezultatą. Laimei, antrajame kėlinyje greitai jį išlyginome ir tai suteikė mums jėgų kovoti toliau. Prieš rungtynes papildomai nesitreniravome mušti 11 metrų baudinių. Mušti juos treniruotėse ir stadione, kuriame tave stebi 60 tūkst. žiūrovų - visiškai skirtingi dalykai. Tiesiog pasitikėjome žaidėjais, kurie juos mušė", - sakė „Sevilla" treneris Chosė Luisas Mendilibaras (Jose Luis Mendilibar).

62-ejų strategas tapo vyriausiu Europos lygą laimėjusiu treneriu. Prie „Sevilla" vairo jis stojo tik kovo 21 d. Įdomu, kad patyręs futbolo specialistas iki tol visą karjerą treniravo kuklesnius klubus ir beveik neturėjo darbo tarptautiniuose turnyruose patirties.

Ispanijos čempionate „Sevilla" užima tik 11-ąją vietą. Ji būtų nepatekusi į Europos turnyrus, tačiau Budapešte laimėtas finalas garantavo kelialapį į Čempionų lygą.

„Roma" antrojo pagal pajėgumą turnyro finale žaidė antrą kartą. 1991 m. ji taip pat pralaimėjo, tačiau šįkart komandai vadovavo Ž.Mourinjo. Lemiamose kovose dėl titulų jis ilgai buvo nenugalimas, kaip ir „Sevilla". Portugalo sąskaitoje buvo penkios pergalės finaluose, įskaičiuojant pernai su „Roma" laimėtą Konferencijų lygą.

Po pirmojo pralaimėto finalo Ž.Mourinjo teigė, kad komanda padarė viską, ką galėjo: „Mes visi esame atsidavę klubui ir savo prigimčiai. Į procesą žiūrime rimtai ir kukliai, daug dirbame. Į pralaimėjimą visi reagavo skirtingai: vieni verkė, kiti - ne. Aišku, visi buvo liūdni, nors tai buvo puikus finalas. Žaidėme su komanda, turinčia daugiau talento už mus. Pralaimėjoje, tačiau garbės nepraradome. Net po pergalių nevykdavau namo toks išdidus, koks esu dabar. Daug treniravomės mušti 11 metrų baudinius. Dviejų neįmušėme, tačiau pralaimėjome visi kartu, o ne tik tie žaidėjai, kurie neįmušė."

„Roma" saugas Brajanas Kristantė (Bryan Cristante) mano, kad kova buvo lygi: „Antroje mačo pusėje varžovai ilgiau kontroliavo kamuolį, tačiau nesukūrė daug progų. Po išlyginamojo įvarčio turėjome kelias minutes pakentėti, bet šiaip žaidimas išliko lygus. O baudinių serija yra loterija."

Beje, Ž.Mourinjo gražiais žodžiais neapsiribojo. Jis automobilių stovėjimo aikštelėje palaukė teisėjo E.Teiloro ir jo darbą įvertino žodžiu „gėda". Ž.Mourinjo ir „Roma" sutartis galios dar metus, tačiau portugalas teigė nežinąs, ar liks komandoje ir kitą sezoną.

Europos klubų turnyruose dar liko du neišdalinti trofėjai. Birželio 7 d. Konferencijų lygos finale Prahoje susitiks Florencijos „Fiorentina" ir Londono „West Ham United". Stipriausias Europos klubas paaiškės birželio 10 d. po Čempionų lygos finalo Stambule, kur susikaus „Manchester City" ir Milano „Inter".