1 nuotr.Vienas Vilniaus „Riterių“ lyderių Donatas Kazlauskas kovo 31-ąją šventė savo 26-ąjį gimtadienį. Būtent šia proga nusprendėme atgaivinti rubriką „Nerimtas interviu“.
Jame saugas atsakinėjo į tokius klausimus, kokių per savo profesionalo karjerą dar nebuvo sulaukęs. Taigi, tema – gimtadienis, klausimai – nerimti, atsakymai – taip pat.
– Ar kada svajojai apie gimtadienį, kurį švęstum vienas? Kokie tokio gimtadienio privalumai?
– Dėl rungtynių grafiko jau daug metų gimtadienio paminėti netekdavo, todėl išties esu pamiršęs, ką reiškia švęsti didelėje kompanijoje. Šiemet taip pat švęsiu be ypatingų fejerverkų – ramiai, namie, su šeima.
– Be ko savo gimtadienio neįsivaizduoji?
– Turbūt, be savo draugų sveikinimų. Iš tikro būtų žiauriai liūdna, jei imtų ir visi pamirštų. Aišku, šiais laikais, kai yra „Facebook“, tai beveik neįmanoma (šypsosi).
– Ar dažnai per tavo gimtadienius skamba dainos apie gimtadienius? Esi pagalvojęs, kokia geriausia daina yra sukurta per visą istoriją?
– Kaip jau minėjau, skambiai švęsti netenka, o geriausia gimtadieniška daina – Sauliaus Prūsaičio „39“.
– Kuris gimtadienio maistas futbolininkui blogesnis: mėsainis ar tortas? Ką renkiesi?
– Nė vienas nėra labai blogas, jei jį vartoji saikingai. Šįvakar rinksiuosi tortą.
– Su kuo tau asocijuojasi skaičius 26?
– Absoliučiai niekas nešauna į galvą. Tikrai, skaičius ir tiek (juokiasi).
– Kokį save 26-erių matei, kai tau buvo šešiolika? Kas nepavyko?
– Mačiau save žaidžiantį aukštesniame lygyje, stipresnėje lygoje, stipresnėje komandoje. Nenoriu sakyti, kad nepavyko, nes tam dar turiu laiko.
– Įvardink dovaną, apie kurią pagalvotum: „kam man to reikia“?
– Bet kokia dovana yra maloni. Tiesa, vieną kartą gavau pasiskraidymą parasparniu, tai ta dovana manęs nelabai sužavėjo (šypsosi).
– Apskritai, ar gimtadienis tau – šventė?
– Žinoma. Tokiomis dienomis sulaukiu daugiau dėmesio, gaunu sveikinimų, dovanų… smagu.
– Ar sulaukę 26-erių metų žmonės jau žino visus atsakymus į klausimus apie gyvenimą?
– Tikrai ne (juokiasi). Žinoma, su amžiumi turi daugiau gyvenimiškos patirties, į viską žiūri kitomis akimis nei būdamas jaunesnis, bet... iki šiol turiu sąraše daug neatsakytų klausimų.
– Ko dabar norėtum labiausiai?
– Tikrai labai noriu, kad visa šita nežinomybė ir pandemija greičiau baigtųsi, kad viskas grįžtų į senas vėžes. Neabejoju, taip ir bus, tik reikia išlikti kantriems ir protingiems.
