2 nuotr.Šeštadienį Vilniuje įvyks Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimai. Dabartiniam organizacijos vadovui Tomui Danilevičiui iššūkį mes Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas Paulius Malžinskas. Pastarasis nekelia baltos vėliavos, nors, žiūrint iš šalies, galimybės laimėti atrodo minimalios. P.Malžinskas pripažįsta, kad futbolo bendruomenėje yra daug baimių, nenoro keistis. O ir normali rinkimų kampanija nevyko, nes kandidatai paskelbti tik likus savaitei iki balsavimo.
Buvusio tarptautinės kategorijos arbitro, 50-mečio P.Malžinsko kandidatūrą iškėlė Vilniaus regiono futbolo sąjunga. Jo varžovas - garsus praeityje futbolininkas, 42-ejų T.Danilevičius. Pastarąjį iškėlė Lietuvos futbolo teisėjų asociacija.
Kas laimės, paaiškės eilinėje LFF konferencijoje šeštadienį. Joje bus tvirtinami ir nauji federacijos įstatai. Svarbiausias Vilniaus regiono futbolo sąjungos pasiūlymas - padidinti LFF narių skaičių, tiesiogiai į LFF narius priimant futbolo klubus. Savą įstatų projektą pateikė ir LFF.
Konferencija turėtų būti svarbus įvykis, tačiau bėda ta, kad jos sprendimus galima nuspėti iš anksto. Organizacijoms, siunčiančioms į konferenciją savo delegatus, vadovauja LFF vykdomojo komiteto nariai. Didžiausią įtaką vykdomajame komitete turi verslininkas Arūnas Pukelis, šalia kurio pavardės viešumoje nuolat vartojami žodžiai „prieštaringai vertinamas“. Beveik neabejojama, kad P.Malžinsko kandidatūra netiks daugumai vykdomojo komiteto narių (o kartu ir daugumai delegatų), taigi prezidentu vėl taps T.Danilevičius.
- Nesijaučiate kaip Baltarusijos opozicijos veikėjas, galintis kandidatuoti, bet neturintis šansų laimėti? - paklausėme P.MALŽINSKO.
- Vilniaus regiono futbolo sąjungos valdyba iškėlė mano kandidatūrą, po to kandidatūra buvo patvirtinta visuotiniame narių susirinkime. Kartu buvo suformuoti kandidatavimo tikslai. Jie yra aiškūs - siūlyti pokyčius, įstatų pakeitimus, dalykus, kurie padėtų futbolui pajudėti iš mirties taško. Nenoriu prieš rinkimus spekuliuoti, ar yra šansų laimėti. Konferencijos delegatai spręs slaptu balsavimu. Visi, kas yra futbolo bendruomenėje, supranta, kad situacija nėra paprasta, tačiau spekuliuoti nenoriu.
Juo labiau kad aiškiai pasakėme, jog mano pergalė reikštų ir naujus įstatus. Jei klubai taptų federacijos nariais, reikėtų šaukti naują konferenciją, vadovaujantis naujais įstatais, su naujais nariais. Tada vėl iš naujo turėtų būti keliamas prezidento klausimas.
- Rinkimai siejasi su tokiais žodžiais kaip kampanija, programos, tačiau šiuo atveju kandidatai paskelbti likus tik savaitei iki rinkimų. Jūs programą lyg ir turite, nes yra įstatų projektas, bet ar galima sakyti, kad vyko kampanija, balsuotojai turėjo galimybę susipažinti su kandidatais?
- Faktas, kad federacija, tik likus septynioms dienoms iki konferencijos, paskelbė savo siūlymus dėl įstatų ir kandidatus, rodo akivaizdžius dabartinių įstatų trūkumus. LFF naujų įstatų pasiūlymuose šios nuostatos išlieka - septynios dienos. Kas yra septynios dienos, ar per jas visa futbolo bendruomenė gali išdiskutuoti pasiūlymus, kandidatūras?
Mes, Vilniaus regiono futbolo sąjunga, bandėme parodyti kitokius veikimo principus. Apie kandidatūros iškėlimą paskelbėme kovo 4 d. Turbūt reikia paminėti, kad kovo 24 d. buvo federacijos sprendimas suspenduoti mane UEFA inspektoriaus pareigose. Visą programą paskelbėme gegužę, pristatėme ją klubams, apskritims, turėjome daug susitikimų. Kampaniją vykdome atvirai, skaidriai ir jau seniai. Savo pavyzdžiu bandome parodyti, kad turėtų būti kitaip, kad kandidatai į prezidentus ir jų programos visuomenei turėtų būti pristatyti žymiai anksčiau ir turėtų vykti diskusijos, normali rinkiminė kampanija.
Dėl kitų nesiimu spręsti, nežinau, ką jie darė. Nemačiau komunikacinių žinučių iš LFF ar T.Danilevičiaus pusės. Turbūt irgi vyko kažkokie susitikimai. Kažkas, kažkur, paslapčia.
- Ar pristatinėdami savo kandidatūrą ir programą jautėte sulaukęs palaikymo už Vilniaus regiono ribų?
- Nenorėčiau to vertinti. Jaučiu tik vieną dalyką, kad futbolo bendruomenėje yra daug baimių, nepasitikėjimo, inertiškumo. Laukia ilgas kelias. Reikia kalbėtis su futbolo bendruomene, ypač regionuose, ieškoti sutampančių požiūrių, išgirsti jų nuomonę. Bet, kaip jau sakiau, jaučiasi baimė, apatija, netikėjimas, kad kažkas gali pasikeisti. Yra nuostata, kad yra gerai kaip yra, nenoras daryti pokyčius. Kartais tai pavojinga, tai gali atsiliepti. Atmosfera nėra pati atviriausia. Tačiau tai yra mūsų pačių problema, turiu galvoje save ir Vilniaus regiono futbolo sąjungą, mes patys turime juos sudominti, įtraukti į diskusijas.
- Paminėjote baimes. Per 2000 m. LFF prezidento rinkimus vienas balsuotojas buvo viešbutyje prirakintas prie radiatoriaus, kad negalėtų dalyvauti rinkimuose. Dabar jau ne tie laikai, bet gal sulaukėte subtilesnių užuominų, kad kandidatuoti neverta?
- Užuomina yra paprasta. Jau minėjau, kad kovo 4 d. buvo iškelta mano kandidatūra. LFF žinutė buvo mano pašalinimas iš UEFA inspektoriaus pareigų, kurias ėjau beveik aštuonerius metus. Kokiais pagrindais tai padaryta, kokios priežastys, nenurodyta. Žinutė pasiųsta visiems: bandysite teikti kitokius pasiūlymus, oponuoti, turėti kitokią nuomonę, jums gali atsitikti lygiai taip pat. Tačiau nereikia bijoti. Principai ir vertybės turi būti patys svarbiausi dalykai.
- LFF prezidento galios dabar nėra didelės, daugiausiai lemia vykdomasis komitetas. Jei laimėtumėte rinkimus, kokie būtų jūsų pirmieji žingsniai?
- Prieštarauju tokiam vykdomojo komiteto galių stiprinimui. Jis dabar savo rankose koncentruoja be galo dideles galias. LFF įstatų pasiūlymai, kurie bus pateikti šioje konferencijoje, dar labiau sustiprintų tas galias. Pavyzdžiui, siūloma, kad LFF viceprezidentai būtų renkami tik vykdomajame komitete iš vykdomojo komiteto narių. Eliminuojama konferencija, tai yra futbolo bendruomenė. Ji netektų galimybės rinkti viceprezidentus, nors viceprezidento funkcija yra pavaduoti prezidentą, negalint jam eiti pareigų. Tai reiškia, kad bendruomenė išrinktų prezidentą, o jį pavaduojančius asmenis paskirtų vykdomasis komitetas. Tai yra dar vienas žingsnis eliminuoti futbolo bendruomenę iš futbolo valdymo.
- Tačiau ar yra mechanizmų, kuriais pasinaudojęs galėtumėte pakeisti padėtį, jei taptumėte prezidentu?
- Vykdomojo komiteto nariai turėtų būti renkami konferencijoje. Kol kas dar neteikėme tokio pasiūlymo, jį reikia gerai išdiskutuoti. Dabar jie patenka į vykdomąjį komitetą tapę savo apskričių vadovais. Taip patekau ir aš. Tačiau supraskime, kad yra apskričių, kuriose - vos keletas narių. Gavę vos kelių narių pasitikėjimą savo apskrityje, jie tampa vykdomojo komiteto nariais.
Mano pozicija, kad vykdomojo komiteto nariai privalo turėti visos Lietuvos futbolo bendruomenės pasitikėjimą. Tai būtų demokratinis principas. Tada, jei taikytume tokį principą, gal būtų galima diskutuoti, kad konferencijoje išrinkti vykdomojo komiteto nariai iš savo tarpo galėtų rinkti ir viceprezidentus. Juk jie būtų gavę visos futbolo visuomenės pasitikėjimą.
Faktai
LFF prezidentas renkamas ketverių metų kadencijai. Kandidatus gali siūlyti tik federacijos nariai.
LFF narėmis šiuo metu yra 10 regioninių organizacijų ir 8 šakinės organizacijos (pavyzdžiui, salės futbolo asociacija).
Kiekviena narė į konferenciją siunčia po 5 delegatus, turinčius po vieną balsą.
LFF prezidentas bus laikomas išrinktu, jam surinkus daugiau negu pusę konferencijoje balsavusių delegatų balsų.
