Pastarąjį kartą Lietuvos rinktinė tokią sėkmingą - pergalių ar lygiųjų - ketverių rungtynių atkarpą turėjo 2016 m. Tuomet mūsiškiai tris kartus sužaidė lygiosiomis ir kartą šventė pergalę. Dabar lietuvių sąskaitoje - dvi pergalės ir dvejos lygiosiomis pasibaigusios rungtynės. V.Urbonas, paklaustas, ar mintinai žino, kada mūsiškiai turėjo tokią seriją, atsakė neigiamai.

„Nesu statistas, nesu tvirtas futbolo enciklopedijos žinovas, nevedu statistikos. Tačiau iš rungtynių einame į rungtynes ir nuteikiame vyrus taip, kad nežiūrėtų į statistines grafas. Mes tiesiog turime atlikti savo darbą", - teigė strategas.

Rungtynių Vilniuje pirmajame kėlinyje albanai turėjo nežymiai didesnę žaidybinę iniciatyvą, bet atliko tik vieną smūgį į mūsiškių vartų plotą. 17-ąją min. lietuviai susikūrė pirmą progą, bet Karolis Laukžemis smūgiavo virš vartų. O ryškiausiu momentu tapo Tomo Švedkausko skrydis 38-ąją min., efektyviai atremiant vartų link skriejusį kamuolį. Po pertraukos Lietuvos rinktinė turėjo dvi geras progas, kai albanų vartams pagrasė Markas Beneta ir Arvydas Novikovas. 62-ąją min. pastarojo smūgį atrėmė varžovų vartininkas. Antroje antrojo kėlinio pusėje albanai sukūrė daugiau grėsmingų momentų ir
T.Švedkauskui teko porą kartų gelbėti nuo varžovų išpuolių, bet mūsų komandos vartų sargas su užduotimi puikiai susitvarkė ir išsaugojo „sausus" vartus.

„T.Švedkauskas pavaduoja tuos vartininkus, kurių nėra rinktinėje, tačiau turbūt pagal tai, ką jis demonstruoja aikštelėje, geresnės pamainos nelabai ir galima įsivaizduoti. Manau, jis padarė rimtą žingsnį į priekį, rimtą žingsnį savo karjeroje. Džiugu, jog jis tai įtvirtina ne vienose rungtynėse, tai matome eilėje rungtynių. Džiaugiuosi dėl jo ir galiu tik palinkėti sėkmės klube ir, žinoma, rinktinėje", - kalbėjo V.Urbonas.

Įvertindamas rungtynes, treneris pasidžiaugė iškovotu tašku. Pasak jo, siekiant pergalės buvo įdėta daug širdies, atiduota daug jėgų: „Galėjome pasiekti daugiau, rezultatas galėjo pasisukti kitaip. Tačiau mačiau žaidėjų atsidavimą, žūtbūtinėje kovoje norą nenusileisti jokiais būdais."

V.Urbonas pripažino, jog atlaikyti trejų rungtynių maratoną yra gana sudėtinga. Juk į kiekvieną mačą žiūrima kaip į svarbiausią.

„Net ir į draugiškas rungtynes su estais nepažiūrėjome pro pirštus. Galbūt kažkur galėjome pasitaupyti, bet situacija spaudžia į kampą. Tad, norėjome demonstruoti žaidimą ir rinkti taškus. Tai svarbus momentas. Žinoma, kai kurie žaidėjai išsikrovė, kitus kažkiek surotavome. Tačiau galiu tik pasikartoti, jog visos rungtynės orientuotos į rezultatų siekimą. Džiugu, jog pasiekėme teigiamą rezultatą", - pridūrė strategas.

Sėkmingą Lietuvos futbolininkų rungtynių atkarpą galima vadinti savotišku pakilimu. V.Urbonas, paklaustas, kas pasikeitė, ko nebuvo anksčiau, juk komandos branduolys, palyginti su ankstesniais metais, nėra labai pakitęs, sakė, jog pirmiausia norėtų kiek paprieštarauti.

„Pasiginčyčiau, jog branduolys nepakitęs. 2019 m. Liuksemburge, kai pirmą kartą stovėjau prie rinktinės vairo, iš dabartinės sudėties žaidė tik Saulius Mikoliūnas ir A.Novikovas. Tad pokyčiai yra ženklūs. Tiesiog vyksta komandos statymas, branduolio išryškinimas. Reikia laiko, papildomų žmogiškųjų resursų žaidėjų prasme. Norisi turėti kuo daugiau žaidėjų, kurie galėtų spręsti iškeltus uždavinius", - sakė Lietuvos rinktinės vedlys.

Tad kokių pozicijų žaidėjų
V.Urbonui norėtųsi turėti daugiau? „Jei galėčiau paatvirauti, šiai dienai akivaizdus yra gynybos linijos žaidėjų stygius, ir taip yra ne tik nacionalinėje komandoje. Turime atkreipti ypatingą dėmesį į žaidėjų ruošimą, pamainos ruošimą. Tos pozicijos yra kertinės ir nuo jų daug kas priklauso", - atviravo V.Urbonas.

Lietuvos rinktinė UEFA Tautų lygos C diviziono 4-osios grupės kovas baigs lapkričio mėnesį. Lapkričio 15 d. Minske lietuviai rungsis su Baltarusijos, o lapkričio 18 d. Almatoje - su Kazachstano rinktine. Ketvirtajame ture Baltarusija namie 2:0 (1:0) pranoko Kazachstaną.