Praėjusį šeštadienį šalies stadionuose buvo sužaistos paskutinės 2014 m. Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės, o užvakar Vilniuje nuaidėjo ir finalinis sezono akordas. Iškilmingame renginyje taurėmis ir medaliais buvo apdovanotos pajėgiausios šalies futbolo komandos, atskirais prizais įvertinti geriausi futbolininkai. Ta proga „Sporto gyvenimas“ apžvelgia pagrindinius praėjusio sezono įvykius.
Čempionų paraiška
Pernai A lygos čempionato atomazga sukėlė ant kojų šalies futbolo visuomenę. Ilgą laiką užtikrintai pirmavęs Vilniaus „Žalgiris“ pirmenybių finiše iššvaistė turėtą persvarą ir suteikė galimybę įsiterpti į kovą dėl aukso Klaipėdos „Atlantui“. Paskutinėse 2013 m. pirmenybių rungtynėse „Žalgiris“ savo aikštėje 1:3 pralaimėjo Marijampolės „Sūduvos“ ekipai. „Atlantas“ Klaipėdoje 1:0 pirmavo prieš Gargždų „Bangos“ komandą ir atrodė, kad A lygos nugalėtoją teks išsiaiškinti papildomose, „auksinėse“, „Žalgirio“ ir „Atlanto“ rungtynėse. Tačiau 83 min. „Bangos“ puolėjas Aurelijus Staponka pramušė „Atlanto“ gynybą, išlygino rezultatą ir taip sugriovė beužsimezgančią intrigą.
Pasibaigus 2013 m. čempionatui Vilniaus „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė pareiškė, kad dramatiška atomazga vilniečiams suteikė naudingų pamokų. Ir pažadėjo, kad kitais metais čempionai klaidų nebekartos. Žalgiriečiai komandos vadovės pažadą įgyvendino. Nors sezono pradžioje ne viskas klostėsi pagal „Žalgirio“ scenarijų, vėliau jie įsibėgėjo ir likus 4 turams iki pirmenybių pabaigos užsitikrino antrą iš eilės čempionų titulą. „Čempionatas buvo įdomus, nors pirmus du ratus nebuvo lengva, neturėjome didelės taškų persvaros. Ir „Trakai“, ir Marijampolės „Sūduva“, ir Klaipėdos „Atlantas“ ar ta pati Gargždų „Banga“ buvo rimti varžovai, - konstatavo pirmą kartą Lietuvos čempionu tapęs „Žalgirio“ kapitonas Deividas Šemberas. - Tikėjomės, kad šie klubai ir toliau sudarys mums rimtą konkurenciją, bet antra sezono pusė parodė, jog „Žalgiris“ yra aukštesnio meistriškumo komanda.“
„Žalgirio“ pranašumas išryškėjo trečiame A lygos rate. 8 pergales iš eilės iškovojusi Vilniaus komanda išsiveržė į priekį ir atgal nebesidairė. Prie to prisidėjo ir į komandą sugrįžę pernykščiai jos lyderiai - Egidijus Vaitkūnas ir Mantas Kuklys. O bene didžiausiu atradimu tapo puolime atsiskleidęs Linas Pilibaitis. Kai 21 turo rungtynėse su „Trakais“ traumą patyrė brazilas Adis Roka (Adi Rocha), sostinės ekipa, galima sakyti, liko be puolėjų. „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Marekas Zubas nusprendė į puolimą perkelti L.Pilibaitį ir 29 metų futbolininkas nenuvylė. Antroje sezono dalyje per 14 rungtynių jis pelnė 11 įvarčių, o iš viso pasižymėjo 17 kartų. A lygos snaiperių klasifikacijoje L.Pilibaitis užėmė antrą vietą, nusileidęs tik „Šiaulių“ ekipos puolėjui Nikui Tokičiui. Pastarasis atliko 19 taiklių smūgių.
Pretendentų karai
Kelią į čempionų sostą „Žalgiriui“ palengvino ir pagrindinių konkurentų kluptelėjimai. „Trakai“, „Kruoja“, „Atlantas“ ir „Sūduva“ barstė taškus tarpusavio grumtynėse, o vilniečai užtikrintai didino savo persvarą. Įpusėjus ketvirtam pirmenybių ratui paaiškėjo, kad čempionų persekiotojams teks dalytis likusias dvi prizines vietas. Šiose dalybose sėkmė lydėjo Pakruojo „Kruoją“.
Vos 5 tūkst. gyventojų turinčio Aukštaitijos miestelio ekipa finišo tiesiojoje aplenkė „Trakus“ ir įsitvirtino antroje vietoje. Sidabrinis sezono akordas nuskambėjo 35 ture, kai „Kruoja“ savo aikštėje 2:2 sužaidė su „Trakais“. Antrą vietą garantavusį įvartį šeimininkai pelnė jau per teisėjo pridėtą laiką. „Mūsų mažam miesteliui tai didelis pasiekimas. Žaidžiame dėl Pakruojo gerbėjų, kurie ateina, mus palaiko. Jie visi mus palaiko, esame labai dėkingi“, - teigė „Kruojos“ vyriausiasis treneris iš Kazachstano Vladimiras Čeburinas.
Nuo 2009 m. A lygoje žaidžianti „Kruoja“ tapo neabejotinai didžiausiu šio sezono atradimu. Ji startavo kukliai, be skambių pareiškimų, tačiau baigė su trenksmu. „Kruojos“ pavyzdžiu galėtų pasekti ir A lygos debiutanto „Trakų“ futbolo klubo vadovai. Dar prieš sezoną „Trakų“ ekipos savininkas Janas Nevoina pareiškė, kad komandos tikslas - A lygos medaliai. Vieno geriausių visų laikų futbolininkų Edgaro Jankausko treniruojama ekipa beveik tris ratus laikėsi klubo savininko plano, tačiau lemiamoje čempionato atkarpoje patyrė keturis pralaimėjimus iš eilės. Tai 39 metų E.Jankauskui kainavo trenerio postą (ir galbūt geriausio metų trenerio titulą).
Per paskutines trejas rungtynes „Trakų“ žaidimui vadovavo klubo sporto direktorius Virmantas Lemežis. Trakiškiai surinko 7 taškus iš 9 galimų, bet vis tiek liko už prizininkų trejeto ribos. Bronzos medalius iš A lygos debiutantų nugvelbė Klaipėdos „Atlantas“. Po puikaus 2013 m. sezono ambicingus planus puoselėjusi uostamiesčio ekipa ilgą laiką balansavo 4-5 turnyro lentelės vietoje, o į prizininkų trejetuką įsibrovė tik po fantastiškai sužaisto ketvirtojo rato. Per 9 paskutines rungtynes klaipėdiečiai iškovojo 8 pergales ir kartą sužaidė taikiai. Bronzos medalius „Atlantui“ atnešė paskutinė pergalė rungtynėse su „Kruoja“. Beje, pergalingą įvartį į Pakruojo ekipos vartus „Atlanto“ puolėjas Lukas Baranauskas pelnė tik 86 min.
„Manau, kad sezonas mums buvo šiek tiek nesėkmingas, - po rungtynių konstatavo „Atlanto“ strategas Konstantinas Sarsanija. - Būti antriems sutrukdė žaidybinė duobė, atsivėrusi vasarą. Kaip bebūtų, vyrukai - šaunuoliai, išgelbėjo sezoną ypač sėkmingai žaidę paskutinį čempionato ratą. Pabaigoje kiekvienos rungtynės mums buvo lyg finalas. Neturėjome teisės prarasti taškų. Pagal sezono eigą šie bronzos medaliai mums atnešė daugiau džiaugsmo nei praėjusiais metais iškovotas sidabras.“
Mažiausiai pagrindo džiaugtis turėjo penktą vietą užėmusi Marijampolės „Sūduva“. Jei „Trakai“ vis dar išsaugojo viltis kitą vasarą žaisti Europos lygos varžybose, tai marijampoliečiai antrus metus iš eilės liko be europinių turnyrų.
Antrasis ešelonas
Skirtingomis nuotaikomis sezoną baigė antrojo A lygos penketuko komandos. Jubiliejinį, 50 sezoną Lietuvos čempionate žaidęs Panevėžio „Ekranas“ visus metus praleido ant finansinės bedugnės krašto ir tik miesto parama padėjo daugkartiniams šalies čempionams išsilaikyti. „Šiaulių“ ir „Klaipėdos granito“ komandos pateisino vidutiniokų statusą, o didžiausiais metų nusivylimais tapo Gargždų „Banga“ ir Alytaus „Dainava“. Abi komandos prieš sezoną visą atsakomybę perleido užsienio investuotojams. Gargžduose „futbolo projektą“ kūrė Rusijos verslininkai, o Alytuje - Italijos ir Prancūzijos verslo atstovai. Abiem atvejais užsieniečių invazija šalies futbolui naudos nedavė.
Vos 9 taškus per 36 rungtynes surinkusi „Dainava“ taip ir neišsprendė savo finansinių problemų. Pirmoje sezono dalyje futbolo mokyklose auklėtinius pasitelkusi Alytaus komanda atliko bokso kriaušės vaidmenį ir nusipelnė neoficialaus blogiausios pasaulio komandos titulo. Antroje sezono dalyje reikalai futbolo aikštėje šiek tiek pagerėjo, bet iš paskutinės turnyro lentelės vietos alytiškiai nebepakilo.
Dar liūdniau sezonas susiklostė Gargžduose. Pirmoje čempionato dalyje lyderių gretose buvusi „Banga“ pateko į LFF taurės turnyro finalą, vasarą žaidė Europos lygos varžybose, bet galiausiai vidinių prieštaravimų draskoma subyrėjo į šipulius. Praėjusį šeštadienį „Banga“ neatvyko į Vilnių, kur turėjo sužaisti 36 turo rungtynes su „Žalgiriu“.
Lažybų vėzdas
Būtent Gargždų „Bangos“ vardas garsiausiai nuskambėjo ir šį sezoną įsiplieskus lažybų skandalams. Pirmą kartą šalies futbolo istorijoje Lietuvos futbolo federacija (LFF) ėmėsi aktyviai kovoti su galbūt sutartose rungtynėse dalyvaujančiais futbolo klubais ir jų atstovais.
Į kovos su futbolo sukčiais areną išėjo praėjusių metų pabaigoje įsteigtas LFF Tyrimų komitetas. Įdomu, kad į šio komiteto akiratį pateko tik apatinėje turnyro lentelės dalyje buvusios komandos. Pirmąja LFF Tyrimo komiteto auka tapo būtent „Bangos“ ekipa. Rugpjūčio pradžioje LFF tyrėjams užkliuvo šios komandos atstovų elgesys gegužės 7 d. vykusiose A lygos rungtynėse su Klaipėdos „Atlantu“ (0:2). Atsižvelgęs į LFF Tyrimų komiteto surinktus duomenis, LFF Drausmės komitetas iki sezono pabaigos diskvalifikavo „Bangos“ vartininką Soslanbeką Aršijevą, o Gargždų klubo viceprezidentui Dmitrijui Baidai skyrė 2 metų draudimą užsiimti bet kokia su futbolu susijusia veikla Lietuvos teritorijoje. Taip pat „Bangos“ klubui buvo skirta 50 tūkst. litų bauda. Sezono pabaigoje į tyrėjų akiratį pateko dar vienas „Bangos“ legionierius iš Ukrainos Arturas Sirikas. Jis buvo suspenduotas iki pirmenybių pabaigos.
Rudenį įtartinų Lietuvos futbolo klubų sąrašą papildė „Ekranas“, „Šiauliai“ ir „Klaipėdos granitas“. Panevėžio ir Šiaulių futbolo klubai LFF Tyrimų komiteto dėmesio sulaukė po rugsėjo 18 d. vykusių A lygos 27 turo rungtynių, kuriose „Ekranas“ savo aikštėje 2:3 pralaimėjo „Šiauliams“. „Klaipėdos granitas“ į tyrėjų akiratį pateko po rugsėjo 28 d. vykusių rungtynių su Klaipėdos „Atlantu“ (0:3). Po šios dvikovos „Klaipėdos granito“ vadovai sušaukė komandos susirinkimą, kuriame komandos legionierius ukrainietis Olegas Dmitrenka prisipažino, jog specialiai siekė, kad komanda pralaimėtų rezultatu 0:3. Ši informacija iš karto buvo perduota LFF atstovams. 24 metų ukrainiečiui buvo skirta griežčiausia bausmė: draudimas dalyvauti bet kokioje su futbolu susijusioje veikloje. Šiek tiek švelnesnės bausmės buvo skirtos keturiems „Ekrano“ ir trims „Klaipėdos granito“ žaidėjams.
Taip pat LFF DK paskyrė po 5 tūkst. litų baudas Panevėžio „Ekranui“, „Klaipėdos granitui“ ir „Šiauliams“. Tiesa, kiek vėliau LFF Apeliacinis komitetas „Šiauliams“ skirtą bausmę panaikino.
Lentelė
1. Vilniaus „Žalgiris“ 36 24 9 2 92-17 84
2. Pakruojo „Kruoja“ 36 19 9 8 67-34 66
3. Klaipėdos „Atlantas“ 36 19 8 9 76-36 65
4. Trakų „Trakai“ 36 18 9 9 65-38 63
5. Marijampolės „Sūduva“ 36 17 11 8 70-38 62
6. Panevėžio „Ekranas“ 36 12 9 15 51-58 45
7. Šiaulių „Šiauliai“ 36 12 4 20 50-63 40
8. „Klaipėdos granitas“ 36 9 10 17 47-67 37
9. Gargždų „Banga“ 36 8 6 21 29-62 30
10. Alytaus „Dainava“ 36 2 3 31 12-143 9
(Vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai)
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“