LKF prezidentas V. Gedvilas nenori pokyčių rinktinėje

Europos čempionai Vokietijos sostinėje Berlyne paaiškės rytoj, bet lietuviai su turnyru atsisveikino dar praėjusį šeštadienį, kai aštuntfinalyje po pratęsimo 94:102 pralaimėjo ispanams. Iki tol mūsiškiai B grupėje Kelne nusileido slovėnams, prancūzams bei vokiečiams ir įveikė vengrus bei bosnius. 2 pergalės iš 6 galimų nulėmė, kad Lietuvos rinktinei atiteko 15-oji vieta. Taip žemai Europos čempionatuose lietuviai dar nebuvo atsidūrę. Iki tol žemiausia vieta (12-oji) buvo užimta 2001 m. O didžiųjų turnyrų ketvirtfinalio etapo mūsų rinktinė nepasiekia nuo 2016 m. olimpinių žaidynių.

Prieš metus prie rinktinės vairo stojęs K.Maksvytis po mačo su ispanais sakė, kad dar nežino, ar tęs darbą nacionalinėje komandoje. Treneris svarsto, bet federacijos prezidentas turi tvirtą nuomonę. Jis neabejoja: K.Maksvytis turi tęsti darbą.

- Iškart po pralaimėto aštuntfinalio išreiškėte palaikymą K.Maksvyčiui. Norite suteikti dar vieną šansą ar manote, kad ir šiame čempionate trenerių štabas savo darbą atliko gerai?, - paklausėme Vydo Gedvilo.

- Kai patvirtinome K.Maksvyčio kandidatūrą, buvo susitarimas, kad jis vyriausiuoju treneriu skiriamas olimpiniam ciklui. Ciklas dar nesibaigė. Taip, Europos čempionate pasirodėme ne pagal savo galimybes ir užėmėme ne tą vietą, kurią planavome (federacija rinktinei kėlė tikslą užimti 1-4 vietas, - aut. past.), tačiau K.Maksvytis laimėjo beveik viską pasaulio čempionato atrankoje. Manau, 98 ar 99 proc., kad dalyvausime pasaulio čempionate, kuriame bus kovojama dėl patekimo į olimpines žaidynes. Reikia užbaigti savo darbą.

- 2019 m. Dainius Adomaitis atsistatydino iš trenerio posto, kai rinktinė nepateko į pasaulio čempionato ketvirtfinalį. Ar siekyje išlaikyti K.Maksvytį nėra dar vieno motyvo - jei treneriai trauksis po kiekvieno nesėkmingo turnyro, greit Lietuvoje pristigsime kandidatų?

- Manau, Dainius atsistatydino ne laiku. Nežinau, kokios buvo priežastys - ar federacija paprašė, ar tokia buvo jo asmeninė nuomonė. Bet jis puikiausiai galėjo užbaigti olimpinį ciklą ir su komanda dalyvauti olimpinėje atrankoje. Jis tą komandą treniravo, žaidėjai žinojo jo taktiką. Seniai sakiau, kad nereikėjo taip daryti. Jei po kiekvienos nesėkmės atleidinėsime trenerius... Taip, tai yra nesėkmė, rezultato nėra, visi nusiminę, bet žaidimas nebuvo blogas. Rungtynių pabaigose viskas susidėjo iš smulkmenų. Reikia analizuoti, kodėl taip atsitiko. Treneris nekaltas, jei ne taip statoma užtvara, kamuolys išmetamas į užribį arba neįmetama iš po krepšio, nuo baudų linijos. Tų mažų smulkmenų yra daug ir visų pralaimėtų rungtynių rezultatai galėjo pakrypti į kitą pusę.

- Ar bandėte įkalbėti K.Maksvytį likti poste?

- Kalbėjau su juo praėjus dienai po rungtynių, o ne iškart po mačo. Nes puikiai suprantu, kaip jis jaučiasi, pats esu buvęs panašioje padėtyje. Su moterų rinktine nepatekau į olimpines žaidynes, kai jau viskas atrodė padaryta ir žaidėme su silpniausia kitos grupės komanda. Žinau trenerio nuotaiką, pats tai išgyvenau - bemiegės naktys, nerimas. Manau, Kazys išgyvena tą patį. Jo neįkalbinėjau, jis pats turi priimti sprendimą. Jei buvo sutarta, kad treneris pakviestas olimpiniam ciklui, tai buvo sutarta. Mes tikrai neversime likti, jei jis nenorės. Bus federacijos vykdomojo komiteto posėdis, visų rinktinių treneriai pateiks ataskaitas, rungtynių analizę, perspektyvas. Po to ir priimsime sprendimą - tiek jis, tiek mes. Atsarginių variantų kol kas nesvarstome. Reikia atvėsti, o aprimę galėsime pakalbėti.

- Ispanus į pergalę prieš mūsų rinktinę atvedė treneris užsienietis - italas Serdžijus Skariolas (Sergio Scariolo). Ar įsivaizduojate, kad per jūsų kadenciją užsienietis treniruotų Lietuvos rinktinę?

- Neįsivaizduoju. Nežinau, kaip kiti, nes jei likčiau vienas su tokia nuomone, visų kitų nuomonių neatsverčiau. Tačiau nemanau, kad vykdomasis komitetas ir krepšinio bendruomenė to nori. Negi mes, krepšinio šalis, kviesime užsienietį? Ar su tuo užsieniečiu rinktinė žaistų stebuklingą krepšinį ir viską laimėtų? Taip nebūna. Lietuvoje yra gerų trenerių, turime ugdyti savo specialistus. Yra Šarūnas Jasikevičius, Rimas Kurtinaitis, Kęstutis Kemzūra, yra ir jauni treneriai. Pavyzdžiui, Tomas Purlys, kurio treniruojami 16-mečiai laimėjo Europos čempionatą. Rezervas yra. Aš neįsivaizduoju prie rinktinės vairo užsieniečio. Esu prieš ir dėl to, kaip sakoma, gulčiau po traukiniu.

- Įprasta sakyti, kad Lietuvos komanda yra elitinė, bet, deja, jau kelis turnyrus iš eilės nelaimime prieš kitas elito komandas. Jūsų nuomone, mūsų rinktinę vis dar verta vadinti elitine?

- Ši komanda tokios sudėties žaidė pirmą kartą. Šios komandos istorija dar tik prasidėjo. Nereikia dramatizuoti fakto, kad laimėtos tik dvejos rungtynės. Jeigu jie žaistų blogai, nesistengtų, pralaimėtų dideliais skirtumais, tada kažkas būtų ne taip. Bet čia trūko labai nedaug, lyg dėliojant lego trūktų vienos kaladėlės. Mūsų komanda grupėje galėjo laimėti visas trejas rungtynes. Jėgos buvo apylygės. Aišku, klaidų skaičius buvo per didelis, tačiau reikia analizuoti, kodėl taip buvo.

- Šį čempionatą galima vadinti NBA žvaigždžių čempionatu - madas diktuoja Janis Adetokumbas, Luka Dončičius, Lauris Markanenas (Lauri Markkanen). Kaip manote, kodėl Domantui Saboniui nepavyksta realizuoti savo potencialo FIBA krepšinyje?

- Teisingai pastebėjote - tai vienas stipriausių Europos čempionatų. Neprisimenu, kad komandose būtų tiek žvaigždžių. Kitas dalykas, yra labai daug natūralizuotų amerikiečių. Pas ispanus žaidžia Lorenzas Braunas (Lorenzo Brown), kuris mums sumetė 28 taškus. Natūralizuoti žaidėjai irgi darė didelę įtaką rezultatams. Čempionatas tikrai stiprus. Serbija su Nikola Jokičiumi nesugebėjo nugalėti italų, nors galvojau, kad serbai bus čempionais. Tai rodo, kaip išaugęs Europos krepšinis ir kiek jame stiprių komandų. Pavyzdžiui, Suomija, kuri turi ne tik L.Markaneną, nors jis - labai talentingas jaunuolis. Ir Čekija apylygiai žaidė su Graikija, pralaimėjo tik pabaigoje. Turnyras yra labai aukšto lygio.

Reikia pakalbėti ir apie teisėjavimą. Lietuviams rungtynėse su vokiečiais neleido mesti baudos už techninę pražangą - neprisimenu kito tokio atvejo. Gal rungtynės būtų susiklosčiusios visai kitaip. Teisėjauja antro ar trečio ešelono teisėjai. Mes jau parašėme FIBA raštą, kuriame sakome, kad Europos čempionate turi dirbti patys stipriausi teisėjai. Dabar yra košmaras. Vienas rungtynes leidžia žaisti šiurkščiai, ties pražangos riba, o kitose negali prie varžovo net prisiliesti. Taisyklių traktavimas yra nesuprantamas.

Dėl Domanto, aš nemanau, kad jis sužaidė blogai. Gal jis nebuvo visiškai išnaudotas arba jam Europos krepšinis mažiau tinka ir reikia priprasti. Domantas yra dar pakankamai jaunas. Manau, jis dar save parodys, kaip anksčiau parodė jo tėtis, žaidęs ne tik gerai, bet ir ilgai. Paskutinės rungtynės nepasisekė Jonui Valančiūnui. Jeigu jis mače su ispanais būtų pasiekęs įprastą vidurkį, gal būtų kitaip. Tačiau tai yra detalės.

- Daug diskutuojama apie D.Sabonio ir J.Valančiūno žaidimą viename penkete, tačiau ar buvo alternatyvų? Jei neturime sunkiųjų krašto puolėjų, tai neturime.

- Jie ne visada žaidė kartu. Jie kartu pradėdavo rungtynes, bet po to vykdavo rotacija. Tokia buvo trenerio strategija. Neabejoju, kad jis tarėsi su štabo nariais ir pačiais žaidėjais. Jei neteisingai pastatai užtvarą ir tai lemia rungtynių rezultatą, gal nėra didelio skirtumo, ar jie žaidė dviese, ar po vieną. Alternatyvų išties nelabai buvo. Kad žaistume kitaip, mums reikia turėti gerą sunkųjį krašto puolėją, kuris būtų stiprus ir puolime, ir gynyboje, rinktų kamuolius. Tikiuosi, iki rinktinės lygio užaugs Ąžuolas Tubelis. Vyrų krepšinyje jo dar nesame išbandę, bet jis yra tvirtas vyras, turintis gerą kūno sudėjimą. Labai daug tikimės iš šio vyruko. Gal jau kitą vasarą jį būtų verta išbandyti vasaros stovykloje.

- Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių liko dveji metai. Ar, jūsų nuomone, per tuos dvejus metus bus svarbių pokyčių rinktinės sudėtyje?

- Manau, komanda bus panaši į šiemetinę, pagrindas išliks. Matau tik vieną žaidėją, jau minėtą Ą.Tubelį. Kitus jaunuolius turbūt bus galima išbandyti tik po olimpinių žaidynių. Yra Mantas Rubštavičius, Paulius Murauskas, Augustas Marčiulionis, Dovydas Giedraitis. Yra tų jaunų vyrukų, bet klausimas, ar jie pasieks rinktinės lygį jau per artimiausius metus. Kita vasara daug ką parodys, nes, manau, treneriai kai kuriuos iš jų kvies į stovyklas.

Ateitį turime, tačiau ir dabartinė rinktinė yra jauna. Vyriausias - 32-ejų Mindaugas Kuzminskas, kuriam dar žaisti ir žaisti. J.Valančiūnui - 30 metų. Nereikia nusiminti. Jeigu jie būtų žaidę blogai - kitas reikalas. Juk jie žaidė su stipriausiomis komandomis. Puikiai suprantame, būtų kitaip, jeigu jie būtų žaidę su Ukraina, Lenkija ar Belgija. Kelias į ketvirtfinalį patekusias komandas lietuviai nugalėtų be problemų. Tačiau patekome į labai stiprią grupę, o po to mūsų laukė Ispanijos komanda. Ji yra stipri bet kuriuo atveju.