respublika.lt

Žemos vietos žaidynėse - geriau nei jokių

2022 vasario 25 19:18:13
Arūnas Abromaitis, „Respublikos“ žurnalistas

Net 6 iš 13-os Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavusių Lietuvos sportininkų buvo deleguoti Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA). Kai kurie slidininkų rezultatai buvo, švelniai tariant, kuklūs, tačiau asociacijos prezidentas Remigijus Arlauskas skeptikams atkerta, kad ir tokie rezultatai yra labai svarbūs sporto šakos ateičiai, nes garantuoja didesnį finansavimą. Kalbėdamas apie 2026 m. olimpines žaidynes, vyksiančias Italijoje - Milane ir Kortinoje d'Ampece, R.Arlauskas buvo nusiteikęs optimistiškai. Prezidentas tikisi, kad jose LNSA komanda gali būti dvigubai didesnė nei Pekine.

×
nuotr. 1 nuotr.
Ieva Dainytė olimpinėse žaidynėse debiutavo būdama vos 16-os ir kalnų nenuvertė, bet tiek jos, tiek kitų sportininkų rezultatai prisidėjo, kad slidininkai gautų kiek didesnį finansavimą. Vytauto Dranginio nuotr.

 

LNSA globoja slidinėjimą, kalnų slidinėjimą, akrobatinį slidinėjimą ir snieglenčių sportą. Iš šių sporto šakų Lietuva savo olimpiečius turėjo dvejose. Du vyrai ir dvi moterys Pekine startavo slidinėjimo, po vieną vyrą ir moterį - kalnų slidinėjimo varžybose.

Apie kuklius olimpiečių rezultatus jau rašėme. Lietuvos slidininkai dažniausiai likdavo šalia rikiuotės galo. Ypač sunku buvo jaunosioms slidininkėms - 17-metei Eglei Savickaitei ir 16-metei Ievai Dainytei. Asmeniniame sprinte jos užėmė atitinkamai 82-ąją ir 86-ąją vietas, 10 km lenktynėse - 89-ąją ir 91-ąją. Ieva sprinte aplenkė tik keturias varžoves. Modestas Vaičiulis asmeniniame sprinte liko 49-as, Tautvydas Strolia - 68-as. 15 km lenktynėse T.Strolia buvo 83-ias.

Kalnų slidinėjime mūsiškiams ypač nesisekė. Andrejus Drukarovas didžiajame slalome nebaigė antrojo nusileidimo ir dėl traumos negalėjo startuoti slalome. 17-metė Gabija Šinkūnaitė startavo tik slalome ir nebaigė pirmojo nusileidimo.

Paprašytas įvertinti rezultatus, R.Arlauskas akcentavo, kad oficialių LNSA valdybos vertinimų dar teks palaukti. Kol kas asociacijos prezidentas, iš Pekino grįžęs pirmadienį, gali pateikti tik asmeninį vertinimą. „Kalnų slidinėjimą vertinu blogai, nes neturime nė vieno rezultato.

Buvo prošvaistė - A.Drukarovo 20-oji vieta didžiojo slalomo pirmajame nusileidime. Ji parodė, kad einame tinkamu keliu, suteikė vilties. O lygumų slidinėjime pagrindinis akcentas buvo komandinis sprintas. Jame vyrų maksimalus planas buvo patekti į 20-uką, jie liko 24-i, tad vertinu patenkinamai. Merginos turėjo planą patekti tarp 25 geriausių komandų. Jos pasidalijo 23-26 vietas, todėl vertinu gerai", - sakė R.Arlauskas.

Atsižvelgiant į aplinkybes, toks vertinimas gali pasirodyti keistokas. M.Vaičiulis su T.Strolia komandų sprinte 24-ąją vietą užėmė aplenkę vos vieną duetą. E.Savickaitė ir I.Dainytė neaplenkė nieko. Jos 23-26 pozicijas pasidalijo su dar trimis komandomis, kurios nuo lyderių atsiliko ratu ir dėl to pasitraukė iš trasos. Tuo metu A.Drukarovas neturi jokio rezultato todėl, kad bent jau bandė siekti aukšto rezultato.

„Niekas jo nesmerkia, aš tik pasakiau faktą. Išnagrinėsime situaciją kalnų slidinėjimo komitete, žiūrėsime, kaip padėti sportininkams siekti rezultatų. Visada galima siekti rekordo, bet taip jo ir nepasiekti, nors ir keliose olimpiadose iš eilės. Norisi, kad viskas vyktų žingsnis po žingsnio", - svarstė R.Arlauskas. Kas dėl lygumų slidininkų bei slidininkių vietų rikiuotės gale, tai LNSA prezidentas paaiškino, kodėl pozicija, kelianti šypseną paprastam per televiziją žaidynes stebėjusiam žiūrovui, atrodo visai nebloga asociacijos vadovui.

- Po moterų komandinio sprinto, kai mūsų merginos buvo greitai aplenktos ratu, teko girdėti paprastų žmonių pasvarstymus, kad gal tokių sportininkių geriau apskritai nevežti į žaidynes. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?

- Mūsų pozicija tokia, kad vykdome savo strateginius tikslus, taip pat ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tikslus. Olimpinėse žaidynėse vertinamos vietos iki 36-os, o mes buvome 23-i. Tai yra superinis rezultatas. Tie, kurie šneka, tegul ir toliau šneka. Sporto finansavimas toks, kad, ruošiantis ateities olimpiadoms ar pasaulio čempionatams, norint tam gauti pinigų, vienas pagrindinių kriterijų yra rezultatai olimpinėse žaidynėse. Šie rezultatai duoda daug taškų, be jų negalėtume judėti toliau.

- Kiek slidininkų ir kalnų slidininkų tikitės išvysti 2026 m. olimpinėse žaidynėse?

- Dar anksti apie tai kalbėti oficialiai, galiu pasakyti tik asmeninę nuomonę. Preliminariai numatyta, kad rugpjūtį mūsų asociacijoje vyks rinkimai. Nauja valdyba kurs naują strategiją, nes ankstesnė buvo kurta pasibaigusiam olimpiniam ciklui. Dar reikia padirbėti, bet mano, kaip žmogaus, kuris šioje organizacijoje vienokias ar kitokias pareigas užima nuo 2010 m., nuomone, tikėtina, kad 2026 m. žaidynėse lygumų slidinėjime bus keturi vyrai ir keturios moterys. Kalnų slidinėjime - du vyrai ir viena moteris. Tai jau būtų 11 sportininkų, prie kurių galėtų prisidėti vienas snieglentininkas arba akrobatinio slidinėjimo atstovas. Tai yra maksimali, optimistinė programa.

Šį sezoną strategavome, kad į olimpines žaidynes pirmą kartą istorijoje patektų Lietuvos snieglentininkas, bet nepavyko. Turime idėją, kad lietuvis startuotų akrobatinio slidinėjimo kroso rungtyje. Rokas Zaveckas ruošiasi jau trečią sezoną. Jeigu su juo sutarsime dar ketveriems metams, Rokas galėtų būti Lietuvos atstovas krose. Šiuo metu šioje rungtyje olimpines kvotas gauna 32 geriausi pasaulio sportininkai. Patekti sudėtinga, bet įmanoma, nes vienai valstybei skiriamos ne daugiau nei keturios kvotos, taigi dalis stipriausiųjų „atsibarsto".

Tačiau strategija bus skirta naujam sezonui, o kol kas reikia užbaigti šį. Sezonas tęsiasi, dabar vyks lygumų slidinėjimo pasaulio jaunimo čempionatas. Kalnų slidininkų, snieglentininkų dar laukia pasaulio taurės varžybos. Dar vyks ir Europos jaunimo olimpinis festivalis.

- Gal jau kalbėjotės apie ateitį su labiausiai patyrusiu Lietuvos slidininku M.Vaičiuliu? Ar jis planuoja likti komandoje dar vienam olimpiniam ciklui?

- Ne, apie tai nekalbėjome. Iš pradžių reikia, liaudiškai kalbant, „nuleisti garą". Grįžome tik pirmadienį, net slidės iš Pekino dar neatvažiavo. Dar turime šio sezono startų. Su Modestu sutarta, kad šį sezoną reikia atidirbti, o tada jau kalbėsimės.

- Jei yra toks optimistinis planas padidinti olimpinę komandą maždaug dvigubai, gal jau matote sportininkų, kurie artimiausiais metais galėtų į ją įsilieti?

- Lygumų slidinėjime jaunimo lygyje moterų komandą turime jau trečius metus. Yra keturios stiprios merginos, dalyvaujančios pasaulio jaunimo čempionatuose, startavome estafetėje ir pasaulio suaugusiųjų čempionate. Prie Ievos ir Eglės prisijungia seserys dvynės Emilija ir Gabija Bučytės iš Utenos. Jos yra realiausios pretendentės. O prie vaikinų, jei liks Tautvydas ir Modestas, gali prisijungti perspektyvus visaginietis Ernestas Tretjakovas ir jaunimo olimpinių žaidynių dalyvis Irmantas Žilinskas. Jie abu startuos pasaulio jaunimo čempionate.

Dar neaišku, kokia bus Tarptautinės slidinėjimo federacijos atrankos sistema 2026 m. žaidynėms. Visgi manau, kad sistema išliks tokia pati, kokia buvo prieš Pekiną. Šalia bazinių kvotų šalims yra Nacijų įskaita. Praėjusioje atrankoje mūsų vyrai Nacijų įskaitoje buvo 24-i, ir tai garantavo vieną papildomą vietą šalia bazinės kvotos, taigi iš viso - kelialapius dviem sportininkams.

Jei sistema veiks toliau, mūsų planas bus patekti į 20-uką Nacijų įskaitoje. Tai garantuotų dvi papildomas vietas šalia bazinės kvotos. O dėl ketvirtos vietos yra keli variantai - arba dar vienas žmogus atsirenka pagal reitingą, arba gerai pasirodo pasaulio taurėje. Dar vienas variantas - už slidinėjimo komandą olimpinių žaidynių estafetėje gali startuoti biatlonininkas.

Kalnų slidinėjime yra A.Drukarovas, auga jaunimo olimpinių žaidynių Jokūbas Vakaris Lapienis. Per ketverius metus gali užaugti ne vienas sportininkas. O moterų kalnų slidinėjime yra G.Šinkūnaitė. Dar turime Eglę Augustaitytę, kuri šiuo metu mokosi Didžiojoje Britanijoje ir dalyvauja kalnų slidinėjimo studentų lygos varžybose. E.Augustaitytė ruošėsi dalyvauti ir universiadoje, bet ji buvo atšaukta.

- Snieglentininkas M.Morauskas jau pretendavo į Pekino žaidynes, bet tikslo nepasiekė. Kaip manote, kokios jo perspektyvos patekti į 2026 m. olimpines žaidynes?

- Su juo dar reikės pasikalbėti, nes šiuo metu padėtis neaiški. Gal jis nusivylęs, kad nepateko į olimpines žaidynes, gal kitos priežastys. Kad snieglentininkas patektų į olimpines žaidynes, reikia rimtesnio jo požiūrio, o rimtesnė mūsų pagalba būtų įtraukti jį į kažkokią komandą, su kuria būtų galima ruoštis. Vieną pavyzdį turime - Europos jaunimo olimpiniame festivalyje dalyvausiantis Lukas Putys Galageris (Luke Putys-Gallagher) ruošiasi su Didžiojoje Britanijoje sukurta grupe, jie organizuoja stovyklas Austrijoje. Ir M.Morauską siųsdavome į tarptautines stovyklas, kurias organizavo italai. Reikia kažkokios sistemos, nes mūsų turimi treneriai jau negali jų ugdyti.

- Akrobatiniame slidinėjime į olimpinį kelialapį rimčiau pretenduoja tik R.Zaveckas?

- Šiuo momentu - taip. Olimpinėse žaidynėse buvau susitikęs su Švedijos rinktinės atstovais, jie mielai priimtų Roką. Kalbėsime su Roku apie galimybę jį įtraukti į Švedijos komandą. Tokiu atveju būtų įmanomas kokybinis šuolis. Bazinis jaunimo ruošimas vyksta ir pas mus, turime „Freeski" akademiją, kurioje ruošiasi ir merginos, ir vaikinai. Jaunimas jau dalyvauja varžybose Latvijoje „slopestyle" ir „big air" rungtyse, bet matysime, kaip jis tobulės.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
  • ATSAKOMYBĖ: Advokatas Ignas Vėgėlė ir viešoji įstaiga Sveikatos teisės institutas sako svarstantys galimybę reikalauti valstybės ir konkrečių institucijų, sprendimų priėmėjų atsakomybės dėl žalos, kurią, jų teigimu, dėl pandemijos valdymo priemonių patyrė visuomenė.
  • ELEKTRA: Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad derybos su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis dar tebevyksta - Lietuva iš Švedijos importuoja daugiausia elektros.
  • VERTĖ: Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurios vertė pasiekė 6,06 mlrd. eurų, laikoma vertingiausia bendrove Baltijos šalyse, nusprendė trijų šalių ekspertai.
  • STELOS: Vilniaus Antakalnio kapinėse pradėta ruoštis stelų nukėlimo darbams - trečiadienį ketinama čia ant takų pilti smėlį, kad jais galėtų pravažiuoti transportas.
  • MOKYTOJA: Astra Genovaitė Astrauskaitė iš mokytojos pareigų Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje turėtų būti atleista šiomis dienomis, įstaigoje bus atliktas platesnis tyrimas, sako Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
  • NEPRITARĖ: Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė siūlymui leisti Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams savarankiškai stabdyti ir tikrinti transporto priemones, kai įtariamas su mokesčiais susijęs pažeidimas.
  • KRIZĖ: Trišalė taryba padarė dviejų dienų pertrauką aptariant naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymo projektą, numatantį atlygį bei kitas sąlygas darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes bei šalinti jų padarinius.
  • RINKIMAI: Druskininkų meras Ričardas Malinauskas antradienį vakare paskelbė, kad įregistravo politinį komitetą „Už Druskininkus“, su kuriuo ir eis į artėjančios savivaldos rinkimus.
  • ŽVALGYBA: Konstitucinis Teismas trečiadienį pagal opozicijos parlamentarų kreipimąsi pradeda nagrinėti bylą dėl žvalgybos kontrolieriaus.
  • INICIATYVA: Kultūros ministras Simonas Kairys kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kolegomis ragina riboti Europos Sąjungos šalių jurisdikcijoje esančių palydovų naudojimą Rusijos propagandai už Europos ribų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar teisingas konservatorių sprendimas išmesti M.Majauską iš partijos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-8 0 C

-10 -5 C

 

-9 -2 C

-6 0 C

-7 -4 C

 

-3 -1 C

0-3 m/s

0-2 m/s

 

0-4 m/s