Vyriausybė kol kas nelinkusi didinti atsiskaitymų grynaisiais ribos

Pažymima, kad kritiniu metu - ar tai būtų karas, ar elektros tinklo sutrikimai, ar kibernetinės atakos - reikia turėti grynųjų pinigų. Tačiau Vyriausybė projektui nepritarė.

Finansų ministerija Vyriausybei siūlė iš esmės pritarti įstatymo pakeitimo projekto siekiui - tobulinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais teisinį reguliavimą, tačiau siūlyti Seimui įstatymo pakeitimo projekto nesvarstyti.

„Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente nustatytą maksimalią 10 000 eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą ir galimybę valstybėms narėms nacionalinėje teisėje nustatyti žemesnes ribas, taip pat į kitus procedūrinius Europos Sąjungos reikalavimus, kuriuose nustatyta pareiga valstybėms narėms konsultuotis su Europos Centriniu Banku, Vyriausybė artimiausiu metu inicijuos konsultacijas su suinteresuotais subjektais ir, įvertinusi konsultacijų metu gautas jų nuomones bei pasiūlymus, spręs dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais teisinio reguliavimo pakeitimų", - teigia Finansų ministerija.

O štai R.Žemaitaitis sako, kad dėl Europoje vykstančių karinių konfliktų nuolat stringa atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais. Taip pat esą atsiskaitymų grynaisiais ribą reikia padidinti atsižvelgiant ir į tai, jog Lietuvoje veikiančios finansinės institucijos nuolat susiduria su kibernetiniais iššūkiais, dėl ko Lietuvos gyventojai patiria sunkumų atsiskaitant ne grynaisiais pinigais, nėra išvystas finansinių institucijų klientų aptarnavimo tinklas.

„Remiantis dar nepaskelbtos Europos Centrinio Banko (ECB) vykdytos 65 000 euro zonos šalių gyventojų apklausos rezultatais, beveik 80 proc. visų atsiskaitymų prekybos vietose vykdomi grynaisiais pinigais. Pagal vertę grynaisiais atliekama daugiau kaip pusė atsiskaitymų. Kaip ir daugelyje kitų sričių Europoje, skirtumai tarp valstybių narių - didžiuliai: pavyzdžiui, Suomijoje atsiskaitymai grynaisiais sudaro tik 42 proc. visų atsiskaitymų, o Maltoje - net 92 proc.

Tačiau apskritai visuomenė vis dar yra labai prisirišusi prie grynųjų pinigų ir tas prisirišimas vis didėja. O bendroji grynųjų pinigų paklausa auga sparčiau negu nominalusis BVP. Pastaruosius penkerius metus vidutinis metinis eurų banknotų paklausos augimas sudarė 4,9 proc. pagal vertę ir 6,2 proc. pagal kiekį. Tai pirmiausia pasakytina apie nominalus, kurie daugiausia naudojami ne taupymui, o atsiskaitymui", - teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Pagal ECB duomenis, 2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais.

„Reikia pažymėti, kad kritiniu metu - ar tai būtų karas, ar elektros tinklo sutrikimai, ar kibernetinės atakos - reikia turėti grynųjų pinigų. Ir nors grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimą, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta", - teigia pataisų iniciatoriai.

Negi pataisos tokios aktualios? Argi dažnai yra poreikis atsiskaityti tokiomis milžiniškomis sumomis, kaip 15 tūkst. eurų" Vienas projekto palaikytojų Martynas Gedvilas „Vakaro žinioms" teigė, kad susitikimų su gyventojais metu šie dažnai iškelia atsiskaitymo grynaisiais problemą.

„Kada prireikia tiek pinigų grynaisiais? Na, pavyzdžiui, kad ir perkant panaudotą automobilį ar traktorių. Jei mokama pavedimu, nemaža dalį pinigų pasiima bankas, o kai sumos tokios didelės, tai ir banko mokestis yra solidus. O niekas nenori bankų penėti", - konstatavo M.Gedvilas.