respublika.lt

Sigitas Šamborskis: Kaliningradiečiai yra neblogai informuoti ir žino tikrąją situaciją

(85)
2022 liepos 12 10:51:43
Irena BABKAUSKIENĖ

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašto lietuvių bendruomenės pirmininku Sigitu Šamborskiu.

×
nuotr. 1 nuotr.
Sigitas Šamborskis. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

- Dar tada, kai Rusija nebuvo užpuolusi Ukrainos, apgailestaudamas sakėte, jog istorinėse lietuvių žemėse - Karaliaučiaus krašte (dabartinėje Kaliningrado srityje), - gesinamos paskutinės lietuvybės žvakės: uždaromos lietuviškos organizacijos, atleidžiami lietuvių kalbą būreliuose dėstę mokytojai. Kaip lietuvių kilmės kaliningradiečiai gyvena šiandien?

- Jie yra situacijos įkaitai. Rusijos propagandos kurstoma neapykanta, isterija lietuvių tautos, Ukrainą palaikančios Lietuvos atžvilgiu, duoda savo vaisių - nesiliauja ir bendradarbių, ir kaimynų išpuoliai prieš ten gyvenančius lietuvių kilmės žmones. Fizinio susidorojimo nėra, bet tas moralinis smurtas sunkiai pakeliamas. Tačiau ir pasitraukti žmonės negali, nes Rusijos tarnybos nenori išleisti Kaliningrado gyventojų per sieną, o Lietuva nenori įsileisti - Rusijos piliečiams, net ir lietuvių kilmės, vizos neišduodamos. O dvigubą pilietybę turi nedaugelis žmonių. Ypač skaudu dėl šauktinio amžiaus jaunuolių, kurie gali būti išvaryti į karą žudyti ir žūti.

Savo laiku man pavyko pasitraukti iš Kaliningrado, kad ir nelegaliu būdu, kaip sakoma, per upelį perbristi, bet dabar tautiečiai taip lengvai sienos nepraeis - ji gerai saugoma.

- Turbūt naivu klausti, ar lietuvių kilmės Kaliningrado srities gyventojai gali matyti lietuviškus kanalus?

- Dabar tikrai negali, nes absoliučiai visi lietuviški kanalai, kurie dar buvo kabelinėse televizijose, yra išjungti. Tiesa, su SAT palydovinėmis antenomis įmanoma kažkiek „pagauti" lietuviškų kanalų, taip pat lietuviškas televizijas dar gali „pagauti" gyvenantys pačiame pasienyje (10-15 km nuotoliu nuo sienos) ir turintys tam tikrą priedėlį.

Tačiau šio krašto žmonės nėra visiškai atriboti nuo informacijos, nekalbu apie visą Rusiją, tačiau kaliningradiečiai iš tikrųjų yra pakankamai neblogai informuoti ir žino tikrąją situaciją, kas vyksta. Tik ne visi nori tai žinoti, nes yra paveikti Kremliaus propagandos ir jau negali susitaikyti su kita tiesa, nes jiems taip įkalta į galvas ir tas iš Maskvos sklindantis naratyvas jiems yra tinkamas. Deja, nekalbu vien apie rusus - yra ir lietuvių tokių.

- Rusiškos propagandos netrūksta ir Lietuvos pusėje - pasienyje su Rusija gyvenantys Panemunės miestelio žmonės, kitoje Nemuno pusėje matantys Sovetską (lietuviškąją Tilžę), puikiausiai mato ir žiūri Rusijos televizijos kanalus, tad vieša paslaptis, jog kai kurie jų - taip pat paveikti rusiškos propagandos.

- Taip, tačiau jie paveikti ne tik propagandos. Panemunės gyventojai per savo langus mato ir didžiulę „Z" raidę ant didelio pastato Sovetske, ir patrankas, pastatytas bei atsuktas į mūsų pusę mato. Taip rusai „primena" apie save ir apie tai, ką jie gali.

- Rusijoje yra baudžiamasis straipsnis „už istorinės tiesos iškraipymą", tad kaliningradiečiai, Kaliningradą vadindami Karaliaučiumi, galėtų būti įkalinti. Kaip tada oficialiai vadinate savo bendruomenę - Kaliningrado ar Karaliaučiaus?

- Rusiškame oficialiame blanke buvo įrašyta Kaliningrado lietuvių bendruomenė, bet visada žemiau skliausteliuose rašydavome ir lietuvišką pavadinimą: Kaliningrado (Karaliaučiaus). Dabar visos lietuviškos draugijos yra išregistruotos, uždraustos, tad ši problema atkrito. Šiuo metu turime tik Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės atstovybę Lietuvoje. Tiesa, Kaliningrade dar gyva yra Lietuvių kalbos mokytojų asociacija, bet ji irgi pusiau pogrindžio sąlygomis veikia.

- Kaip prognozuotumėte lietuvybę ir jos ateitį Kaliningrade?

- Jau net nežinau, ką pasakyti. Į valdžią atėjus Vladimirui Putinui, ypač antroje jo kadencijoje, prasidėjo dideli suvaržymai ir lietuvybės puoselėtojų persekiojimas. Jeigu Rusijoje šis režimas laikysis, lietuvybė Karaliaučiaus krašte, mūsų istorinėse žemėse, bus užgesinta visiškai. Žmonės net bijos prisipažinti, kad yra lietuvių kilmės.

- Sovetske (Tilžėje) neseniai nuo namo nuimta lietuvių filosofui Vydūnui skirta atminimo lenta. Ar yra pavojus Tolminkiemiui (rusų vadinamam Čistyje Prudy) ir čia palaidotam lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejui, kitiems lietuvybės simboliams Karaliaučiuje?

- Vydūnas, kaip dvasinis lyderis, buvo pirmasis, nuo jo ir pradėjo - esą denacifikavo „fašistą", sėdėjusį nacių kalėjime. Jie tai sugeba. Ir lietuvių tautosakininko, lituanisto Liudviko Rėzos atminimui Kaliningrade yra didelė grėsmė iškilusi, neatmesčiau, jog gali būti uždarytas ir Donelaičio memorialinis muziejus.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
1
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (85)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GATVĖS: Trijų Gargždų miesto gatvių gyventojai nenori, kad būtų pervadintos Petro Cvirkos, Juliaus Janonio ir Butktų Juzės gatvės.
  • RŪMAI: Šiaulių miesto savivaldybė siekia iš Vilniaus universiteto perimti miesto centre, Aušros alėjoje, esančius Didždvario rūmus - ten ji norėtų įkurti Santuokų rūmus ir erdves menui.
  • LOBIZMAS: Pusantrų metų galiojančią prievolę deklaruoti susitikimus su lobistais aktyviausiai vykdo Seimo ir Vyriausybės nariai bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
  • ORKESTRAS: Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinį pučiamųjų orkestrą ketinama perduoti Policijos departamentui.
  • PLAUKIMAS: Seimo narys Linas Jonauskas siūlo pradinukams vieną kartą valstybės lėšomis apmokėti vasaros plaukimo stovyklą.
  • REITINGAS: Kredito reitingų agentūros S&P ir „Fitch“ penktadienį sumažino Ukrainos kredito reitingą manydamos, kad karo siaubiama šalis, pasiekusi susitarimą dėl skolos restruktūrizavimo, yra per žingsnį nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo.
  • KADRAI: Pasitraukus vyriausiajai šalies epidemiologei Loretai Ašoklienei, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketina svarstyti šios pareigybės likimą.
  • TURIZMAS: Kaune įpusėjus Europos kultūros sostinės metų programai ir rugsėjį laukiant keleto aukšto lygio renginių, turizmą mieste tikimasi grąžinti į priešpandeminį lygį, sako „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.
  • BILIETAI: Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vykdomasis direktorius Michaelas O'Leary teigia, kad bendrovė nebesiūlys skrydžių žemiausiomis kainomis dėl smarkiai išaugusių degalų kainų - 10 eurų bilietų era baigėsi.
  • MOKYKLA: Užsienio reikalų ministerija penktadienį išreiškė protestą dėl Baltarusijoje pristabdytos lietuviškos Pelesos vidurinės mokyklos veiklos.
Daugiau

Dienos klausimas

Kokį elektros tiekėją pasirinkote?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +19 C

+13 +20 C

 

+11 +20 C

+20 +25 C

+22 +25 C

 

+24 +27 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s