respublika.lt

Rimantas Matulis: LRT pamiršta savo pareigą

2022 rugpjūčio 01 16:25:00
Irena BABKAUSKIENĖ

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su tautotyrininku, lietuvių tautinės savimonės puoselėtoju Rimantu Matuliu.

×
nuotr. 1 nuotr.
Rimantas Matulis. Redakcijos archyvo nuotr.

 

 

- Jūsų močiutė - rašytoja Lazdynų Pelėda (Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė), tad nenuostabu, jog lietuvių kalbos reikalai jums visada rūpėjo. Ką pasakytumėte apie LRT kalbą? Ar visuomeninis transliuotojas pateisina tai, ko iš jo tikimasi - švarios, gražios lietuvių kalbos?

- Dažniau pasiklausau LRT radijo, nei žiūriu televiziją, bet turiu pasakyti, kad mane labai slegiančiai veikia svetimybių, angliškų žodžių srautai LRT eteryje, ypač lietuviškoje radijo programoje. Nuolat jaučiamas ir laidų vedėjų, ir jų pašnekovų noras, kur reikia ir kur nereikia, į lietuvių kalbą įterpti anglicizmus, lyg neužtektų savų žodžių. Tai nepagarba savajai kalbai. Visuomeninis transliuotojas tikrai per mažai stengiasi išsaugoti švarią ir gražią lietuvių kalbą.

- Kokie dažniausi anglicizmai skamba LRT eteryje? Tai šių dienų mados ar tiesiog nepagarbos lietuvių kalbai problema?

- Dažnai neiškenčiu neužsirašęs labiausiai ausį rėžiančių anglicizmų, kurie skamba visuomeninio transliuotojo eteryje. Keletą jų paminėsiu. Nuolat girdžiu sakant „kontroversiškas", nors turime lietuvišką žodį „prieštaringas". Užuot sakę „atnaujinti", kažkodėl renkamės nelietuvišką „renovuoti". Žiniasklaida vadinama media, intarpas - inkliuzu, rinkodarininkai - marketingaizeriais, lygis - leveliu, pastaba - remarka, pagrindinė kryptis - meinstrymu. Arba sakoma „toksiškas". Nesuprantu, kodėl ne „nuodingas", o „toksiškas"? Tokioje anglicizmų prikaišiotoje kalboje, užuot sakius „pasiplepėjimas", tariama - „četas", užuot pasirinkus žodį „supaprastinti", kažkodėl sakoma „simplifikuoti", o mūsų žodis „aiškinti" pakeičiamas svetimybe „interpretuoti". Sakome „kvestionuoti", užuot pasakę paprastai lietuviškai - „kelti klausimą", arba renkamės sakyti „adaptyvesnis", užuot sakę „geriau pritaikomas".

Ypač ausį rėžia, kai sakoma „inčadžinti" (įkainoti), kurį vienu žodžiu sunku net išversti, bet jokiu būdu jo neturėtume įvesti į lietuvių kalbą.

Dažnai jauni žmonės tokiais žodžiais stengiasi arba pasipuikuoti, arba paišdykauti. Bet viena iš seniausių indoeuropiečių gyvų kalbų - lietuvių kalba - negali būti vieta tokiems paišdykavimams, kai vieną ar kitą kartą paminėtas žodis nejučiomis prilimpa ir yra įtraukiamas į lietuvių kalbą. Beje, iš pašnekovų jaučiasi, kad tai jiems yra mados dalykas, nes dažnai įvestam anglicizmui yra pats gryniausias lietuviškas atitikmuo, kurį vartoti, matyt, kai kam yra nesolidu.

Negaliu nepaminėti ir plačiai sklindančio mūsų kalbos gramatikos griovimo. Paklausus, kelinti dabar metai, dažnas atsako: „du tūkstantis dvidešimt antri", užuot pasakęs „du tūkstančiai dvidešimt antri". Prarandama žodžio daugiskaita. Sunku pasakyti, ar tai vyksta dėl to, kad anglų kalboje žodžiuose „two thousand" pradingo galūnės raidė „s". Šiaip ar taip, neturime mėgdžioti anglų kalbos gramatikos praradimų.

Visi turėtume gerbti ir saugoti lietuvių kalbą. O visuomeniniam transliuotojui - tai tiesiog pareiga, kuri, deja, neretai pamirštama.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
115
F
  • UŽGNIAUŠ: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Seimo opozicijos siūlymą steigti laikinąją tyrimo komisiją, siekiant aiškinti, ar eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu prokuratūros vykdomą tyrimą, nes esą „visi klausimai jau yra atsakyti“.
  • NESUTARIA: Sartų žirgų lenktynės greičiausiai nevyks ir šiemet - ne tik dėl to, kad dėl šiltų orų nepavyksta išlieti ledo tako Sartų hipodrome, bet ir todėl, kad Žemės ūkio ministerija šimtametę tradiciją nori perleisti Zarasų savivaldybei, kuri sako, kad būtų nepajėgi finansiškai.
  • PENSIJA: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad šiuo metu šalyje esanti pensijų fondų sistema yra „katastrofiškai neteisinga“.
  • SKUNDAS: Aštuonios iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.
  • LAIVYBA: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, praneša, kad nuo 12 val. laivyba Klaipėdos uoste atnaujinta.
  • TRIBUNOLAS: Europos šalių ir Europos Parlamento užsienio reikalų komitetų pirmininkai pasisako už specialaus tarptautinio tribunolo įsteigimą Rusijos nusikaltimų Ukrainoje kaltininkams.
  • UOSTAI: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos delegacijai viešint Italijos Taranto jūrų uoste ir siekiant užtikrinti sistemingą bei ilgalaikį bendradarbiavimą, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
  • SVEIKINIMAS: Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino rašytoją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Saulių Tomą Kondrotą 70-mečio proga.
  • INSTITUTAS: Vietoj centrinio Kauno pašto ketinama įsteigti Nacionalinį architektūros institutą - nauja biudžetinė įstaiga Laisvės alėjoje turėtų pradėti veikti šių metų balandžio 1-ąją.
  • GARAŽAS: Klaipėdos tarybai tvirtinant trejų metų strateginį planą politikai kritikavo administraciją dėl centre nepastatyto požeminio garažo ir įpareigojo imtis darbų Danės gatvėje didinant automobilių vietų skaičių.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikėtų keisti moterų pavardžių rašybą, leidžiant galūnę -a?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar laikysitės astrologų rekomendacijų 2023 metams?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +4 C

-1 +4 C

 

-3 +3 C

-1 +3 C

0 +3 C

 

-2 +1 C

0-7 m/s

0-9 m/s

 

0-6 m/s