respublika.lt

Prof. Romas Lazutka: Svetur skurdas ne toks atšiaurus, kaip Lietuvoje Mini interviu (93)

2021 spalio 18 10:10:53
Irena BABKAUSKIENĖ

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su ekonomistu, Prof. Romas Lazutka

×
nuotr. 1 nuotr.
Prof. Romas Lazutka. Eltos nuotr.

 

- Spalio 17 d. minėsime Tarptautinę kovos su skurdu dieną. Statistikos departamento duomenimis, pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų, tačiau yra sakančių, jog ant skurdo ribos jau laviruoja beveik pusė Lietuvos. Tad koks tas mūsų skurdas?

- Svarbu, ką mes vadiname skurstančiais. Skurdą galima apibrėžti įvairiai, nes tai yra visuomenės susitarimo reikalas. Išsivysčiusiose Europos šalyse, prie kurių priskiriama ir Lietuva, kalbama apie santykinę skurdo ribą. Pernai skurdo rizikos lygis mūsų šalyje siekė 20,9 proc. Skurdo rizikos riba praėjusiais metais buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 eurai - šeimai, susidedančiai iš 2 suaugusiųjų ir 2 vaikų.

Ta skurdo riba pasirinkta skurdą suprantant kaip būseną, kada žmogaus pajamos tokios mažos, kad jis negali sau leisti gyventi taip, kaip visuomenėje įprasta. Pernai skurdo kas penktas šalies gyventojas. Turime minimalią algą, kuri turėtų būti tokia, kad žmogus neskurstų. Tam ir yra minimalios algos esmė, kad ji būtų tokia, jog žmogus dirbdamas galėtų išgyventi. Deja, minimali alga į rankas nedaug skiriasi nuo skurdo ribos.

Lietuvoje parama teikiama tiems, kurių pajamos mažesnės negu 140 eurų, tai vadinamos valstybės remiamosios pajamos. Tai gerokai žemiau skurdo ribos. Ir žmonių, kurie Lietuvoje gauna tokią paramą, yra tik 2,5 proc. Tyrimai, kiek žmonių negauna tokios paramos, nors jiems to reikėtų, nelabai ir daromi. Tie, kurie gauna šią pašalpą, ateina patys ir užsiregistruoja, bet yra žmonių, kurie nežino, kad tokia parama jiems priklauso. Taip pat yra žmonių, kuriems gėda eiti ir prašyti, nes Lietuvoje pašalpas gaunantys žmonės yra vadinami pašalpiniais, tinginiais. Tačiau žmonės, kuriems orumas neleidžia prašyti pašalpos, kažkaip išgyvena - juos išlaiko arba tėvai, kurie su vaiku pasidalina savo skurdžia pensija, ar vaikas paremia senyvus tėvus. Žodžiu, tokie žmonės tampa našta artimiesiems.

- Ar dėl to, jog žmonėms gėda prašyti paramos, nėra kalta visuomenės kultūra, kurioje vyrauja sėkmingo gyvenimo kultas, kai į feisbuką keliame vakarienę restorane, kelionę į užsienį, bet ne tai, jog nebėra už ką susimokėti už komunalines paslaugas? Kodėl apie tai nekalbama?

- Arba kalbama priešingai. Ypač iš verslo organizacijų atstovų girdime sakant, kad reikia atsivežti užsieniečių, nes pas mus lyg ir yra užregistruota bedarbių, bet jie tinginiai, nenori dirbti. Nekalbu apie tinginius iš tiesų, bet juk tikrai nėra taip, kad žmogus visur galėtų įsidarbinti. Yra nutolusių vietovių, kur autobusas nevažiuoja netgi iki darbo vietos rajono centre, nekalbant jau apie kelionę į Vilnių. Vilnius skelbia, kad yra daug darbo vietų, bet ne visi jį gali pasiekti. Jei žmogus, gyvenantis provincijoje, čia atvažiuos, jis už tą minimalią algą negalės net buto išsinuomoti. Priežasčių yra daugybė.

- Ar prie to, kad visuomenė nemato skurstančių žmonių problemų, neprisideda televizija, piešdama tik sėkmingo gyvenimo modelį?

- Ir televizijos, ir socialiniai tinklai orientuojasi į vadinamąjį vidutinį gyventoją, rinkėją, žiūrovą. Negalima sakyti, kad mūsų televizijos neparodo vargstančių žmonių, bet vis tiek televizijos turi sau pasiteisinimą, kad jei jie nerodytų to, ką žiūrovas nori matyti, tai žmonės visai nežiūrėtų. Užsisuka toks ratas: jei rodysi vien tik vargšus žmones, tiems prakutusiems, sėkmingiems žiūrovams bus neįdomu. O kai rodomi tik sėkmingi gyvenimai, tada susikuria toks įvaizdis, jog visi - laimingi ir patenkinti. Šiuo atveju, sakyčiau, trūksta analitinių laidų, kur būtų aiškinamasi, kiek pats žmogus kaltas, jog atsidūrė tokioje padėtyje, kaip jam padėti ne vien tik skiriama pašalpa.

Mes, kaip sociologai, atkreipiame dėmesį į struktūrinius visuomenės dalykus - jeigu kažkuriam pasisekė užimti tam tikrą darbo vietą, kitas tos vietos negaus, nes darbo vietų skaičius yra ribotas. Tad jeigu Petras gavo darbą, Jonas jo negaus. Nes jeigu yra tokia ekonomikos struktūra, kad visiems darbo vietų neužtenka, tai kažkas bus bedarbis - visi negali būti sėkmingi. Ta visuomenės struktūra tokia yra ir reikia su ja gyventi, žinoma, reikia bandyti ją gerinti, bet vis tik reikia prie jos prisiderinti. Mes visi juk matome, kad ir labai pažangiose bei turtingose šalyse yra skurdžių, tik jų procentas gerokai mažesnis, ir tas skurdas nėra toks atšiaurus, kaip Lietuvoje.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (93)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATIKRINIMAS: Italijos policijos specialieji tyrėjai per daugybę patikrinimų pagavo apie 280 neskiepytų sveikatos sektoriaus darbuotojų.
  • ELIMINAVIMAS: JAV rinkos reguliavimo institucijos ketvirtadienį paskelbė taisyklę, leisiančią joms iš Volstryto biržų pašalinti užsienio įmones, jei jos nepateiks auditorių reikalaujamos informacijos.
  • PAMIŠIMAS: Dalis rinkų yra stipriai pervertintos, o esama aplinka yra „netgi labiau pamišusi“ nei per „dot.com“ bumą praėjusio tūkstantmečio pabaigoje, įsitikinęs Charlie Mungeris, „Berkshire Hathaway“ vicepirmininkas.
  • BOIKOTAS: Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino vadinamąsias olimpines paliaubas dėl Pekino žiemos žaidynių, tačiau penktadienį Australijos žiniasklaida pranešė, kad ši šalis ir dar 19 valstybių atsisako pasirašyti susitarimą, nes svarsto diplomatinį boikotą.
  • PADIDĖJO: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ šį rudenį atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad per pandemiją lietuvių fizinis aktyvumas nesumažėjo, o padidėjo.
  • INTERNETAS: JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“, priklausančios verslininkui, „Tesla“ įkūrėjui Elonui Muskui, palydovinio interneto paslauga „Starlink“ įjungta Lietuvoje.
  • BIUDŽETAS: JAV Kongresas priėmė pereinamojo laikotarpio biudžetą ir taip užkirto kelią gresiančiam federalinių institucijų darbo paralyžiui.
  • SPRĘS: Vyriausybė penktadienį posėdyje apsispręs, ar teikti Seimui nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo mėnesiui pasienyje su Baltarusija.
  • STATYBOS: Vilniaus Santaros slėnyje, šalia jau veikiančių Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, penktadienį bus įkasta simbolinė kapsulė ir oficialiai pradedamos VU Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos.
  • SIUNTOS: Lietuvos paštas informuoja apie fiksuojamus vis ilgesnius siuntų pristatymo į užsienį terminus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar šventiniu laikotarpiu ketinate keliauti į užsienio šalis?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-15 -2 C

-16 -7 C

 

-18 -10 C

-14 -3 C

-12 -8 C

 

-13 -8 C

0-5 m/s

0-3 m/s

 

0-6 m/s