Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su šeimos gydytojų asociacijos prezidentu, profesoriumi Juliumi Kalibatu.
- Su kokiomis nuotaikomis medikai pasitinka balandžio 27-ąją minimą Medicinos darbuotojų dieną?
- Nuotaikos tikrai nėra geros ir optimistinės - susirgimų koronavirusu skaičius išlieka didelis, plinta jo atmainos. Mes, medikai, nuolat kalame, kad reikia saugotis, jei finansai leidžia, geriau ten, kur yra daug žmonių, nešioti ne kaukę, o respiratorių. Sakome, žmonės, būkite protingi, kad ir kokius nutarimus priimtų Vyriausybė, kurios veiksmai kartais išties nesuprantami, geriausiai apsisaugoti galime tik patys.
- Kokios problemos šiandien aktualiausios gydytojams?
- Sergančiųjų srautai nesumažėjo. Bandome padaryti tai, ko nepadarėme anksčiau - atsirado daugybė užleistų lėtinių ligų, kurioms nebuvo laiko, galimybės, nes tas nuotolinis ligų diagnozavimas, gydymas nieko gero nedavė.
Iš gydytojų išgirstu, kad dalis sergančių lengva koronaviruso forma stengiasi nuslėpti, kad serga - žmonės bijo netekti darbo, nenori, kad artimieji būtų uždaryti saviizoliacijai. Žiūri į tai, kaip į eilinį peršalimą, bet kad gali užkrėsti daug kitų žmonių, negalvojama. Tai negera tendencija. Medikai laukia, kai bus paskiepyta 70 proc. populiacijos, tuomet galbūt galima bus šiek tiek atsipūsti. Bet skaitome daugybę straipsnių, kad net tada, kai žmogus pasiskiepijęs, vis tiek gali užsikrėsti, platinti virusą, tiesa, duodama garantija (nežinau, kas duoda tą garantiją), kad pasiskiepijus nesirgsime sunkia forma, neatsidursime reanimacijoje. Pacientai klausia, kokia čia vakcina, kad mes neapsaugoti iš esmės? Psichologinis krūvis gydytojams tikrai didelis.
- Išaugo psichologinės pagalbos poreikis, bet tokia pagalba žmonėms sunkiai pasiekiama. O kaip medikams?
- Didelėse poliklinikose yra psichinės sveikatos skyriai, ten stengiasi padėti, jei medikai kreipiasi. Manyčiau, tai yra pasaulinė problema. Akivaizdu, kad ne tik koronaviruso pandemija kilusi, bet ir nerimo pandemija kilo visame pasaulyje. Žmonės įsibaiminę, bijo užsikrėsti, bijo numirti, bijo netekti darbo. Masei žmonių tikrai reikia psichologų, psichoterapeutų pagalbos, bet Lietuvoje neturime pakankamo specialistų skaičiaus, todėl didelė dalis žmonių negali gauti tos pagalbos.