M. Žygutienė: Vilniaus miesto valdžia gyventojams „dovanoja“ erkes

- Specialistai vis primena, kad Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis, nes turime itin didelę erkių populiaciją, o pagal sergamumo nuo erkinio encefalito rodiklius pirmaujame Europoje. Tad šiandien, kai žmonės dažniau laiką leidžia parkuose, miškuose, erkės tampa aktualia tema. Gal skaičiai jau keičiasi, padėtis gerėja?

- Susirgimų erkiniu encefalitu, Laimo liga apimtys nemažėja, tik didėja. Jei nuo erkinio encefalito, nuo kurio yra skiepai, dar galima apsisaugoti, tai nuo Laimo ligos skiepų nėra. Du metus iš eilės mes Europoje turėjome didžiausią sergamumą šiomis ligomis, ypač išsiskyrė Trakų rajonas, Vilniaus apskritis. Nuo šių metų sausio pirmosios Laimo ligos Vilniaus apskrity buvo 143 atvejai, erkinio encefalito - 16. Ir didžioji šių susirgimų dalis - Vilniaus mieste (Laimo ligos 93 atvejai, erkinio encefalito - 9).

- Kaip tada vertinate Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą daugelyje vietų nebepjauti žolės, nes natūralūs žolynai esą turi vėsinamąją įtaką mikroklimatui? Sostinės mikrorajonai apaugę - žaidimų aikšteles, pasivaikščiojimo takus supa aukšta žolė, kurioje ideali terpė erkėms.

- Nuomonės, ką kalba savivaldybės darbuotojai, aplinkosaugininkai, ir ką kalbame mes, absoliučiai skiriasi. Jie turi savo argumentus, mes - savo. Jei kažkur transporto juostoje yra salelės nenupjautos žolės, tegul būna, nes ten niekam nebus gerai - nei erkei vidury plento, nei ten kokia pelytė atbėgs. Bet jei yra parkai, jei yra pasivaikščiojimo takai, kurie dabar labai populiarinami, ir jei jie nesutvarkyti, tai užtenka žmogui nors kiek iškrypti iš kelio į pašalį ir viskas - iškart erkę galima „susitikti". Iš tikrųjų net pačiam Vilniaus mieste jų yra visur. Mes kaip tik neseniai darėme tokį vienkartinį tyrimą - ėjome per parkus, pasivaikščiojimo takus, pliažus - nebuvo tokios vietos, kur nerastume erkių. Renkant erkes mes visada matėme arba per žvilgsnį besiilsinčius ir išsirengusius žmones, arba gyvenamąjį namą. Erkėms labai tinkama vieta yra aukšta žolė, ypač kai šilta, tokioje žolėje pakankamai drėgmės, kurią mėgsta erkės. Tad prevencinė priemonė ir yra nupjauti žolę trumpai, nes kai yra žema žolė, saulė išdžiovina viršutinį sluoksnį, o ten, kur nėra drėgmės, - erkei nepalanki terpė gyvuoti.

- Ar turite valdininkams kokią įtaką - juk šiandien vilniečiai, ypač miegamųjų mikrorajonų gyventojai, labai sunerimę dėl nešienaujamos žolės, nes einant taku pasvirusios aukštos žolės jau net kojas liečia?

- Išties, pati gyvenu Fabijoniškėse ir žinau, kad čia, einant į pamiškes, galima tiesiog ranka pasikabinti erkę, nes jos lipa žole. Ypač didelis pavojus vaikams, nes maži vaikai visu kūneliu gali turėti kontaktą su ta aukšta žole. Pavojinga ir suaugusiajam - žmogus tiesiog mojuoja rankomis, jei žmogus dėvi kelnes, tai kelnių klešnėmis irgi gali užkabinti erkę. Į pasivaikščiojimus žmonės išeina su šunimis. Dabar, kai šilta, žmonės įsitaiso ir pogulio parkeliuose ant žolės, todėl jei yra arti tokios vietos, kur auga nešienauta žolė, žmogus yra nesaugus. Yra numatyta tvarka ir rekomendacijos, kaip reikia prižiūrėti, kad, pavyzdžiui, jei yra pasivaikščiojimo takai, tai į dešinę ir į kairę nuo jų bent jau po du metrus turėtų būti nušienauta žolė. Kad žmonės saugiai galėtų eiti takais, kurie veda link sporto, vaikų žaidimų aikštelių ar ten, kur dažniausiai vaikštoma.

Apskritai kalbant, jau seniai kalbėjau, kad Vilnius vėluodavo pjauti žolę, ypač parkuose, miegamuosiuose rajonuose prie žaidimų aikštelių, pasivaikščiojimo takų. Nuo ankstyvo pavasario ir pernai, ir šiemet prašėme pasirūpinti teritorijų priežiūra, bet dabar Vilniuje atėjo „mada" auginti aukštas pievas. O ten, kur yra aukštos pievos, neišvengiamai apsigyvena erkės, kurios platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą.