Henrikas Žukauskas: Ar šiandien jau dingo grėsmės iš Rytų?

- Kitų metų gegužę kartu su prezidento rinkimais Lietuvoje vyks referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. Ar visuomenei pakanka informacijos?

- Kartu su prezidento rinkimais bus rengiamas jau antras referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo ir jame bus teikiama tokia klausimo formuluotė: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką." Antras referendumas rengiamas todėl, kad pirmasis, vykdytas 2019 metais, neįvyko. Buvo daug agituota, leidžiamos lėšos, bet, deja, į balsavimą nesusirinko reikiamas skaičius balsuotojų ir rezultas tapo neigiamas.

Šį kartą viskas daroma iš anksto gerai apgalvojus, pasirinkus prezidento rinkimų datą, galvojant, kad rinkti prezidento ateis dauguma piliečių, o tuo pačiu bus galima prastumti ir referendumo klausimą.

Keista, kad nors iki rinkimų datos, iki gegužės 12 dienos, liko tik apie pusmetis, tačiau jokios ženklesnės informacijos apie referendumą nėra. Apie galimus prezidentus kalbama, bet apie pilietybes ne. Kažkokia kapų tyla, nors, kaip suprantu, lėšų tam yra skirta pakankamai.

- Kai savo laiku Estijos parlamentas atmetė liberalia laikomos Reformų partijos įstatymo projektą, kuriuo Estijos piliečiams siūlyta leisti neatsisakant Estijos pilietybės tuo pat metu turėti ir kitos ES narės, Europos ekonominės bendrijos narės, JAV, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ar Šveicarijos pilietybę, apie šį Estijos parlamento sprendimą nebuvo paskelbta nė viename Lietuvos didžiajame portale. Ką reiškė toks sąmoningas nutylėjimo veiksmas?

- Jūsų klausimas turi dvi puses: Estijos parlamento sprendimus ir Lietuvos žiniasklaidos veiklas.

Pirma klausimo pusė yra pakankamai aiški. Estija, kaip nedidelė Europos valstybė, besistengianti išlaikyti savo tautiškumą, valstybingumą, savo parlamentarų balsais atsakė į klausimą dėl dvigubos pilietybės. Atsakymas buvo NE. Estija, kaip ir Lietuva (kol kas) bei Liuksenburgas, griežtai pasisako prieš daugybinę pilietybę.

Antra klausimo pusė taip pat aiški. Lietuvos nepriklausoma ir demokratiška (bent taip ji save vadina) eilinį kartą apsidirbo. To priežastys taip pat yra visiems žinomos.

Ir prieš pirmąjį referenfumą, ir dabar, kai artėja 2024-tų metų pakartotinas referendumas Lietuvoje dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio keitimo, susijusio su daugybine (dviguba) pilietybe, valdančiosios daugumos stumiami projektai turi būti nušviečiami tik jiems palankiomis švieselėmis. Bet kokie kitų, kaimyninių ir draugiškų, šalių sprendimai, kurie mums yra netinkantys ar nepatinkantys, yra nepriimtini ir neskelbiami.

Ne pirmą kartą mūsų demokratinė ir laisva žiniasklaida pažeidė pagrindinį veiklos principą - Informuoti, bet ne formuoti. Noras įtikti valdantiesiems toks didelis, kad galima nusispjauti į sąžinę, profesionalumą.

- Ką apskritai manote apie šį referendumą, kuriuo lietuvių tauta bus kviečiama atsisakyti Konstitucijoje įtvirtintos griežtos nuostatos, kad Lietuvos pilietis kitos šalies pilietybę gali turėti tik itin retais išimtiniais atvejais?

- Tai klausimas, į kurį turės atsakyti kiekvienas, kuris eis balsuoti, ir suvokti savo balsavimo padarinius. Mūsų 1992 metais referendumu priimtoje Konstitucijoje yra aiškiai išsakyta nuostata, kad Lietuvos pilietis negali turėti kitos šalies pilietybės.

Ši nuostata buvo priimta todėl, kad tai buvo susiję su nacionaliniu saugumu, tai yra, galima grėsme iš Rytų. Be to, buvo priimtas ir LR Pilietybės įstatymas, kuris detaliai nusakė ir galimas išimtis gaunant bei prarandant kitos šalies pilietybę.

Tai galioja iki šiol. Ir norint išspręsti daugybinės pilietybės klausimą, reikia keisti Konstitucijos 12 straipsnį. Man asmeniškai tai kelia tam tikrų klausimų, nes, keičiant Konstitucijos straipsnį, mes jame nenurodom ir nenustatom daugybinės pilietybės atsiradimo fakto, tai yra, pačioje Konstitucijoje neįrašome nuostatos, kad nedraugiškų valstybių piliečiai negalėtų turėti ir LR pilietybės, bet perkeliame šio klausimo sprendimą Seimui.

Vaizdžiai sakant, sprendimo galia perkeliama į Pilietybės konstitucinio įstatymo nuostatas. Tai yra, viską regulios Seime priimamas Pilietybės konstitucinis įstatymas.

Klausimas, ar šiandien jau dingo grėsmės iš Rytų? Deja, ne. Galbūt tos grėsmės tapo dar grėsmingesnės turint galvoje neadekvačius Rusijos ar Baltarusijos lyderių veiksmus.

Ar gali Seimas priiminėti tokius Tautai be galo svarbius klausimus? Žinant kas darosi šiandieniniame Seime ir kokie klausimai jame yra aktualūs šiandien. Deja, ne. O koks bus ateinantis Seimas? Ar jis bendrai sugebės priimti tokį įstatymą?

Žodžiu, balsuodami referendume ir palikdami siūlomą formuluotę, mes atsisakome bet kokių saugiklių, įrašytų mūsų Konstitucijoje. Tai reiškia, kad atsiranda daug, labai daug neatsakytų klausimų, sprendinių, kurie prieštarautų Konstitucijos 1-ajame straipsnyje įtvirtintiems Lietuvos valstybės konstituciniams pagrindams, dėl kurių galimi sprendimai priimami tik referendumu. Viską spręstų Seimas.

Atleiskite, tokiame referendume aš nenorėčiau dalyvauti ir balsuoti už siūlomas pataisas.