respublika.lt

Danutė Karalevičienė: Viskas griaunama savomis, ne svetimomis rankomis

(275)
2022 liepos 19 04:45:00
Irena BABKAUSKIENĖ

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininke, Perlojos respublikos kaimo bendruomenės pirmininke Danute Karalevičiene.

×
nuotr. 2 nuotr.
Danutė Karalevičienė. Eltos nuotr.

 

- Gyvenote Perlojoje, kurią sovietmečiu kone kiekvienas tikras lietuvis ne tik žinojo, bet ir laikė savo patriotine pareiga aplankyti, nusifotografuoti prie čia stovinčio 1931 m. liepos 19 d. pastatyto paminklo kunigaikščiui Vytautui Didžiajam su užrašu: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis". Ar tai, jog šis laisvės simboliu tapęs paminklas, kurį nuo sovietų bandymų sunaikinti apgynė perlojiečiai, kaip nors paveikė šio Varėnos rajono miestelio gyventojus, jus pačią?

- Studijavau Kaune, bet mes, studentai, nuolat parvykdavome į Perloją. Vytauto paminklas buvo ta vieta, kur nuolat rinkdavomės, nors žinojome, kad Perlojoje yra apie 10 saugumiečių, kurie viską stebi ir pranešinėja, rašo ataskaitas saugumui. Bet mes vis tiek visą laiką, ar tai būtų Visų šventųjų diena, ar kokia kita, uždegdavome prie Vytauto paminklo žvakutes - nesistengėme per daug slėptis. Tiesiog tai buvo kaip pareiga. Be to, mes, jaunimas, šeštadienio vakarais mėgdavome susirinkti prie Vytauto, pasėdėti, pakalbėti, būdavo, kartais net ir padainuojame. Tiesiog buvo toks dvasinis pakylėjimas, kad yra Vytauto paminklas, kad turime tokią patriotinę, lietuvišką, pačių parapijiečių lėšomis ir pastangomis pastatytą bažnyčią, kurią puošė patriotiniai akcentai - joje krikščioniškoji ikonografinė medžiaga persipynė su patriotiniais lietuvybės elementais. Visą sovietmetį Perlojos bažnyčia buvo kaip nepriklausomos Lietuvos ambasada, nes jos skliautuose buvo Vytis, Gedimino stulpai, Trispalvė, Vytauto Didžiojo portretas, „Tautiška giesmė". Mes visi eidavome ir į bažnyčią, nors būdavome įspėjami, kad taip akivaizdžiai neitume, bet kad kažkas už tai „būtų prikaltas prie sienos", kaip sakoma, to nebuvo. Tiesiog mes didžiavomės tautine dvasia, džiaugėmės, kad turime Vytautą, už pačių perlojiečių pinigus pastatytą.

- Kaip gūdžiu sovietmečiu perlojiečiai sugebėjo išsaugoti ir Vytauto Didžiojo paminklą, ir Nepriklausomos Lietuvos simboliais puoštą bažnyčią?

- Visada sakau, jog viskas griaunama savomis rankomis, o jeigu tarp savų nėra norinčių griauti, svetimi tikrai niekad nesugriaus. Būkim biedni, bet teisingi, daug paminklų mūsų šalyje sunaikinta, o Perlojoje viskas išliko. Sovietmečiu buvo valdžios noras nugriauti Vytauto paminklą, bet mūsų seneliai viską įvertino - paminklo viduje buvo įlieti geležinkelio bėgiai ir daug armatūros, todėl Vytauto paminklas ir atlaikė, ir tie trosai, kurie buvo uždėti, nieko nepadarė. O dar tas žmonių išėjimas - viso kaimo minia - tiesiog neleido nugriauti paminklo.

- Kiekvienas šiandien mato, jog kaimas nyksta, ir, kaip vaizdžiai esate pasakiusi pati, Varėnos rajone greitai tik iš paveiksliukų vaikai žinos, kaip atrodo karvė, kiaulė. Ką pasakytumėte apie mūsų žemės ūkio problemų sprendimą, ar nėra taip, kad Seimui svarbiau partnerystė nei mūsų maitintojas - žemės ūkis?

- Manau, tai buvo ne vienų metų „darbas", tai yra dešimtmečio rezultatas. Kai žodžiais politikai pasisakydavo už smulkų ūkį, bet iš tiesų smulkusis ūkis buvo naikinamas. Būdavo sakoma: mes remiame, skatiname smulkųjį ūkį, skatiname, kad kurtųsi šeimos ūkiai, kad jaunimas ateitų, bet viskas buvo daroma stambiajam ūkiui puoselėti.

Šiandien mūsų galvijininkystė, kiaulininkystė išgyvena krizę. Ir kai girdžiu sakant, „mes neturime kuo šerti, pabrango produktai, grūdai, mums dideli kaštai - duokit milijonus, tada mes kiaulieną gaminsime", darosi pikta. Atsiprašau, Lietuvos kiaulininkystės nėra - vyrauja danų kiaulininkystė, arba koncerno. O kodėl buvo žmogui uždrausta kiaules auginti? Viskas buvo daroma, kad ateitų užsienio firmos, kad jos galėtų pas mus įsitaisyti, o žmogus nieko negamintų. Anksčiau kiekvienoje pirkioje, kiekviename tvarte buvo laikomi gyvuliai - karvės, kiaulės, žmonės atlyginimų negaudavo, neturėjo hektarų žemės, bet laikė gyvulius - sugebėdavo juos pašerti ir pasigaminti sau maisto. Šiandien visa tai uždrausta. Mane toks žmogiškas piktumas ima, kai girdžiu sakant: klimato kaita, karvės tuštinasi, teršia - net nežinau, kaip galima didesnę nesąmonę sugalvoti. O laukiniai paukščiai, pasižiūrėkite, kokią žalą daro, bet, pasirodo, kad laukiniai paukščiai - ne žala, laukiniai gyvuliai ir žvėrys - ne žala. Jei žmogus pradeda savo ūkelyje kažką tvartelyje auginti, iškart sakoma - žala gamtai.

Tai, ką pasakiau, tik akcentai - žemės ūkio problemos būtų plati ir atskira tema. Trumpai galėčiau pasakyti, jog pasigendu vieno - mes siunčiame į Europos Parlamentą savo atstovus, tačiau jų veiklos nematyti - jie ten tiesiog gerai gyvena ir pamiršta, kad egzistuoja ta Lietuva, kad reikėtų nors kokiu žodeliu mūsų ūkininkus užtarti.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
3
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (275)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GATVĖS: Trijų Gargždų miesto gatvių gyventojai nenori, kad būtų pervadintos Petro Cvirkos, Juliaus Janonio ir Butktų Juzės gatvės.
  • RŪMAI: Šiaulių miesto savivaldybė siekia iš Vilniaus universiteto perimti miesto centre, Aušros alėjoje, esančius Didždvario rūmus - ten ji norėtų įkurti Santuokų rūmus ir erdves menui.
  • LOBIZMAS: Pusantrų metų galiojančią prievolę deklaruoti susitikimus su lobistais aktyviausiai vykdo Seimo ir Vyriausybės nariai bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
  • ORKESTRAS: Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinį pučiamųjų orkestrą ketinama perduoti Policijos departamentui.
  • PLAUKIMAS: Seimo narys Linas Jonauskas siūlo pradinukams vieną kartą valstybės lėšomis apmokėti vasaros plaukimo stovyklą.
  • REITINGAS: Kredito reitingų agentūros S&P ir „Fitch“ penktadienį sumažino Ukrainos kredito reitingą manydamos, kad karo siaubiama šalis, pasiekusi susitarimą dėl skolos restruktūrizavimo, yra per žingsnį nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo.
  • KADRAI: Pasitraukus vyriausiajai šalies epidemiologei Loretai Ašoklienei, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketina svarstyti šios pareigybės likimą.
  • TURIZMAS: Kaune įpusėjus Europos kultūros sostinės metų programai ir rugsėjį laukiant keleto aukšto lygio renginių, turizmą mieste tikimasi grąžinti į priešpandeminį lygį, sako „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.
  • BILIETAI: Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vykdomasis direktorius Michaelas O'Leary teigia, kad bendrovė nebesiūlys skrydžių žemiausiomis kainomis dėl smarkiai išaugusių degalų kainų - 10 eurų bilietų era baigėsi.
  • MOKYKLA: Užsienio reikalų ministerija penktadienį išreiškė protestą dėl Baltarusijoje pristabdytos lietuviškos Pelesos vidurinės mokyklos veiklos.
Daugiau

Dienos klausimas

Kokį elektros tiekėją pasirinkote?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +19 C

+13 +20 C

 

+11 +20 C

+20 +25 C

+22 +25 C

 

+24 +27 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s