respublika.lt

Atsakymas gerb. Profesoriui R. Grigui (76)

2021 birželio 24 10:58:43
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis

Mielas Profesoriau,

×
nuotr. 1 nuotr.
Profesorius Romualdas Grigas. Eltos nuotr.

 

Dėkoju už laišką, nes kiekvienas Jūsų žodis, sakinys ar tekstas visada man buvo įdomus ir pamokantis. Todėl kiekviena proga stengiausi jį išgirsti ar perskaityti. Mūsų pokalbius Žinių radijuje prisimenu kaip tautiškumo mokyklą, formavusią ne tik mano, bet ir mūsų klausytojų pasaulėžiūrą bei suteikusių labai vertingų žinių apie Lietuvos valstybę ir lietuvių tautos tradicijas bei savimonę. Ir šį Jūsų laišką priimu kaip rūpinimosi lietuvių tautos reikalais ženklą. Skatinantį dar kartą pasitikrinti, ar teisingu keliu einame.

Todėl turėčiau kai ką paaiškinti ar net, atleiskite Profesoriau, patikslinti.

Pirmiausia, Profesoriau, ir dabar lieku prie nuomonės, jog lietuvių kalbai nereikia jokių draudimų. Per ilgai jai viskas buvo drausta, o didysis spaudos draudimas 1864-1904 metais net pakeitė ištisos lietuvių kartos požiūrį į knygą, spaudą, kalbą. Juk būtent nuo to meto šie dalykai tapo mums šventi. Tačiau ar norėtume tą patirti vėl?

Lietuvių kalbai reikia rūpesčio ir raidos laisvės. Nepaisant mūsų kalbos archaiškumo ir tūkstantmečio valstybingumo tradicijos, šiandien vis dar esame labai jauni. Juk mūsų bendrinei kalbai šiemet sukanka tik 120 metų! Iš jų tik 50 metų mūsų kalba buvo valstybinė. Palyginus su kitomis Europos valstybėmis, esame kūdikiai. Todėl turime ruošti kalbą būsimajai skaitmeninei pasaulio realybei. Norminti bendrinę kalbą, rašyti ja mokslo darbus, plėtoti terminiją. Planuoti kalbos ateitį ir rengti ilgalaikę kalbos strategiją. Rūpintis, kad lietuvių kalba būtų diegiama į skaitmeninę terpę. Atnaujinti teisinę valstybinės kalbos bazę. Reformuoti kalbos priežiūros ir tvarkybos sistemą. Pagaliau pasirūpinti kalbiniu visuomenės švietimu. Darbų yra daug. Ir, Profesoriau, jie yra sėkmingai ar ne taip sėkmingai daromi. Visada norėtųsi, kad būtų kuo sėkmingiau...

Dabar dėl anglėjimo. Mintis apie „rusėjimą ir anglėjimą" nėra nauja ar originali. Ją girdime jau ne pirmas dešimtmetis. Tačiau kada, Profesoriau, Lietuva buvo kitokioje padėtyje. Kažkada rusėjome, paskui lotynėjome, vėliau lenkėjome, vėl rusėjome. Dabar tenka pripažinti, kad anglėjame. Nil novo sub sole. Nieko naujo po saule.

Profesoriau, o vis dėlto išlikome lietuviais. Nors neturėjome bendrinės valstybinės kalbos. Šiandien mūsų padėtis daug tvirtesnė, nes Nepriklausomos valstybės valstybinis ir viešasis gyvenimas vyksta lietuvių kalba.

O kad trūksta pagarbos gimtajai kalbai, neturėtų stebinti. Ar netrūksta pagarbos valstybei, tautai, žmogui, moteriai ir vyrui? Šiandien anglų kalba atveria mums platųjį pasaulį, todėl ji yra reikalinga. Tačiau laiku ir vietoje! O mes dažnai girdime nereikalingais anglicizmais užterštą kalbą, skaitome perteklinius ir pretenzingus užsienietiškus viešuosius užrašus, esame raginami lietuviškai kalbėti ir rašyti bet kaip, nes pakanka taisyklingai kalbėti ir rašyti angliškai. Matome, kad kažkas nemėgsta dainuoti lietuviškai, mėgsta dainuoti nelietuviškai ir jaučiasi labai „kietas" vartodamas tik anglų kalbą, nors šiandien tuo jau tikrai nieko nebenustebinsi.

Ką gi, baudžiavinis mąstymas dalyje mūsų visuomenės dar yra labai stiprus - pono viskas gražiau ir geriau. Tokie baudžiauninkai ir nori grąžinti mus į XIX amžių, kada neturėjome nei bendrinės, nei valstybinės kalbos, net ir valstybės.

Tačiau nejaugi manote, Profesoriau, kad VLKK ar kokia kita Lietuvos institucija gali imti ir uždrausti šitokį mąstymą ir maivymąsi? Vergo iš galvos ir širdies neišvarysi draudimais. Gyvename laisvoje demokratinėje šalyje, todėl pirmiausia turime kreipti dėmesį į švietimą, pagarbos valstybei ir kalbai ugdymą, dėti teisinį valstybinės kalbos funkcionavimo pagrindą. Tik draudimais XXI amžiuje mažai ko gali pasiekti. Ir ačiū Dievui. Nesinorėtų gyventi tokioje šalyje, kokia šiandien yra kaimyninė Baltarusija.

Todėl, Profesoriau, dar kartą dėkodamas Jums už laišką viliuosi, kad ateityje galėsime skaityti dar daug Jūsų tekstų, kurie ir ugdys pagarbą gimtajai kalbai, ir padės atsispirti nepageidautinoms įtakoms.

Lieku nuoširdus Jūsų skaitytojas ir gerbėjas.

 

Audrys Antanaitis
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas

 

Profesoriaus Romualdo Grigo laišką Audriui Antanaičiui galite skaityti čia.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (76)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
  • SUKČIAI: „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.
  • MEDŽIAI: valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šią savaitę apžiūrėjo miškus ir įvertino savaitgalį didelio vėjo bei lietaus padarytą žalą – iš viso buvo išversta ir išlaužyta beveik 10 000 kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote.
  • BIOGRAFIJA: nevyriausybinės asociacijos Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo iniciatyva susibūrė neformali Martyno Mažvydo biografijos tyrimo iniciatyvinė grupė, siekianti aktualizuoti ir suteikti impulsą naujiems M. Mažvydo biografijos tyrimams.
  • VERTINS: Europos vaistų agentūra antradienį pranešė pradėjusi Prancūzijos farmacijos bendrovės „Sanofi“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 peržiūrą, po kurios ji gali būti patvirtinta naudoti Europos Sąjungoje.
  • PAVYKO: Rusija antradienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi naują S-500 oro gynybos raketinę sistemą, ji pataikė į dideliu greičiu skriejantį balistinį taikinį - S-500 sistema, kurios maksimalus veikimo nuotolis – 600 km, yra pati pažangiausia raketų gynybos sistema pasaulyje, gebanti atremti atakas į kosmosą.
  • KEIČIASI: kartu su pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo pokyčiais prasideda ir priešmokyklinio ugdymo programos atnaujinimas - nacionalinėje švietimo agentūroje darbą pradėjo 14 ekspertų, kurie parengs atnaujintą programą.

  • ATSIVERIA: pirmą kartą po devynių mėnesių pertraukos Eifelio bokštas Paryžiuje penktadienį vėl laukia lankytojų - Prancūzijos sostinės simbolis buvo uždarytas dėl koronaviruso pandemijos.
  • SIAUTĖJA: Rytų Rusijoje plečiasi dideli miškų gaisrai - Sibiro Jakutijos regione trečiadienį ugniagesiai kovojo su liepsnomis daugiau kaip 600 000 hektarų plote, pranešė miškų apsaugos tarnyba.
  • REKORDAS: Pietų Prancūzijoje esantis kino teatras „l’Eden“, kur buvo rodomi pirmieji brolių Lumiere`ų filmai, oficialiai pripažintas seniausiu pasaulyje veikiančiu kino teatru ir įrašytas į Gineso rekordų knygą - jis buvo atidarytas prieš 132 metus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar stebėsite Tokijo Olimpines žaidynes?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar stebėsite Tokijo vasaros Olimpines žaidynes?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +21 C

+12 +20 C

 

+14 +22 C

+19 +28 C

+22 +29 C

 

+25 +27 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

       

Nuorodos