respublika.lt

Asta Kubilienė: Svetimi tautiniai simboliai mielesni nei savi

(223)
Publikuota: 2023 gegužės 31 14:24:17, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Asta Kubilienė. Redakcijos archyvo nuotr.

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su Seimo nare Asta Kubiliene.

 

- Nemaža dalis Seimo konservatorių ir Vyriausybės narių su premjere priešakyje gegužės 18-ąją, kai buvo minima ukrainietiškų siuvinėtų marškinių - vyšyvankos - diena, pasipuošė šiais Ukrainos nacionalinę tapatybę simbolizuojančiais rūbais. Todėl ne vienam knietėjo paklausti, o kodėl jie nesipuošia tautiniais drabužiais per Lietuvos nacionalines šventes? Ar turite atsakymą?

- Išties į akis krito tai, kad labai didelė dalis konservatorių ir kitų valdančiųjų buvo pasipuošę tais rūbais. Jų buvo neadekvačiai daug, palyginus su tuo, kiek žmonių ateina vilkėdami Lietuvos tautinius drabužius per mūsų šventes. Kai kurių Seimo narių nesu mačiusi su lietuvių tautiniais rūbais.

Neturiu nieko prieš ukrainiečių nacionalinius simbolius, bet mane labiausiai nustebino ta proporcija ir toks masinis apsirengimas, ko tikrai nematau per lietuviškas šventes. Kur vilkėdami tautiniu rūbu ateina vos vienas kitas konservatorius, pavyzdžiui, Agnė Bilotaitė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Neturiu atsakymo, kodėl nacionaliniais drabužiais nesipuošiama per mūsų šventes. Lygiai taip, kaip neturiu atsakymo, kodėl prieš įeinant į Trakų pilį kaba tik Ukrainos vėliava. Nežinau, gal dėl totorių ar karaimų, tų mažumų, kurios yra.

Aš labai palaikau ukrainiečius ir pati pusmetį turėjau iš Ukrainos atvykusią šeimą, su ja dalinomės bendra virtuve, ir dabar bendraujame, nes jie dar gyvena Lietuvoje. Bet kalbėkime apie proporcijas - juk esame Lietuvoje, ne Ukrainoje.

Manau, jog visa tai yra dėl mūsų provincialumo, kuris kartais ypač jaučiasi - mes negerbiame savo kultūros, nacionalinių simbolių, nepropaguojame, nepuoselėjame dalykų, ką patys turime gražaus.

- Išties, žiūrint į Ukrainos vėliavas ant ministerijų pastatų, matant jų oficialiuose puslapiuose ukrainietišką simboliką, galima suabejoti, kur gyveni. Su visa pagarba Ukrainos žmonių kovai už savo laisvę, vis tik norisi paklausti, kaip visa tai pavadinti? Provincialumu, kaip jūs įvardijote?

- Tai ir kažkokie kompleksai. Atrodo, kad, šalia pasistačius Ukrainos vėliavą, bandoma pasišildyti ant tos ugnies, lyg ir gelbėtojų, labai daug nuveikusiųjų. Gal vis tik geriau būtų užsiimti savo darbais ar teikiant labdarą, žinoma, garsiai nesigiriant.

Nes kiekviena labdara, kiekvienas geras veiksmas paprastai mėgsta tylą. Padarai, ir tiek, nes juk darai ne dėl to, kad gražiai atrodytum. Tas važinėjimas, lakstymas į Ukrainą ir fotografavimasis, nežinau kiek davė naudos, bet tų fotografijų prisidėję visi.

O grįžtant prie tautinių rūbų, man tikrai labai norėtųsi, kad ir lietuvių tautinius kostiumus kuo dažniau vilkėtume.

Pamenate, kai prieš kurį laiką, dar anoje Seimo kadencijoje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis norėjo visiems darželinukams padovanoti, atkreipiu dėmesį - padovanoti, o ne nupirkti - tautinius rūbus. Iškart įsijungė konservatoriai, visokios tarnybos - kažkokių papirkinėjimų surado. Ir graži iniciatyva buvo sužlugdyta. Kažkoks absurdas.

Klausiate, kodėl tautinis kostiumas, nepaisant valstiečių pastangų, neprigijo Seime net tada, kai 2017 metais buvo paskelbti Tautinio kostiumo metai? Manau, buvo labai daug besistengiančių šią iniciatyvą menkinti. Prisiminkime ir tam tikrus žiniasklaidos pasisakymus, ir formuojamą nuomonę, kad tai kažkoks provincialumas, kažkoks kaimas.

- Buvo šaipomasi, kad „valstiečiams" betrūksta tik vyžų....

- Tai rodo, kad žmonės, kurie taip elgėsi, turi tam tikrų kompleksų, tam tikro provincialumo. Jiems atrodo, kad viskas, kas ten, kažkur toli, yra gėris ir viskas gerai, o tai, kas mūsų kieme - nelabai kaip atrodo ir reikėtų paslėpti. Tikrai su tuo nesutinku. Europoje mes juk ir esame įdomūs vieni kitiems tik dėl to, kad esame skirtingi - turime kitokį požiūrį, kitokią kultūrą, gastronomiją, kitokį gyvenimo būdą. Dabar gi bandoma susiniveliuoti į vieną.

Manau, kad, kalbant ne tik apie nacionalinę, bet ir ES politiką, reikėtų sugrįžti prie tų Roberto Šumano (Robert Shuman), Europos Sąjungos kūrėjo, vertybių, kai iš esmės buvo kalbama apie du dalykus - apie lygiavą ekonomikoje ir pagalbą karinio konflikto atvejais. O visi kiti dalykai tikrai turėtų būti labiau nacionaliniai.

Savos kultūros išsaugojimas, savų priimtų vertybių, gyvenimo būdo išsaugojimas turėtų būti prioritetas. O ką mes dabar girdime? Ministrė Monika Navickienė, užsivilkusi vyšyvanką, mums aiškina, kad Kalėdų mes neturime švęsti, nes mes galime kažką kitą įžeisti.

- Šis Seimas daug „nuveikė" niekindamas, darkydamas lietuvių kalbą, stumdamas ją į paraštes. Sutiktumėte su tuo?

- Mane labiausiai liūdina tai, kad mes ne tik nesistengiame savo kalbos išsaugoti, kuri pagal Konstituciją apibrėžiama kaip valstybė pagrindas, bet ir darkome ją. To niekaip negaliu suprasti. Liūdniausia, kad prie to prisideda aukštosios mokyklos - universitetas siūlo mus vadinti žmoga. Negaliu suprasti šių dalykų, jau nekalbant apie rašybą dokumentuose nelietuviškomis raidėmis ar moteriškas pavardes su mums nebūdinga daryba.

Kartais man atrodo, kad yra tiesiog manipuliuojama kažkokiomis nenusakomomis teisėmis - kiekvienas esą turi teisę Lietuvos valstybėje rašyti savąją pavardę savo raidynu. Aš, pavyzdžiui, nežinau, kaip ištarti W, aš nemoku lenkų kalbos. Tai negi man dabar mokytis lenkiškai? Antra vertus, jei ištekėjai už lenko, pavardę gali rašyti lenkiškai, bet jei ištekėjai už kino, tai jau negali rašyti. Kodėl tokia diskriminacija?

Bet mūsų valstybinės kalbos reikalai - atskira tema, pasakysiu tik tiek, kad tai, kas dabar daroma su lietuvių kalba, yra valstybės naikinimas. Kitaip negaliu pasakyti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
528
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (223)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s