Antanas Snukiškis: Visada kažkam kažko vis tiek bus per mažai

- Kaip gyvenate? Kaip laikosi jūsų mama, ponia Janina? (buvusi Antano Kraujelio-Siaubūno žmona Janina Snukiškytė-Mykolaitienė - aut. past.)

- Taip, kaip ir visi Lietuvoje - kaip išeina, taip ir gyvename. Ką tik atšventėm mamos 84-ąjį gimtadienį. Tyliai, ramiai, savam rate.

- Ar iki Utenos atsirito Vilniuje kilusi Sąjūdžio balso - tautą kėlusio poeto Justino Marcinkevičiaus, kuris dabar kažkam tapo „sovietiniu poetu", niekinimo banga? Jei kas ir galėtų teisti jį už nežymius reveransus sistemai, tai tik tie, kurie išties kentėjo nuo sovietų valdžios. Tarkime jūs. Ką manote apie šiandieninį Poeto puolimą?

- Pamenate, kaip Vytautas Babravičius dainavo: „Bus prezidentai ar carai, niekad visiems nebus gerai. Kažko kažkam vis tiek bus per mažai". Aš nepuolu į tas nuolat kylančias diskusijas. Iš neturėjimo ką veikti žmonės pradeda ieškot arba svetimų dievų, arba priešų, arba dar kažko.

Gyveno žmogus, kūrė. Tai jo palikimas mums. Norit priimkit tą poeziją, norit - ne. Bet kam drabstytis purvais?

- Esate nukentėjęs nuo sovietų valdžios, nes, kalbant ano meto terminais, buvote „bandito" vaikas. Kai už „nusikaltėlio slėpimą" buvo įkalinta ir mama, atsidūrėte vaikų namuose. Bet šiandien į viską žiūrite be jokio pykčio ir be paminklų vartymo.

- Koks tikslas pykti, jei vis tiek nieko pakeisti negali. Negi dabar visas persiraukęs iš pykčio vaikščiosi. Gyvenimas trumpas, kad pradėtum priešų ieškoti. Paprasčiausiai gyvenkime, džiaukimės kad sveiki, kad vasara.

Girdžiu, Vilnius užsimojo ir gatvių pavadinimus pakeisti - neliks nei Cvirkos, nei S.Nėries gatvių. Na pervadins tas gatves. Kas nuo to pasikeis? Juk tą sovietinį palikimą jau seniai išmetėme. Dabar vėl norime kažką tai keisti.

Aš visada būsiu dėkingas už tai, kad Lietuva ieškojo tėvelio palaikų ir rado po daugiau nei 50 metų trukusių paieškų. Ačiū archeologams, istorikams - kaulus atrado, palaidojom gražiai. Ir niekas nebedrasko širdies, kaip anksčiau, galvojant, kur jo kūną kagėbistai pakasė. Dabar žinome, kur guli, galime nuvažiuoti į Vilnių, uždegti žvakutę, poterius sukalbėti.

- Sakėte, jog politika nelabai domitės, bet juk girdite kalbas, kaip Seime stumiamas lyčiai neutralios partnerystės įstatymas, legalizuojami narkotikai ir panašiai. Kaip vertinate tokius politikų žingsnius?

- Kai per visas žiniasklaidos priemones brukama visa ta neaiški ideologija, kai tik tai ir girdi, lyg nebūtų svarbesnių dalykų, visa tai paprasčiausiai pradeda erzinti. O tada tiesiog atsiriboji, nes negali nieko pakeisti, niekaip negali jų paveikti. Todėl visai nebežiūriu televizijos, net žinių.

Mums reikia mažiau kreipti dėmesio į tuos LGBT paradus. Na, vyksta paradas - ir tegul jie sau eina. Žmonės tegul nesirenka į juos vėpsoti. Nes kai susirenka žioplių minios, žurnalistai puola imti interviu, tai jie ir darkosi. Jei niekas į juos dėmesio nekreiptų, patys pabaigtų tuos savo pasirodymus.